- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-15
- Bylos Nr.
- 2S-580-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31635-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, Lietuvos Respublikai
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-38775-872/2013 pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl skolos priteisimo, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. sprendimu už akių patenkino ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl skolos priteisimo – priteisė ieškovei iš atsakovės 3 478,75 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 112 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas nustatė, kad ieškovė tiekė centralizuotą šilumą ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Butas nuo 1991 m. kovo 14 d. priklausė I. K., kuris 2011 m. vasario 7 d. mirė. Neatsiradus įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, butas perėjo valstybei, kuri yra atsakinga už įsiskolinimo atlyginimą ieškovui. Sprendimas už akių priimtas atsakovei įstatymo nustatyta tvarka nepateikus atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama peržiūrėti priimtą sprendimą už akių. Nurodė, kad su ieškiniu jai buvo pateiktas teisėjos I. S. pasirašytas teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, kuriame buvo nurodytas bylos Nr. 2-32831-779/2013. Atvykus į teismą susipažinti su byla, paaiškėjo, jog pranešime nurodytoje byloje bylinėjasi kitos šalys. Reikalingos bylos teisme atsakovei nepavyko rasti. Nežinodama tikrojo bylos numerio, negavusi ieškinio priedų ir negalėdama susipažinti su svarbiais bylos dokumentais, atsakovė atsiliepimo nepateikė, tikėdamasi, kad teismas, gindamas viešąjį interesą, skirs posėdį bylos nagrinėjimui žodine tvarka. Be to, ieškinys neturėjo būti tenkinamas, nes ieškovė praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti – į notarą kreipėsi tik 2011 m. rugpjūčio 16 d., t. y. praėjus 6 mėnesiams po palikėjo mirties.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti, palikti galioti priimtą sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas sutiko su atsakovės teiginiu, jog teismo pranešime buvo nurodytas klaidingas bylos numeris ir kitos teisėjos pavardė, tačiau sprendė, kad ši atsakovės nurodyta aplinkybė neatleidžia jos nuo pareigos pateikti atsiliepimą pagal gautą ieškinį. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo ir į klaidingai pranešime nurodytą civilinę bylą Nr. 2-32831-779/2013. Be to, teismo pranešime buvo nurodytas dokumentą parengusio asmens kontaktinis telefono numeris, todėl kilus neaiškumams, atsakovė galėjo kreiptis į nurodytą asmenį. Svarbu ir tai, kad procesinių dokumentų įteikimo pažymoje buvo nurodytas tinkamas civilinės bylos ir teisminio proceso numeris, pagal kuriuos atsakovė teisme turėjo galimybę susirasti reikiamą bylą ir su ja susipažinti. Taigi teismas konstatavo, kad atsakovės pasyvi pozicija neatleidžia jos nuo pareigos domėtis bylos eiga, pateikti atsiliepimą į ieškinį ir nesudaro pagrindo panaikinti 2013 m. spalio 25 d. priimtą sprendimą už akių.
Teismas taip pat nustatė, kad iki palikimo perėjimo valstybei, ieškovė 2011 m. rugpjūčio 23 d. raštu informavo palikėją (atsakovę) apie savo kreditorinius reikalavimus, todėl toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu savo teisę iki palikimo priėmimo informuoti valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančią instituciją. Atsakovė buvo informuota apie palikėjo skolas, todėl jis nelaikytinas praradusiu teisę į skolos už ginčo butui tiektą šilumos energiją apmokėjimą. Gavusi reikalavimą dėl skolos apmokėjimo, atsakovė turėjo išspręsti šį klausimą nedelsiant, taip pat nesutikti ar pateikti prieštaravimus dėl minėto reikalavimo. Konstatuotina, kad atsakovė ieškovės reikalavimo nepatenkino, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismą.
Taigi teismas padarė išvadą, jog atsakovė pareiškime nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei nepateikė naujų įrodymų, kurie yra svarbūs ir aktualūs sprendžiant kilusį ginčą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsiųsdamas pranešimą apie ieškinį su klaidingai nurodytu bylos numeriu bei prie ieškinio nepridėtais priedais, teismas netinkamai įteikė procesinius bylos dokumentus, dėl ko atsakovės atstovas negalėjo susipažinti su bylos medžiaga, todėl sprendimas už akių šioje byloje negalėjo būti priimtas.
2. Teismas privalėjo įsigilinti į bylos esmę ir pateiktus įrodymus dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo, tačiau atmesdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vykdė formalų teisingumą ir neužtikrino viešojo intereso apsaugos.
3. Ieškovė privalėjo laiku pareikšti reikalavimus, kadangi įmonės veiklos pobūdis – pelno siekimas, skatina ją tinkamai ginti savo teises, t. y. rūpintis savalaikiu klientų atsiskaitymu už teikiamas paslaugas. Kadangi ieškovė neprašė atnaujinti trijų mėnesių termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nenurodė priežasčių, dėl kurių jis buvo praleistas, teismas nepripažino šio termino praleidimo priežasčių svarbiomis, ieškinio reikalavimas negalėjo būti tenkinamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė, kaip proceso šalis, dalyvauja daugybėje analogiškų bylų su ieškove ir puikiai išmano procesą, žino savo teises ir pareigas, atsakomybę, įskaitant ir CPK numatytas atsiliepimo nepateikimo pasekmes. Nelogiška, kai atsakovė dėsto, jog ieškovei yra taikomi griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai, o pati atsakovė, valstybės institucija, ginanti viešąjį interesą, galimai sau jokių aukštų standartų netaiko, nes viliasi, kad teismas net ir esant CPK nustatytiems pagrindams nepriims sprendimo už akių. Akivaizdu, kad atsakovė galėjo domėtis bylos eiga, pateikti atsiliepimą. Toks akivaizdus valstybės institucijos neveikimas nėra pateisinamas ir negali būti toleruojamas. Be to, atsakovė nenurodė aplinkybių/nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškinyje nurodytą 3 478,75 Lt įsiskolinimą sudaro 3 139,03 Lt skola už laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. tiektą šilumos energiją/karštą vandenį, t. y. iki palikėjo mirties, už kurią atsakovė atsako kaip įpėdinė pagal CK 5.52 straipsnio 1 dalį, ir 339,72 Lt skola už 2011 m. vasario mėnesį tiektą šilumos energiją, t. y. po palikėjo mirties, už kurią atsakovė atsako kaip turto savininkė. Atsakovė apie ieškovės turtines pretenzijas buvo informuota iki palikimo priėmimo, todėl nėra teisinio poreikio spręsti trijų mėnesių termino pratęsimo klausimo. Be to, šis terminas nelaikytinas praleistu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 str.). CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi būtent šiuo pagrindu. Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas, jeigu konstatuojama bent viena iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei tikrindamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, privalo nustatyti, ar teismas teisingai sprendė dėl pirmiau paminėtos CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos taikymo ir ar galėjo spręsti, kad atsakovės pareiškime nurodyti argumentai negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsiliepimo į ieškinį nepateikimą per nustatytą terminą apeliantė paaiškina tuo, jog jai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai – teismo pranešime dėl atsiliepimo pateikimo buvo nurodyta kitos teisėjos pavardė ir kitos bylos numeris, taip pat nepridėti ieškinio priedai. Neneigdamas pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, jog nurodyti procesinių dokumentų įteikimo trūkumai nesutrukdė apeliantei pateikti atsiliepimo į ieškinį, tik tą ji padarė praleidusi nustatytą 14 dienų terminą (b. l. 32). Taigi apeliantei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas, esant ieškovo prašymui, turėjo teisę priimti sprendimą už akių.
Tačiau, kaip minėta, sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas, jeigu pareiškime nurodyti įrodymai (argumentai) gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Tokiu argumentu, paneigiančiu, apeliantės nuomone, sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, apeliantė nurodo praleistą 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1 d.).
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.
Pasisakydamas dėl šios teisės normos taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Tokiomis aplinkybėmis nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011).
Nagrinėjamoje byloje būtent tokios aplinkybės ir nustatytos – ieškovas apie savo turtines pretenzijas informavo apeliantę praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą (į notarą kreipėsi 2011 m. liepos 28 d., pretenziją apeliantei pareiškė 2011 m. rugpjūčio 23 d., kai tuo tarpu palikimas atsirado 2011 m. vasario 7 d., b. l. 19, 11), tačiau prieš apeliantei priimant palikimą (vadovaujantis išrašu iš Testamentų registro, palikimą apeliantė priėmė 2012 m. lapkričio 19 d., b. l. 22). Taigi remiantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, ieškovas pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu pareigą informuoti apeliantę apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad apeliantė patenkintų jo turtines pretenzijas. Esant tokioms aplinkybėms, kaip minėta, nėra taip pat teisinio poreikio spręsti praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo klausimo.
Įvertinus tai, nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliantė pateikė teismui įrodymus (argumentus), paneigiančius Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir kad tuo atveju, jei apeliantė būtų pateikusi atsiliepimą į ieškinį, teismas būtų priėmęs priešingą sprendimą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti apeliantės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.