- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- 1-388-220/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53835-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Kaltinamasis
- L. A., R. S.
- Advokatai
- Romualdas Juščius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
L. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso( toliau-BK) 284 straipsnį;
R. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamieji L. A. ir R. S. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:
2017 m. spalio mėn. 14 d., apie 21 val., R. S., L. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, automobiliu Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gyvenančio A. R. sodybą, agresyviai nusiteikę įėjo į gyvenamo namo vidų, veikdami kartu, be jokios priežasties elgdamiesi įžūliai, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, tyčia sumušė A. R., D. R. ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini) m.: L. A. spyrė A. R., gim. (duomenys neskelbtini), į pilvą, kumščiu sudavė smūgius D. R. į veidą ir galvą, ranka suspaudė jam kaklą, po to sudavė smūgius lovoje gulėjusiam A. R., ištempė jį iš lovos ant grindų ir kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu apie 10 kartų spyrė A. R. į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, padarė poodines kraujosruvas apatinėje lūpoje, dešinės akies vokuose, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairiajame žąste, muštą žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, R. S. lazda vieną kartą sudavė D. R. į galvą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nuplėšė virtuvėje kabojusį šviestuvą ir sudavė juo D. R. į nugarą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,
Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis L. A. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis buvo pas I. K. su buvusia savo drauge R. S. ir vartojo alkoholinius gėrimus. Moterys skalbėjo telefonais su R., pykosi su jais. Tada jie nutarė visi nuvažiuoti pas R. pasiimti kažkokių tai daiktų. Buvo kartu ir dar vienas vaikinas, kurio neapžinojo. Jie visi užėjo į R. namą ir pradėjo su jais pyktis. Tada jis nepilnamečiui vaikui spyrė į pilvą ir pradėjo A. R. ir D. R. mušti. Sutinka, kad jis juos mušė taip kaip nurodyta kaltinamajame akte. O ar R. S. sudavė D. R. nematė. Anksčiau ikiteisminio tyrimo metu jis neigė savo kaltę, tačiau dabar teisme sako tiesą. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam A. R. sumažintą neturtinę žalą 500Eur. Nusikaltimo padarymo metu jis buvo neblaivus. Jis dirba pagal verslo liudijimą.
Kaltinamoji R. S. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, jog viskas taip ir vyko kaip nurodė L. A.. Ji tik sudavė D. R. per galvą su pagaliu. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Su nukentėjusiaisiais susitaikė, žalą jiems atlygino. Ji taip pat anksčiau ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, o dabar sako tiesą.
Nukentėjusysis A. R. nurodo, kad jis su kaltinamąja susitaikė, jai atleido, pretenzijų neturi. Savo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažina iki 500 Eur ir prašo juos priteisti tik iš L. A..
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t.1, b. l. 51-54) matyti, kad A. R., gim. (duomenys neskelbtini), atpažino L. A., kuris pas jį buvo namuose ir juos sumušė. Po įvykio tas pats asmuo su R. S. pas jį buvo atvažiavęs.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t.1, b. l. 88-91) matyti, kad nepilnametis A. R., atpažino L. A., kuris buvo atvažiavęs pas juos ir spyrė jam į krūtinę bei sumušė jo brolį ir tėvą.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo ( t.1, b. l. 64-67) matyti, kad D. R. atpažino L. A., kuris buvo atvažiavęs pas juos ir sumušė jį bei tėvą ir brolį.
Iš teismo medicinos specialisto išvados (t.1, b. l. 47) matyti, kad A. R. padaryti šie sužalojimai - poodinės kraujosruvos apatinėje lūpoje, dešinės akies vokuose, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairiajame žąste, mušta žaizda apatinės lūpos gleivinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Iš akistatos protokolo tarp D. R. ir I. K. (t.1, b. l. 125-128) matyti, kad D. R. tvirtino, kad jį mušė su I. K. kartu į jo namus atėję du vyriškiai, o pagaliu per galvą sudavė kartu su jais buvusi mergina.
Iš reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo (t.1, b. l. 161-163, b.l. 177-178) matyti, kad iš R. S. ir L. A. paimti mobiliojo ryšio telefonai ir atlikti pokalbių išklotinių analizę ( t.1, b. l. 143-151, b. l. 152-160), ir nustatyta, kad 2017 m. spalio mėn. 10-20 dienomis abu kaltinamieji bendravo tarpusavyje. Taip pat nustatyta, kad 2017 m. spalio mėn. 14 d. vakare abiejų kaltinamųjų mobiliojo ryšio telefonai veikė po bokštais, esančiais (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) bei jie vėliau bendravo su R..
Kaip matyti, abu kaltinamieji teismo posėdžio metu kaltais prisipažino ir paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes, nors ikiteisminio tyrimo metu jie savo kaltę neigė. Teismo posėdžio metu jie patvirtino, kad buvo jų telefoniniai pokalbiai su R., jie jų metų apsipyko ir nuvažiavo pas R.. Nuvažiavę pas R., jie įėję į namo vidų sukėlė triukšmą, taip pat panaudodami fizinį smurtą įžūliais veiksmais- tai yra L. A. spyrė nepilnamečiui A. R. į pilvą, kumščiu sudavė smūgius D. R. į veidą ir galvą, ranka suspaudė jam kaklą, po to sudavė smūgius lovoje gulėjusiam A. R., ištempė jį iš lovos ant grindų ir kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu apie 10 kartų spyrė A. R. į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, dėl ko jam buvo padaryti atitinkami sužalojimus, kurie laikytini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o R. S. lazda vieną kartą sudavė D. R. į galvą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinamais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti.
Kaip matyti abu kaltinamieji su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vakare agresyviai nusiteikę įėjo į R. gyvenamąjį namą ir be rimtos priežasties sukėlę triukšmą, įžūliai elgdamiesi, panaudojo nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą padarė jiems nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl šių jų veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra pažeista nukentėjusiųjų teisė į poilsį ir saugų buvimą namuose, buvo iškviesta policija. Todėl laikytina , kad kaltinamieji savo nusikalstamais veiksmai pažeidė viešąją tvarką. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji neigė savo kaltę, tačiau teisiamojo teismo posėdžio metu kaltais prisipažino ir nuosekliai paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes.
Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamųjų kaltė yra įrodyta jų pačių prisipažinimu, asmens atpažinimo pagal nuotraukas protokolais, akistatos protokolais, specialisto išvada, mobiliųjų telefono išklotinių analize bei kita faktine bylos medžiaga. Visos šie įrodymai patvirtina kaltinamųjų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad, būtent, jie buvo atvykę pas R. ir padarė nusikaltimą.
Kalinamųjų nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 284 straipsnį. Kaip matyti, kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis L. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, tačiau iš medžiagoje kitų įrodymų byloje nėra surinkta, todėl vien kaltinamojo prisipažinimas, kad jis buvo neblaivus nėra laikytinas kaip patikimas įrodymas apie jo neblaivumą ir jam sunkinanti aplinkybė - neblaivumas, netaikytina.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, asmenybę ir kitas aplinkybes( BK 54str.). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas, taip pat administracine tvarka nėra baustas, teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir davė nuoseklius parodymus, atitinkančius byloje esantiems įrodymams. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad jis galėtų susitaikyti su nukentėjusiaisiais, tačiau jau trečią kartą į teisiamąjį posėdį neatvykus nukentėjusiajam D. R. jis šios įstatyminės galimybės neturėjo, nors teismo nuomone, jis, parodydamas daugiau iniciatyvos, galėtų pateikti teismui ir raštišką neatvykusio D. R. nuomonę apie susitaikymą bei galėjo jau atlyginti nukentėjusiajam A. R. padarytą neturtinę žalą ar jau susitarti dėl šios žalos atlyginimo, tačiau taip nepadarė ir teismui nėra kito įstatyminio pagrindo kaip spręsti jo atsakomybės klausimą nesant galimybės taikyti BK 38 straipsnio. Atsižvelgiant į visas aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis dirba pagal verslo liudijimą ir tai suteikia didesnę galimybę nebūti darbo reikalais užimtam visą dieną, tikslinga jam skirti laisvės apribojimo bausmę įpareigojant neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ( BK 48 straipsnio 1,2 dalys 6 dalies 5p.). Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirta bausmė mažintina trečdaliu. ( BK 64¹straipsnis).
Kaip matyti, 2018-09-11 teisiamojo posėdžio metu buvo pateikta teismui kaltinamosios R. S. pareiškimas, kuriame ji nurodo, kad susitaikė su nekentėjusiaisiais A. R., jo nepilnamečiu sūnumi A. R. bei pilnamečiu sūnumi D. R., ji kaltę pripažįsta ir jiems žalą visiškai atlygino. Taip pat pareiškime yra nurodyta, kad nukentėjusieji jai atleidžia ir jiems žala yra atlyginta. Šiame pareiškime yra nukentėjusiųjų A. R. parašas už save ir už nepilnametį sūnų A. R. bei D. R. parašas. Kaltinamoji prašo baudžiamąją bylą nutraukti.
BK 38 straipsnis numato galimybę kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Kadangi BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų sąlygos yra įvykdytos, teismas mano, kad kaltinamoji gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir nukentėjusiesiems bei nepilnamečio nukentėjusiojo atstovui susitaikius ir bylą nutraukti. Teismui yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji ateityje nedarys nusikalstamų veikų, nes jis anksčiau nėra teista.
Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas, kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Dėl šių aplinkybių kaltinamajai tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra mažiausią ( 5 MGL) nusikaltimo padarymo metu nustatytą MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sudarančią 188,30 Eur ( BK 71 straipsnis, 3 straipsnio 3 dalis ).
Nukentėjusysis A. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs kaltinamiesiems 4000Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu jis sumažino savo ieškininius reikalavimus iki 500 Eur ir prašo šią sumą priteisti tik iš kaltinamojo L. A., nes R. S. jam padarytą žalą jau atlygino. Kadangi A. A. teigia, kad jam R. A. padarytą žalą atlygino ir jis atsisako nuo ieškinio jos atžvilgiu, o kaltinamasis L. A. padarytos žalos neatlygino ir nėra susitaręs dėl jos atlyginimo, todėl tai įvertinant laikytina, kad nors nusikaltimu padarytą žalą atlygina solidariai nusikaltimą padarę asmenys, tačiau dėl aukščiau minėtų aplinkybių 500Eur žalą turi atlyginti kaltinamasis L. A., o dėl kaltinamosios R. S. civilinio ieškinio procesas turi būti nutrauktas ( Baudžiamojo proceso kodekso 107, 109 straipsniai).
Taip pat byloje civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo A. R. gydymo išlaidų pareiškė ir ieškovas Klaipėdos teritorinės ligonių kasa prašydama priteisti iš kaltinamųjų L. A. ir R. S. solidariai 31,43 Eur. Kadangi ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas bei kaltinamieji jį pripažįsta, todėl jis turi būti tenkintinas (Civilinio kodekso 6.283 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
L. A. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir paskirti 9 ( devynis ) mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 ( šešis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Pritaikius BK 64¹straipsnį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę paskirti - 6 ( šešis ) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per 6 ( šešis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, palikti nepakeistą.
R. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiuoju A. R. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Pritaikius BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą,71 straipsnį, paskirti kaltinamajai R. S. baudžiamojo poveikio priemonę (5 MGL) 188,30 Eur dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, lėšas sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į AB SEB bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas – LR Teisingumo ministerija, per 2 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, panaikinti.
Nukentėjusiojo A. R. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo L. A. nukentėjusiojo A. R. , gim. (duomenys neskelbtini), naudai 500Eur neturtinei žalai atlyginti, o procesą dėl civilinio ieškinio priteisimo iš kaltinamosios R. S., nutraukti.
Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų L. A. ir R. S. solidariai 31,43 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti, pinigines lėšas sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM, kodas 191351679, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini).“ Swedbank,“ AB b.k. 73000.
Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.