Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jolanta Jasutienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Apvita“, L. P., K. B., UAB „GelvoraSergel“ dėl baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas dėl baudos skyrimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka pranešus proceso dalyviams specialiame interneto tinklalapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių bei prie jo pridėtų įrodymų nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/21/01351, kurioje vykdomas išieškojimas iš skolininko L. P. išieškotojos UAB „GelvoraSergel“ naudai.

2025 m. gegužės 26 d. antstolė Greta Žutautė priėmė patvarkymą Nr. S-25-188-17680 „Dėl skolos išieškojimo“, kuriuo įpareigojo skolininko darbdavį UAB „Apvita“ daryti patvarkyme nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų ir pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Pinigus vėluojant pervesti daugiau kaip 15 dienų darbdavys įpareigotas vėlavimo priežastis nurodyti antstolei. Patvarkymas išsiųstas darbdaviui el. paštu (duomenys neskelbtini) bei jo buveinės adresu, nurodytu antstolių informacinės sistemos duomenimis. Korespondencija grįžo neįteikta. Darbdavys neatliko nei vienos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio, taip pat neinformavo antstolės apie patvarkymo nevykdymo priežastis.

Pagal CPK 604 straipsnį procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Pagal CPK 605 straipsnį antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka; vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 Eur pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta (2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad 2025 m. gegužės 26 d. patvarkymas Nr. S-25-188-17680 „Dėl skolos išieškojimo“ buvo išsiųstas 2025 m. gegužės 26 d. UAB „Apvita“ registruotu buveinės adresu, kuri laikoma įteikta po penkių dienų nuo išsiuntimo dienos, o UAB „Apvita“ direktorius gyvena taip pat nurodytu įmonės registracijos adresu, teismas pripažįsta, jog antstolės reikalavimas juridinio asmens buveinės adresu buvo įteiktas tinkamai (CPK 123 straipsnio 4 dalis, 604 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad patvarkymas išsiųstas taip pat ir viešuose registruose išviešintais el. paštais, tačiau Juridinių asmenų registre išviešintas UAB „Apvita“ el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra neaktyvus, juo išsiųsti el. laiškų neįmanoma. Vykdomojoje byloje duomenų, kad UAB „Apvita“ būtų vykdžiusi antstolės reikalavimus, nėra. Jokių objektyvių priežasčių (kliūčių), sutrukdžiusių įvykdyti antstolės reikalavimus, nenustatyta.

CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 1 dalis numato, jog juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Įstatymas nurodo, jog kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Apvita“ direktorius nuo 2025 m. sausio 13 d. yra K. B., todėl būtent jis yra atsakingas už įmonės veiklą, jis privalo užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų vykdomi antstolės reikalavimai, t. y. K. B. kyla atsakomybė už antstolės patvarkymo nevykdymą.

Pažymėtina, kad CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-219/2018 24 punktą).

Atsižvelgiant į patvarkymo nevykdymo trukmę, kad UAB „Apvita“ savo neveikimu ir antstolės reikalavimų nevykdymu apsunkino vykdymo procesą, trukdo antstolei per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, ir tiesiogiai pažeidžia išieškotojos lūkesčius bei teisėtus interesus, pateisinančių antstolės įpareigojimų nevykdymą įrodymų nepateikė, todėl už antstolės reikalavimų nevykdymą UAB „Apvita“ vadovui K. B. yra pagrindas skirti baudą (CPK 645 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Įstatymo leidėjas CPK 585 straipsnio 2 dalyje apibrėžia maksimalų baudos dydį už antstolio reikalavimų nevykdymą, nenurodant minimalios skirtinos baudos dydžio ribos dėl ko antstolio pareiškimą nagrinėjantis teismas, kiekvienoje byloje, turi įvertinti, kad skirtinos baudos dydis neprieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, išieškotinos sumos dydį, vykdymo proceso vilkinimo terminą bei vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais UAB „Apvita“ vadovui K. B. skirtina vienkartinė 200 Eur bauda už patvarkymo nevykdymo laikotarpį nuo dienos, kurią laikoma, kad patvarkymas dėl skolos išieškojimo įteiktas, iki teismo procesinio spendimo įsiteisėjimo ir 5,00 Eur bauda už kiekvieną antstolės reikalavimų nevykdymo ar kliudymo antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, maksimalaus dydžio bauda už kiekvieną antstolės patvarkymo nevykdymo dieną būtų neproporcinga padarytam pažeidimui ir neprotingai didelė. Kartu, vadovaujantis apeliacinės instancijos teismo praktika (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-333-1092/2021), atsižvelgtina į aplinkybę, kad suinteresuotam asmeniui bauda skiriama į ateitį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki tinkamo antstolės patvarkymų įvykdymo, ir, siekiant užtikrinti, kad nebūtų priskaičiuota neproporcingai didelė baudos suma, nustatytina maksimali išieškotina 500,00 Eur baudos suma. Pažymėtina, kad baudos skyrimo tikslas nėra bausmė, o baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas – garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą.

Jei K. B. priskaičiuota baudos suma pasieks nustatytą maksimalią sumą, bet antstolės patvarkymas vis dar nebus įvykdytas, antstolė galės iš naujo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-333-1092/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-246-253/2022 ir Nr. 2S-224-777/2022).

UAB „Apvita“ vadovui K. B. išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolės reikalavimus (CPK 75 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 593 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti iš dalies.

Paskirti UAB „Apvita“ vadovui K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už antstolės Gretos Žutautės 2025 m. gegužės 26 d. patvarkymo Nr. S-25-188-17680 „Dėl skolos išieškojimo“ nevykdymą vienkartinę 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą ir 5,00 Eur (penkių eurų) dydžio baudą už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, baudą išieškant valstybės naudai. Nustatyti, kad maksimali išieškotina iš UAB „Apvita“ vadovo K. B. baudos, skaičiuojamos už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną, suma pagal šią nutartį negali viršyti 500,00 Eur (penkių šimtų eurų).

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800.

Išaiškinti, kad baudos paskyrimas neatleidžia UAB „Apvita“ nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0188/21/01351 grąžinti antstolei Gretai Žutautei antstolių kontoros adresu Lietuvininkų a. 11-2, 92226 Klaipėda.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.