Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu pažeidė viešąją tvarką ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: jis 2021 m. birželio 7 d. apie 14.30 val. būdamas parduotuvėje „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, žodinio konflikto su mažamečiais metu vartojo necenzūrinius žodžius, po to išėjęs iš minėtos parduotuvės ir priėjęs prie P. V. tyčia pečiu trenkė vieną smūgį pastarajam į kairį petį bei trenkė vieną smūgį rankos kumščiu į veido dešinės pusės žandą, po ko priėjęs prie D. K. tyčia galva trenkė vieną smūgį pastarajam į nosį, tokiais savo įžūliais veiksmais A. J. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nukentėjusiajam P. V. sukėlė fizinį skausmą, o nukentėjusiajam D. K. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies sumušimu.

Teisiamojo posėdžio metu A. J. visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų. Parodė, kad su draugu buvo „IKI“ parduotuvėje. Ten stovėjo trys vaikai. Negalvojo, kad jie dar mažamečiai, nes nebuvo panašūs į tokius. Vienas iš jų buvo vyresnis, kiti du mažesnio ūgio. Priėjęs prie kasos pasakė jiems, kad greičiau eitų, nes tuščia. Buvo išvadintas necenzūriniais žodžiais. Susinervinęs pagrasino, kad palauktų jo lauke. Išėjęs į lauką aukštesniajam vaikinui trenkė į galvą ir nosį. Berods jam pradėjo bėgti kraujas. Dar vienam sudavė į petį, tačiau kumščiu jam jau netrenkė. Detalių jau neprisimena, seniai tai buvo. Tuomet vaikai nuėjo nuo parduotuvės, o jis su draugu išvažiavo. Visiškai pripažįsta, kad vienam vaikui trenkė petimi ir kumščiu, o kitam su galva į nosį. Vienas vaikų buvo aukštesnis, kitas žemesnis. Gali atlyginti civilinius ieškinius, tačiau ne iš karto. Gyvena vienas, turi 55 procentų nedarbingumo lygį. Prasitęs invalidumą, gaus pinigų, dar įsidarbins. Invalidumą turi dėl (duomenys neskelbtini). Liga dirbti krovėju netrukdo. Įsidarbins per pažįstamus. Kitur niekur nepriima dėl (duomenys neskelbtini). Atsiprašė nukentėjusiųjų tėvų. Susitarė dėl žalos atlyginimo, kai susiras darbą. Po pertraukos bylos nagrinėjime patikslino, jog nuo rytojaus (2021 m. gruodžio 21 d.) žada įsidarbinti „Rimi“ parduotuvėje. Šiandien (2021 m. gruodžio 20 d.) jau praėjo medicininę komisiją. Dirbs pieno produktų pardavėju, gaus minimalų atlyginimą, tačiau priteistą žalą atlygins. Mano, kad per mėnesį gali tam paskirti iki 500 Eur.

Mažamečio nukentėjusiojo P. V. įstatyminė atstovė J. S. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra P. V. mama. Sūnaus vardu teikia 1000 Eur civilinį ieškinį, nes P. ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir emocinė trauma dėl patirto išgąsčio, savivertės pažeidimo. Skruostą paskaudėjo pora dienų ir viskas. Bet išgąstis turėjo pasekmių. Sūnus prastai miegojo. Jam buvo labai apmaudu, kad jis neapsigynė. Sudrebintas pasitikėjimo suaugusiu žmogumi, kaip autoritetu, pamatas. Išryškėjo noras intensyviai sportuoti, sustiprėti fiziškai, išmokti save apginti, tapo sunku išklausti, kas jo viduje. Žalą įvertino pagal savo pačių šeimos pragyvenimo lygį. Kokios yra kaltinamojo finansinės galimybės ją atlyginti, ji nežino. Yra atvira diskusijai šiuo klausimu. Su kaltinamuoju susitaikė, jis atsiprašė. Jei šis rodo gerą valią, yra pasiryžęs kompensuoti žalą, pradėti dirbti, būti naudingas visuomenei, jie sutinka susitaikyti.

Mažamečio nukentėjusiojo D. K. įstatyminis atstovas T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sūnui buvo sumušta nosis. Grįžus namo ji kraujavo, skaudėjo dar apie savaitę laiko. Sekančią dieną po įvykio nuvyko pas otoloringologą, buvo padaryta rentgeno nuotrauka, nustatytas kremzlės įtrūkimas. Liepta kuriam laikui riboti fizinę veiklą. O sūnus aktyviai sportuoja, žaidžia futbolą, labai mėgsta šią veiklą. Dvi savaites buvo apribotos galimybės tai daryti. Nosis kraujavo dvi dienas, vėliau tik skaudėjo ir dėl to buvo fizinis diskomfortas. Emocinė trauma pasireiškė praktiškai identiškais būdais, kaip minėjo P. mama. Susvyravo vaiko vertybės, nes šeimoje jis buvo auklėjamas, kad fizinio smurto sprendžiant konfliktą būti neturi, o čia įvyksta priešingai, juolab smurtą jis patiria iš suaugusio ir turinčio valdytis žmogaus. Neturtinės žalos dydžio klausimą palieka spręsti teismui. Kaltinamasis jų atsiprašė, atsiprašymas priimtas. Jei jis rodo gerą valią ir pasiryžimą taisytis, sutinka taikytis.

Nukentėjusysis D. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad pažada sakyti tiesą. Šiandien pasikalbės apie tai, kas jam atsitiko. Po mokyklos jis ir jo du klasiokai – R. ir P. (vienas iš jo klasiokų yra jo brolis R.) trise po mokyklos ėjo į parduotuvę. Pro juos praėjo du suaugę vyrai, parduotuvėje jie buvo neblaivūs. Jiems pasakė, „o moksliukai“ ir pradėjo juoktis iš jų, tada jo draugas P. kažką pasakė ir vyrai nuėjo kažkur kitur pirkti, o jie atsistojo į kasą. Buvo labai didelė kasa ir reikėjo palaukti, tada vyrai atsistojo už jų ir pradėjo juos pravardžiuoti visaip, kalbėjo rusiškai. Tada atėjo parduotuvės direktorė ir pasakė jiems, kad nustotų rėkauti ir keiktis. Vyrai jos neklausė. Tada atėjo apsauginis, bet jis tiesiog stovėjo ir nieko nedarė. Tada nusipirko bandelę ir vandens ir nuėjo į lauką, nes reikėjo sulaukti, kol atvažiuos mama parvežti jų namo. Tada tie du vyrai išėjo ir pradėjo prie parduotuvės juos užgaulioti. Tada plikas vyras draugą pastūmė du kartus ir trenkė po akim kumščiu ir jis tiesiog nuėjo nuo jų. Tada jie priėjo prie jo, kalbėjo kažką rusiškai, keikėsi ir trenkė tas vyras plikas galva jam į nosį. Tuomet jie nuėjo į mokyklos teritoriją, sulaukė ten mamos ir nuvažiavo namo. Tai nutiko pirmadienį, buvo apie 15.00 val. Koks mėnesis buvo, nepamena. Viskas vyko „IKI“ parduotuvėje, ji šalia jų mokyklos, mokykla (duomenys neskelbtini). Tie vyrai labai daug keikėsi, jie rusiškai kalbėjo, pirko alkoholį, jam atrodo – buvo neblaivūs, nes kvapas nuo jų buvo. Parduotuvėje jie abu kalbėjo, bet labiausiai rėkavo tas plikas, o trenkė jam ir P. tas plikas. Tas plikas du kartus pastūmė P. ir trenkė jam po akim. Į krūtinę lietėsi, kai stūmė, nežino, į kurią akį trenkė, sakė, kad jam buvo ištinę truputį namie, bet po to viskas gerai buvo. Jam skaudėjo nosį ir kraujavo nosis, skaudėjo tą dieną, kai trenkė, labai, o kitą dieną mažiau skaudėjo, skaudėjo kaukę užsidėti. Jį apžiūrėjo gydytojas, pasakė, kad yra įskilusi nosies kremzlė. Jis buvo prie P. ir matė, kaip jam trenkė tas plikas vyras. Jie buvo iš pradžių šalia vienas kito, bet po to, kai pastūmė P., tai gal trys metrai nuo jų jis buvo. Matė dar jo brolis ir daug buvo aplinkinių žmonių ten. Kai jam trenkė ir jie pabėgo, tai tada labai bijojo ir bijojo visą savaitę prie tos parduotuvės eiti, dabar jau nelabai bijo. Jam pačiam nelabai atrodė, kad kažkas buvo pasikeitę nosyje. Tie draugai, kuriems nesakė, tai jie irgi nieko nesakė. Negalėjo visą savaitę važiuoti į futbolo treniruotes, pirmas dvi dienas labai skaudėjo nosį, reikėjo gerti nuskausminamuosius. Dabar jau nebeskauda, viskas gerai. Jo megztinis buvo truputį kraujuotas, jį pavyko išvalyti. Buvo išsigandęs tą savaitę ir liūdėjo, kad negalėjo važiuoti į futbolą. Tas kitas vyras su pliku parduotuvėje tiesiog šnekėjosi abu, o lauke tas kitas vyras nieko nedarė, tiesiog stovėjo (b. l. 100-102).

Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba apsaugos objekto vadovu adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „IKI“. Įvykio dieną minėtu adresu nedirbo. Gavęs informaciją apie įvykį peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus. Asmuo, galimai smurtavęs prieš vaikus, jam iš matymo pažįstamas, kadangi dažnai mato jį netoli savo gyvenamosios vietos. Kiek jam žinoma, vaizdo įraše užfiksuotas vyras su juodas marškinėliais be rankovių bei plikai kirptais plaukais gyvena (duomenys neskelbtini). Vardas ir pavardė jam nežinoma. Dažnai jį ten mato vartojantį alkoholinius gėrimus kieme ant suoliuko. Daugiau nieko reikšmingo tyrimui pasakyti negali (b. l. 45).

???2021 m. birželio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad siekiant nustatyti galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį ikiteisminiame tyrime, 2021 m. birželio 22 d. kartu su vyresniuoju tyrėju M. R. buvo nuvykta papildomai į PC „IKI“, esantį (duomenys neskelbtini), pabendrauti su apsaugos darbuotojais, kurie suteikė informacijos, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo gali lankytis (duomenys neskelbtini) g. prie PC „LIDL“ bei aplinkinėse gatvėse. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) bendraujant su gyventojais buvo pastebėta, kad iš minėto daugiabučio išėjo į vaizdo įraše užfiksuotą, galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį panašus asmuo. Siekiant patikrinti buvo nustatyta minėto asmens tapatybė A. J. Patikrinus asmenį pagal jo išvaizdą ir atskirus drabužio elementus buvo nustatyta, kad PC „IKI“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vaikui trenkęs asmuo yra A. J., kuris patvirtino, kad konflikte dalyvavo. Patikrinus asmenį policijos duomenų bazėse nustatyta, kad DNR ir HDR imti būtina. Pridedamos A. J. nuotraukos asmens atpažinimui pagal pateiktas nuotraukas (b. l. 103).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, daro išvadą, jog yra įrodyta, kad A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. J. savo kaltę visiškai pripažino. Nurodė, kad stovėdamas parduotuvėje, eilėje prie kasos, apsižodžiavo su paauglių grupele, kadangi po to, kai paragino šiuos greičiau apsipirkti, žodinio konflikto metu buvo pavadintas necenzūriniu žodžiu, kuris jį įžeidė ir sunervino. Išeidamas iš parduotuvės, pamatęs tuos pačius vaikus prie išėjimo, priėjo prie jų, vieną vaiką pastūmė bei sudavė jam į veidą, o kitam vaikui galva trenkė į veido sritį, galimai pataikydamas į nosį. Matė, kad po šio veiksmo pastarajam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Mano, kad taip pasielgė veikiamas išgerto alkoholio. Nukentėjusieji P. V. ir D. K. patvirtino, jog parduotuvėje juos užkabino du vyrai, išvadinę juos moksliukais, vėliau su pirkiniais laukiant eilėje prie kasų vėl kėlė konfliktą visaip juos vadindami necenzūriniais žodžiais, į konfliktą sureagavo administracija, vyrus raminti mėgino parduotuvės direktorė, priėjo apsaugos darbuotojas. Išėjus iš parduotuvės ir laukiant prie jos įėjimo, tas pats vyras vėl juos išvadino necenzūriniais žodžiais, P. tyčia pastūmė petimi, dėl ko šis net nuslydo nuo laiptų, o tada rankos krumpliais sudavė į dešinį žandą prie akies, tuo tarpu D. trenkė su kakta į nosį. Abiejų nukentėjusiųjų parodymai apie kaltinamojo atliktus jų atžvilgiu veiksmus yra nuoseklūs, esminių prieštaravimų tarp jų nėra. Parduotuvės vaizdo kamerų yra užfiksuotas momentas, kaip kaltinamasis išėjęs iš parduotuvės prieina prie stovinčio P. V. ir nustumia jį nuo įėjimo platformos, po ko jiedu dingsta iš vaizdo kamerų fiksuojamo ploto. Iš liudytojais apklaustų T. K. ir J. S. parodymų matyti, jog analogiškai aplinkybes apie įvykį nukentėjusieji papasakojo ir savo tėvams. Nukentėjusiųjų parodymus iš dalies patvirtina ir parduotuvės „IKI“ vadovės L. M. parodymai, jog įvykio dieną išgirdusi, jog į kasą Nr. 5 kviečiama apsauga, nuėjo apsižiūrėti, kas vyksta, prie kasos pastebėjo daug vaikų su mokyklinėmis uniformomis ir du suaugusius, galimai neblaivius vyrus, kurių vienas buvo agresyvokas, skundėsi, jog vaikai jį pavadinę necenzūriniu žodžiu. Paprašė vyrų laikytis tvarkos, nes šie elgėsi iššaukiančiai, minėjo, kad vaikus paauklės. Todėl sulaukė apsaugos darbuotojo ir davė jam nurodymą užtikrinti tvarką parduotuvėje. Tuo tarpu vaikai buvo ramūs, į konfliktą nesivėlė. Parduotuvės kasos darbuotoja A. D. patvirtino, jog darbo metu įvyko kažkoks konfliktas, kurio metu kažkas buvo pavadintas kaltinamojo nurodomu necenzūriniu žodžiu. Būdama užimta darbu konflikto nestebėjo, girdėjo tik necenzūrinius žodžius, tačiau nematė, kas ir ką tiksliai pavadino. Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiųjų nurodomas aplinkybes apie žodinį konfliktą parduotuvėje, kurio metu kaltinamasis galimai ir buvo pavadintas įžeidžiamu necenzūriniu žodžiu. Tačiau konflikto pradžia pagal nukentėjusiųjų parodymus buvo ne prie kasų, neblaivūs vyrai patys pradėjo kabinėtis prie moksleivių, juos pašiepdami, vėliau išvadino juos necenzūriniais ir įžeidžiamais epitetais eilėje prie kasų. Nukentėjusieji neneigė, kad atsakydamas į įžeidinėjimus P. taip pat pavartojo necenzūrinį išsireiškimą kaltinamojo atžvilgiu. Tačiau teismas pažymi, jog tai buvo paauglių gynybinė reakcija į paties kaltinamojo priekabes ir įžeidinėjimus. Ne nukentėjusieji provokavo konfliktą su A. J. ir jo draugu. Iš parduotuvės vaizdo kamerų įrašo matyti, jog paaugliai prie kasų į A. J. kalbas nereaguoja, nesivelia su juo į ginčą, konfliktą, bendrauja tik tarpusavyje, ramia tęsia apsipirkimo veiksmus. Teismas neturi pagrindo netikėti vaikų parodymais, kad tai jie buvo įžeidinėjami kaltinamojo necenzūriniais žodžiais parduotuvėje prie kasos. Parduotuvės darbuotoja, reaguodama į konfliktą, prie kasos iškvietė apsaugą ir darė tai tikrai ne dėl vaikų elgesio, o matomai dėl neblaivių vyrų agresyvaus elgesio vaikų atžvilgiu. Prie kasos aiškintis apsaugos iškvietimo priežasčių atėjusi parduotuvės vadovė būtent vyrų elgesį įvertino kaip iššaukiantį, agresyvų, dėl ko davė nurodymus priėjusiam apsaugos darbuotojui užtikrinti tvarką. Tuo tarpu vaikų elgesį apibūdino kaip ramų. Nepaisydamas parduotuvės administracijos ir apsaugos įsikišimo ir mėginimo nuraminti, kaltinamasis konfliktą pratęsė lauke prie parduotuvės, vėl iškeikdamas prie įėjimo stovėjusius vaikus ir nuo žodžių pereidamas prie veiksmų – suduodamas smūgius mažamečiams P. V. ir D. K.

A. J. veiksmais mažamečiams neabejotinai buvo sukeltas fizinis skausmas, o D. K. dar ir padarytas kūno sužalojimas. Aplinkybę, kad D. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina vaiko tėvo ir kito nukentėjusiojo P. V. parodymai, jog berniuko nosis po įvykio kraujavo, buvo patinusi, VšĮ Karoliniškių poliklinikos medicininių dokumentų išrašai, kuriuose užfiksuoti medicininių apžiūrų rezultatai, konstatuotas nosies kremzlės sužalojimas, nosies patinimas, skausmingumas, ir teismo medicinos specialisto žodinė išvada, kad D. K. nustatytas nosies sumušimas atitina nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Nusikalstamos veikos padarymo metu abu nukentėjusieji buvo mažamečiai, jiems buvo (duomenys neskelbtini) metų, vaikai buvo su mokyklinėmis uniformomis, todėl kaltinamasis, net ir nežinodamas tikslaus nukentėjusiųjų amžiaus, negalėjo nesuprasti, jog smurtą vartoja ne prieš suaugusius asmenis, o prieš vaikus. Todėl A. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Teismų praktikoje įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2014). Be priežasties ar dėl menkavertės priežasties panaudotas fizinis smurtas teismų praktikoje pripažįstamas įžūliu elgesiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. tiek parduotuvės viduje, tiek lauke prie jos įėjimo garsiai įžeidinėjo nukentėjusiuosius, vartodamas jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, galiausiai atliko smurtinius veiksmus. Parduotuvės vadovė kaltinamojo elgesį apibūdino kaip iššaukiantį ir agresyvų. Šie veiksmai buvo padaryti dienos metu, viešoje ir gausiai žmonių lankomoje vietoje – parduotuvėje ir jos prieigose, matant pašaliniams asmenims – parduotuvės personalui ir lankytojams. Fizinis smurtas suaugusio ir turinčio valdytis asmens buvo panaudotas prieš mažamečius, kurie patys šio konflikto neprovokavo, jokių neteisėtų veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko, patys parduotuvėje buvo užkabinti ir įžeidinėjami neblaivaus kaltinamojo. Į žodinį konfliktą reagavo parduotuvės darbuotojai, apsauga, kurių reikalavimų nusiraminti kaltinamasis neįvykdė, atlikdamas dar grubesnius ir šokiruojančio pobūdžio veiksmus – lauke prie parduotuvės suduodamas smūgius mažamečiams vaikams. Tokiu būdu, jis elgėsi itin įžūliai, demonstravo nepagarbą visuomenei, dėl jo veiksmų realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, todėl jo veiksmai teisingai papildomai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Abu nusikaltimai padaryti tais pačiais kaltinamojo veiksmais, todėl sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad A. J. atsiprašė nukentėjusiųjų ir jų tėvų, susitaikė su nukentėjusiųjų įstatyminiais atstovais, pastarieji teismo posėdžio metu nurodė, kad atsiprašymą priėmė ir kaltinamajam atleido, neprieštaravo, jog baudžiamasis procesas būtų baigtas kaltinamojo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiesiems susitaikius.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai akivaizdžiai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo teigimu, dėl epilepsijos turi ribotą darbingumą, duomenų apie jo psichikos sveikatos sutrikimus, priklausomybės ligas nepateikta.

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Baudžiamosios bylos duomenimis, A. J. nebuvo teistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (b. l. 132). Bylos duomenimis, nėra baustas ir administracine tvarka (duomenys tikrinti už vienerius metus) (b. l. 133). Teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą.

A. J. atlygino turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir susitarė su nukentėjusiųjų įstatyminiais atstovais, kad atlygins jiems neturtinę žalą po nuosprendžio priėmimo, kai bus žinomos faktiškai priteistos sumos. Kaltinamasis ir nukentėjusiųjų įstatyminiai atstovai teisiamajame posėdyje parodė, jog susitaikė, kaltinamajam atleidžia, prašė baudžiamąją bylą nutraukti. Taip pat yra pagrindo manyti, jog A. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi jis anksčiau nebuvo teistas, nėra duomenų, jog išskyrus šį įvykį, jis būtų anksčiau vartojęs smurtą, per vienerius metus nebuvo baustas administracine tvarka.

Teismo vertinimu, byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis A. J. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais D. K. ir P. V., atstovaujamais įstatyminių atstovų. Todėl kaltinamasis A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.

Kadangi BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarytos esant idealiajai veikų sutapčiai, nėra kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 52,92 Eur turtinei žalai už D. K. gydymą atlyginti ir 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos atlyginimo dienos (b. l. 62-63). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam D. K. 2021 m. birželio 8 d. VšĮ Karoliniškių poliklinikoje buvo suteiktos otorinolaringologo ir radiologo paslaugos, kurių bendra suma – 52,92 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu apmokėjo nukentėjusiojo gydymo išlaidas, bylai pateikė tai patvirtinantį AB Lietuvos pašto 2021 m. liepos 20 d. kvitą, patvirtinantį, kad Valstybinei ligonių kasai buvo padaryta pinigų perlaida minėtai sumai (b. l. 67). Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2021 m. rugpjūčio 25 d. pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo civilinio ieškinio, kadangi kaltinamasis atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą. Nurodė, kad civiliniam ieškovui yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (b. l. 68). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir procesas šio ieškinio dalyje nutrauktinas.

Mažamečio nukentėjusiojo P. V. atstovė pagal įstatymą J. S. T. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad neturtinės žalos turinį sudaro ne tik sūnaus patirtas momentinis skausmas smūgio į žandą metu, tačiau ir po jo keletą dienų jaustas galvos ir žando skausmas, emocinis sukrėtimas ir stresas. Vaiko išgyvenimus galima prilyginti potrauminiam sindromui, nes sūnus labai prastai miegojo, buvo irzlus ir liūdnas. Paauglys dėl patirto fizinio smurto papildomai patyrė pažeminimą draugų akivaizdoje, pasijautė lengvai pažeidžiamas, nesaugus ir silpnas, stipriai susvyravo jo pasitikėjimas suaugusiais visuomenės nariais, auklėjimu šeimoje, kad brandi visuomenė konfliktus sprendžia ne jėga. Nors dėl patirto smurto nereikėjo stacionaraus gydymo, tačiau paauglys patyrė fizinį smurtą, skausmą, išgąstį, emocinę traumą, kuri paaštrino ir taip emociškai jautrų paauglio brandos laikotarpį (b. l. 14). Šias aplinkybes J. S. T. palaikė ir teisminio nagrinėjimo metu. P. V. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nepatogumų dėl šio įvykio nelabai patyrė, jau kitą dieną ėjo į mokyklą. Tik skaudėjo savaitę veidą.

Mažamečio nukentėjusiojo D. K. atstovas pagal įstatymą T. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad neturtinės žalos turinį sudaro ne tik sūnaus patirtas momentinis skausmas smūgio į kaktą ir nosį metu, tačiau ir po jo savaitę jaustas galvos ir nosies skausmas, emocinis sukrėtimas ir stresas. Vaiko išgyvenimus galima prilyginti potrauminiam sindromui, nes sūnus po įvykio labai prastai jautėsi emociškai, sutriko miegas, buvo emociškai sutrikęs, liūdnas, apatiškas. Patyręs fizinį smurtą išgyveno pažeminimą, susvyravo paauglio amžiuje itin svarbi savivertė. Pasijautė lengvai pažeidžiamas, nesaugus ir silpnas, suabejojo suaugusių žmonių sąmoningumu, auklėjimu šeimoje, kad brandi visuomenė konfliktus sprendžia ne jėga. Po fizinio smurto vaikas patyrė sužalojimą, konstatuotas kremzlinio audinio skilimas, keletą dienų nosis periodiškai kraujavo, sūnui teko atsisakyti mėgiamos fizinės veiklos – dvi savaites nelankė futbolo treniruočių, fizinės veiklos užsiėmimų mokykloje (b. l. 26). Šias aplinkybes T. K. palaikė ir teisminio nagrinėjimo metu. D. K. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog dvi dienas nosį jam skaudėjo, ji kraujavo, teko gerti nuskausminamuosius, negalėjo užsidėti kaukės. Negalėjo savaitę važiuoti į futbolo treniruotes, dėl ko liūdėjo. Taip pat nurodė, kad atsirado baimė lankytis parduotuvėje, kurioje įvyko incidentas, savaitę bijojo į ją eiti. Vėliau šis jausmas išnyko.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo smurtinių veiksmų abu mažamečiai nukentėjusieji patyrė ne tik fizinį skausmą, stresą, tačiau ir pažeminimą, kadangi smurtiniai veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, stebint pašaliniams asmenims, draugų akivaizdoje. Dėl patirto smurto jie jautė fizinį diskomfortą ilgiau nei įvykio dieną, o D. K. dar ir patyrė fizinį sužalojimą, dėl kurio teko riboti fizinę veiklą, buvo sutrikdytas jo laisvalaikis, galimybė jį leisti mėgstamu būdu, su bendraminčiais. Tačiau rimtesnių ilgalaikių pasekmių įvykis vis tik nesukėlė, vaikų ugdymo procesas sustabdytas nebuvo, jie lankė mokyklą, bendravo su bendraamžiais, nenurodė, kad būtų sulaukę pašaipų ar kitokios neigiamos reakcijos dėl įvykio iš bendramokslių, draugų, pažįstamų, dėl kurios būtų išgyvenę neigiamas emocijas. Nustatant priteistinų sumų dydį, kaltinamojo turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus, tačiau, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, atsiprašė dėl savo veiksmų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kuri iš dalies nulemta jo neįgalumo. VSDFV duomenimis, vienintelės jo gaunamos pajamos šiuo metu yra neįgalumo pašalpa, draudžiamosios asmens pajamos sudaro tik apie 150 Eur. Kaltinamasis ketina netrukus įsidarbinti, tačiau nurodo gausiantis tik minimalų atlyginimą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų atžvilgiu pasekmes, į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, smurtinio pobūdžio, į tai, kad abu nukentėjusieji yra mažamečiai, į kaltinamojo ribotus finansinis išteklius, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, kad priteistinos neturtinės žalos dydžiai mažintini ir nukentėjusiajam D. K. priteistina 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam P. V. – 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: trys CD laikmenos su parduotuvės vaizdo kamerų įrašais ir mažamečių nukentėjusiųjų apklausų vaizdo įrašais, paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. (A. J.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje, padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Tris CD laikmenas su parduotuvės vaizdo kamerų įrašais ir mažamečių nukentėjusiųjų apklausų vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priimti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio dėl 52,92 Eur turtinės žalos atlyginimo ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės J. S. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam P. V. iš A. J. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą ir civilinio ieškovo T. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam D. K. iš A. J. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.