Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Violetos Balčytienės, teisėjų Broniaus Januškos ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas 2014-07-08 kreipėsi į teismą su skundu (skundas teisme gautas 2014-07-10), prašydamas 1) atnaujinti terminą valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo skundui paduoti; 2) priteisti pareiškėjui 94 178,44 Lt neišmokėtos pensijos už laikotarpį nuo 1996-01-01 iki 2009-12-31; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2014-03-14 sprendimą Nr. 12-01-442; 4) įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją mokėti pareiškėjui nustatyto dydžio indeksuojamą, t. y. perskaičiuotą, atsižvelgiant į infliaciją ir vartotojų kainų lygio kilimą (didėjimą), valstybinę pareigūnų ir karių pensiją. Skunde (b. l. 1-9) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 1994-12-13 buvo paskirta pareigūnų ir karių pensija, kuri buvo ribojama atsižvelgiant į šalies ūkio vidutinio mėnesio darbo užmokesčio koeficiento dydį. Valstybinė pensija yra periodinė išmoka, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str., 9 p., tokiems reikalavimams taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjas skundo padavimo termino nepraleido, sprendžiamam ginčui nėra nustatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarka procedūros, kuria būtų privalėjęs pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą. Perskaičiavus paskirtą pensiją, taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, buvo pažeista tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta teisė į socialinę apsaugą. Pensija galėjo būti mažinama tik valstybėje esant ekonominiam sunkmečiui, todėl sumažintos pensijos nepriemokos dalis turi būti grąžinta.

Atsakovas ir atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime (b. l. 37-40) nurodė, kad pareiškėjas, remdamasis tapačiais argumentais, jau buvo kreipęsis į teismą su reikalavimu atnaujinti skundo padavimo terminą ir priteisti pareiškėjui 94 178,44 Lt neišmokėtos pensijos už laikotarpį nuo 1996-01-01 iki 2009-12-31, šis reikalavimas yra teismo išnagrinėtas, todėl šioje dalyje byla nutrauktina. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti mokėti nustatyto dydžio indeksuojamą, t. y. perskaičiuotą, atsižvelgiant į infliaciją ir vartotojų kainų lygio kilimą (didėjimą), valstybinę pareigūnų ir karių pensiją nepagrįstas, kadangi socialinės apsaugos išmokų indeksavimo teisinio reguliavimo buvo tiriamas Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, kuris 2013-02-15 nutarimu nustatė, kad jis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjui pensija apskaičiuota ir mokama vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, nėra teisinio pagrindo tenkinti šį pareiškėjo reikalavimą, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Nustatyta, kad pareiškėjui nuo 1995 m. gruodžio 30 d. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Nuo 1996 m. iki 2014 m. mokama pensija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., buvo ribojama, atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį.

Nesutikdamas su šiuo ribojimu, pareiškėjas 2014-07-08 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą ir priteisti dėl minėto ribojimo neišmokėtą pensijos dalį už laikotarpį nuo 1996-01-01 iki 2009-12-31. Taip pat pareiškėjas skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014-03-14 sprendimą Nr. 12-01-442 bei įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją mokėti pareiškėjui nustatyto dydžio indeksuojamą, t. y. perskaičiuotą, atsižvelgiant į infliaciją ir vartotojų kainų lygio kilimą (didėjimą), valstybinę pareigūnų ir karių pensiją.

Prieš tai pareiškėjas 2014-05-13 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti ilgesniu laikotarpiu – nuo 1996-01-01 iki 2014-12-31 – dėl to paties ribojimo neišmokėtą pensijos dalį. Pareiškėjo reikalavimų dalį dėl laikotarpiu nuo 1996-01-01 iki 2009-12-31 neišmokėtos pensijos dalies teismas kitoje administracinėje byloje Nr. I-8218-437/2014 atsisakė priimti 2014-06-19 nutartimi – reikalavimą dėl termino atnaujinimo atsisakyta tenkinti, o reikalavimą dėl laikotarpiu nuo 1996-01-01 iki 2009-12-31 neišmokėtos pensijos atsisakyta priimti. Pareiškėjas šios 2014-06-19 nutarties neskundė, ji yra įsiteisėjusi.

Minėtoje ir sprendžiamoje bylose pareiškėjas reiškė reikalavimą priteisti laikotarpiu nuo 1996-01-01 iki 2009-12-31 neišmokėtą pensijos dalį bei atnaujinti skundo dėl šio reikalavimo padavimo terminą. Abiejose bylose ginčas kilęs iš esmės tarp tų pačių šalių – pareiškėjo A. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos. Sprendžiamoje byloje nėra pateikta naujų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų nustatyti naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios yra bylai reikšmingos ankstesnį skundą nagrinėjusiam teismui nebuvo žinomos. Pareiškėjas grindžia abu skundus tapačiais argumentais, sprendžiamoje byloje nagrinėjamame skunde net išdėstė argumentus dėl pensijos nepriemokos laikotarpiu, kuris nagrinėjamas kitoje administracinėje byloje, inicijuoja ginčą teisme dėl tų pačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių.

Atsižvelgiant į išdėstyta, byla dalyje dėl reikalavimų atnaujinti terminą valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo skundui paduoti ir priteisti pareiškėjui 94 178,44 Lt neišmokėtos pensijos už laikotarpį nuo 1996-01-01 iki 2009-12-31 nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 2 p.).

Pareiškėjas sprendžiamoje byloje taip pat prašo įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją mokėti pareiškėjui nustatyto dydžio indeksuojamą, t. y. perskaičiuotą, atsižvelgiant į infliaciją ir vartotojų kainų lygio kilimą (didėjimą), valstybinę pareigūnų ir karių pensiją.

Valstybinės pensijos indeksuojamos vadovaujantis, inter alia, Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 19 d. priimtu Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo pakeitimo įstatymu. Valstybinių pensijų indeksavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų konstitucingumas buvo tiriamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo byloje Nr. 28/2009, kurią išnagrinėjęs 2013 m. vasario 15 d. nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nenustatė jų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjui mokama pensija taip pat atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, šio rodiklio įtaką patvirtina byloje surinkti duomenys apie pareiškėjui skundžiamu laikotarpiu mokėtos valstybinės pensijos dinamiką (b. l. 46-52). Pagal šiuos duomenis, didžiąją dalį laikotarpio pareiškėjui mokėtos valstybinės pensijos dydį tiesiogiai lėmė šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis, kuris yra neišvengiamai susijęs su pareiškėjo nurodytais veiksniais – valstybės ekonomine infliacija ir vartotojų kainų lygiu. Tai reiškia, kad pareiškėjui mokėtos pensijos dydis yra iš dalies siejamas su šiais veiksniais.

Valstybinės pensijos, lyginant su kitomis socialinėmis išmokomis išsiskiria savo paskirtimi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra, inter alia, atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei. Tokie valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šios pensijos skyrimo sąlygas. Šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-12-24 nutarimas, Valstybės žinios, 2008-12-31, Nr. 150-6106). Skirtingai, negu kai kurios kitos socialinių išmokos, jos skiriamos ne atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, todėl ir jų paskirtis sietina ne su atitinkamo pragyvenimo lygio užtikrinimu. Dėl to įstatymų leidėjas šiuo atveju turi diskreciją nustatyti specialias pensijos skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas.

Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją mokėti pareiškėjui nustatyto dydžio indeksuojamą, t. y. perskaičiuotą, atsižvelgiant į infliaciją ir vartotojų kainų lygio kilimą (didėjimą), valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, neturi teisinio pagrindo, yra nepagrįstas ir todėl atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Ministerija skundžiamu 2014-03-14 sprendimu Nr. 12-01-442 (b. l. 44-45) atsisakė išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010-2013 laikotarpiu dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) taikymo. Priimant šį sprendimą nebuvo priimta ir įsigaliojusi šios nepriemokos kompensavimo tvarka, kurią numatyta priimti pagal Laikinąjį įstatymą. Atitinkamai, teisės aktuose nebuvo įtvirtinta nuostata, kuria remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija būtų galėjusi išmokėti ginčijamą pensijos nepriemoką. Skundžiamam sprendimui apskųsti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nustatytas vieno mėnesio skundo padavimo terminas. Sprendimas priimtas 2014-03-14, pareiškėjas į teismą kreipėsi 2014-07-08 (skundas teisme gautas 2014-07-10), praleidęs skundo padavimo terminą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šis sprendimas būtų priimtas pažeidžiant jį priėmusio viešojo administravimo subjekto įgaliojimus, priėmimo tvarką, jis iš esmės atitinka tokio pobūdžio aktams nustatytus turinio ir formos reikalavimus, todėl teismas daro išvadą, kad skundžiamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2014-03-14 sprendimas Nr. 12-01-442 yra teisėtas. Pažymėtina, kad šio sprendimo nagrinėjimo dalykas – pareiškėjo reikalavimas išmokėti 2010-2013 laikotarpiu dėl Laikinojo įstatymo taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką – yra nagrinėjamas kitoje administracinėje byloje Nr. I-8218-437/2014.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų atnaujinti terminą valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo skundui paduoti ir priteisti pareiškėjui 94 178,44 Lt neišmokėtos pensijos už laikotarpį nuo 1996-01-01 iki 2009-12-31 nutraukti.

Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.