Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.10; 2.1.2.4.1.3; 2.3.2.9.1; 2.5.10.5.2; 2.5.10.8

2016 m. gegužės 16 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant ieškovui V. S., ieškovų atstovui advokatui Gintarui Petukauskui, atsakovei V. L., atstovaujančiai ir atsakovą F. L., atsakovų advokatui Ernestui Bušmovičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų R. S. ir V. S. ieškinį atsakovams V. L. ir F. L. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovų solidariai 2085,24 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2016-04-26 teismo posėdyje ieškovai sumažino ieškinio reikalavimus, prašydami priteisti žalos atlyginimą už kito būsto nuomą laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2015-04-20 (4 mėn. ir 20 d.), kai atsakovai atstatė vandens tiekimą į namą (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurodyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2419-391/2015 ieškovams iš atsakovų solidariai priteista 1042,63 Eur atlyginti turtinei žalai, patirtai dėl to, jog atsakovai savavališkai atjungė vandentiekio ir nuotekų komunikacijas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame name (duomenys neskelbtini), dėl to ieškovų šeima buvo priversta išsikelti iš jiems priklausančio buto ir nuomotis tinkamą gyventi būstą (duomenys neskelbtini). Pagal nurodyto būsto Nuomos sutartį ieškovai turėjo mokėti ir mokėjo po 1200 Lt (347,54 Eur) kas mėnesį (be mokesčių už komunalines paslaugas). Pirmiau nurodytoje civilinėje byloje ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai kas mėnesį po 1200 Lt (347,54 Eur) nuostoliams dėl priverstinės būsto nuomos atlyginti nuo 2014-09-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ar atsakovų savanoriško nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2419-391/2015, ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 1042,63 Eur turtinei žalai dėl priverstinės būsto nuomos už 2014 m. rugsėjo-lapkričio mėn. (347,54 Eur x 3) atlyginti; kitą ieškinio dalį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovai pateikė tik dokumentus apie sumokėtą 3600 Lt nuompinigių sumą, tačiau kartu nurodė, jog ieškovai nepraranda teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu dėl nuostolių, patirtų vėlesniu laikotarpiu, atlyginimo. Ieškovų teigimu, atsakovai jų teisės pažeidimus pašalino 2015-04-20, tačiau tam, kad ieškovai kartu su mažamečiais vaikais ir turtu galėtų išsikelti iš nuomojamo būsto, reikėjo protingo termino. Ieškovų nurodyta, kad Nuomos sutartį jie nutraukė ir iš nuomojamo būsto išsikėlė 2015-06-04, taigi laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. birželio mėn., dėl atsakovų kaltės priverstinai nuomodamiesi būstą ieškovai sumokėjo 2085,24 Eur (347,54 Eur x 6 mėn.) nuomos mokesčio. Pasak ieškovų, jų patirtą žalą atsakovai, kurių kaltė nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, privalo atlyginti solidariai.

Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime pažymėta, kad 2014-09-04 Nuomos sutartis, kuria ieškovai grindžia ieškinį dėl 2085,24 Eur žalos atlyginimo, sudaryta su nuomojamo būsto savininkais V. Š. ir D. Š., kuri yra ieškovo V. S. sesuo. Be to, ieškovai, dar vykstant teisminiam ginčui Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2419-391/2015, 2014-11-28 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena. Atsakovų teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2014-11-28 ieškovai turėjo nuosavą gyvenamąjį namą, todėl jiems nebuvo būtinybės, įsigijus naują namą, toliau nuomoti būstą ir mokėti už tai pinigus. Pasak atsakovų, šiuo atveju turi būti taikomos CK 6.609 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias tuo atveju, kai nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Ieškovai pateikė įrodymus, kad nuo 2014 m. rugsėjo iki 2015 m. birželio mėn. mokėjo už kito būsto nuomą po 1200 Lt kas mėnesį, tačiau, pasak atsakovų, atsižvelgiant į giminystės ryšius, kurie sieja ieškovus ir nuomojamo būsto savininkus, akivaizdžiai matyti, jog ieškovai piktnaudžiauja jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai teikia ieškinį, siekdami nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita, nes, atsakovų nuomone, ieškovų nuomotojams neva sumokėti pinigai buvo grąžinti ieškovams. Atsiliepime pažymėta, kad ieškovų nuomoto būsto Nuomos sutartis nebuvo registruota viešajame registre, būsto nuomotojai nėra sumokėję pajamų mokesčio Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsiliepime taip pat teigiama, kad 2014-09-04 Nuomos sutartis, sudaryta ieškovų su ieškovo sesers šeima, yra sudaryta dėl akių, yra tariamas sandoris, todėl laikytina negaliojančia (CK 1.86 straipsnis). Atsakovų nuomone, nuo 2014-11-28 ieškovai tik formaliai tęsė kito gyvenamojo būsto Nuomos sutartį, nes, 2014-11-28 įsigiję naują namą, iš nuomojamo būsto persikraustė gyventi į naująjį ir nuomojamu nesinaudojo. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškovai jau 2015-04-20 buvo informuoti, kad atsakovai atstatė kanalizacijos tinklus name (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovai negrįžo gyventi į namą (duomenys neskelbtini), o, kaip minėta, nuo 2014-11-28 gyvena įsigytame naujame name (duomenys neskelbtini). Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškovai, pareikšdami atsakovams ieškinį dėl žalos atlyginimo, pateikė teismui žinomai melagingus duomenis, bandė neteisėtai praturtėti atsakovų sąskaita, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog pareikštu ieškiniu ieškovai sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, dėl to kiekvienam iš jų skirtina po 1000 Eur dydžio bauda, pusę jos priteisiant atsakovų naudai (CPK 95 straipsnis).

Teismo posėdyje ieškovas V. S., ieškovų atstovas advokatas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovų 1621,87 Eur žalos atlyginimą dėl to, kad nuo 2014-12-01 iki 2015-04-20 dėl atsakovų neteisėtų tyčinių veiksmų, atjungus vandens ir kanalizacijos tinklus name (duomenys neskelbtini), ieškovai buvo priversti išsikelti iš savo gyvenamųjų patalpų ir nuomotis kitą būstą. Ieškovų advokatas pažymėjo, kad nagrinėjama civilinė byla yra išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2419-391/2015 tąsa, nurodytoje civilinėje byloje teismai, priteisdami ieškovams žalos atlyginimą, nenustatė, jog ieškovų mokėta kito būsto nuomos kaina yra neprotinga.

Teismo posėdyje atsakovė V. L. nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka, pasak atsakovės, ieškovai išsikraustė ne dėl atsakovų veiksmų, bet dėl to, jog buvo kiauras stogas ir neįmanomos gyvenimo sąlygos. Atsakovė taip pat nurodė, kad jos vyras yra invalidas, sunkiai serga, todėl nesuprantama, kaip jis gali būti atsakovas.

Teismo posėdyje atsakovų atstovas advokatas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovų advokatas pažymėjo, kad 1200 Lt, t. y. 347,54 Eur, per mėnesį – per didelė nuomos kaina, pagal atsakovų pateiktus į bylą įrodymus kitą gyvenamąjį būstą ieškovai galėjo išsinuomoti pigiau. Be to, ieškovai su Nuomotojais susiję giminystės ryšiais, tai kelia abejonių dėl nuomos kainos pagrįstumo, juolab kad giminaičiai turi padėti vienas kitam. Advokatas taip pat pabrėžė, kad 2014-11-28 ieškovai įsigijo naują namą, į kurį galėjo iškart persikelti gyventi, nes šis buvo visiškai įrengtas, su baldais, be to, netoli nuomojamo namo. Advokatas pažymėjo, kad atsakovai nekvestionuoja kitoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, tačiau nagrinėjamoje byloje situacija skiriasi.

Byloje nustatyta, kad ieškovė R. S. ir atsakovai F. L. bei V. L. yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei jame esančio 111,62 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčiai. Ieškovei R. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 381/1125 dalis žemės sklypo ir 32/100 dalys gyvenamojo namo, o atsakovams F. L. ir V. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 744/1125 dalys žemės sklypo ir 68/100 dalys gyvenamojo namo (pridėta civilinė byla Nr. 2-2419-391/2015, T. 1, b. l. 7-8, 65-67).

Ginčo šalys nėra sudariusios rašytinio susitarimo dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos, tačiau pagal jų nerašytą susitarimą atsakovų šeima naudojasi gyvenamojo namo pirmojo aukšto, o ieškovės šeima – antrojo aukšto (mansardos) patalpomis.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2014-09-04 atsakovai demontavo namo pirmojo aukšto patalpose buvusius vandentiekio tinklus, kuriais vanduo buvo tiekiamas į ieškovės šeimos naudojamas namo antrojo aukšto patalpas, taip pat nuotekų šalinimo tinklus, kuriais iš antrojo aukšto patalpų buvo šalinamos nuotekos. Šias aplinkybes patvirtina pridėtoje civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai: antstolio M. D. 2014-09-16 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2014-09-04 pareiškimas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK, antstolės A. P. 2014-10-20 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, taip pat liudytojo G. S. parodymai (T. 1, b. l. 12-23; 26-27; 68-77; 161-164).

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-2419-391/2015, patenkino dalį ieškovų ieškinio ir įpareigojo atsakovus pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą bei per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti į pradinę padėtį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), demontuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus, kuriais tiekiamas vanduo į namo antrąjį aukštą bei šalinamos nuotekos iš antrojo aukšto, taip pat priteisė iš atsakovų solidariai ieškovams solidariai 1042,63 Eur turtinei žalai atlyginti, o ieškovei – 434,43 Eur neturtinei žalai atlyginti (civilinė byla Nr. 2-2419-391/2015, T. 1, b. l. 178-185).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015-09-28 nutartimi atmetė atsakovų apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (civilinė byla Nr. 2-2419-391/2015, T. 2, b. l. 20-28).

Iš į nagrinėjamą bylą pateikto susirašinėjimo el. paštu matyti, kad atsakovų atstovė ieškovų atstovui advokatui 2015-04-20 pranešė, jog atsakovai 2015-04-19 prijungė vandentiekį ir kanalizaciją į ginčo šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantį namą (T. 1, b. l. 4).

Ieškovai pateikė įrodymus, kad nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. birželio mėnesio mokėjo už kito būsto, kurį išsinuomojo, kai atsakovai išardė vandentiekį ir kanalizacijos sistemą bendrosios nuosavybės teise valdomame name, nuomą po 1200 Lt, t. y. 347,54 Eur, kas mėnesį (T. 1, b. l. 5-6, 8, 11, 22, 25-26).

Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos 2014-09-04, nutraukimo 2015-06-04 protokolas patvirtina, kad kitų gyvenamųjų patalpų Nuomos sutartį ieškovai nutraukė 2015-06-04, įsipareigodami išsikraustyti iki 2015-06-07 (T. 1, b. l. 12).

Pažymėtina, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2419-391/2015 ieškovams turtinės žalos, patirtos dėl kitų gyvenamųjų patalpų nuomos, atlyginimas priteistas už tris mėnesius, t. y. už 2014 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo priteisti nuostolius, atsiradusius dėl kitų gyvenamųjų patalpų nuomos laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2015-04-20, kai gavo atsakovų pranešimą apie atstatytą vandentiekio ir kanalizacijos sistemą ginčo šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini).

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

Nagrinėjamu atveju keliamas atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės klausimas. Deliktinė atsakomybė reglamentuojama CK 6.263 straipsnio, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė galima, jeigu nustatomos visos būtinosios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių), žalą padariusio asmens kaltė. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama. Pareiga paneigti kaltės prezumpciją tenka atsakovui, siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės. Kitas tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir dydį, priežastinį neteisėtų veiksmų ir nurodomos žalos ryšį) privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2419-391/2015, jau yra nustatytos visos būtinos sąlygos taikyti atsakovams civilinę atsakomybę: neteisėti atsakovų veiksmai, vienašališkai demontavus bendrąja daline nuosavybe esančio namo vandentiekio ir kanalizacijos sistemą, dėl to ieškovų šeima, kurioje buvo mažametis vaikas, neteko galimybės gyventi savo šeimos gyvenamosiose patalpose ir buvo priversti skubiai susirasti bei išsinuomoti kitą gyvenamąjį būstą; žala, patirta dėl kito gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini), nuomos pagal 2014-09-04 Nuomos sutartį, mokant po 1200 Lt, t. y. 347,54 Eur, kas mėnesį; priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir ieškovų patirtų nuostolių – jeigu atsakovai nebūtų neteisėtai demontavę vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, ieškovai nebūtų priversti išsikraustyti iš savo gyvenamųjų patalpų, esančių bendrame su atsakovais name, ir nebūtų patyrę nuostolių dėl kito gyvenamo būsto nuomos; atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių jų kaltės prezumpciją (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-10 sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015-09-28 nutartis, priimti civilinėje byloje Nr. 2-2419-391/2015).

Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju ginčo šalims turi tiek prejudicinę, tiek res judicata galią, todėl neturi būti įrodinėjamos iš naujo ir negali būti ginčijamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).

Taigi nagrinėjamu atveju, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2419-391/2015 yra nustatyta, kad atsakovų veiksmai, 2014 m. rugsėjo 1-4 d. demontuojant vandentiekio ir kanalizacijos sistemą name (duomenys neskelbtini), buvo neteisėti, kad dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovai buvo priversti išsikelti iš savo gyvenamųjų patalpų į kitą gyvenamąjį būstą ir dėl to patyrė nuostolių, susijusių su nuomos mokesčio pagal 2014-09-04 Nuomos sutartį mokėjimu, nurodytų aplinkybių ir faktų atsakovai negali ginčyti nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).

Dėl nurodytų motyvų atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentai, kad ieškovai iš ginčo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), išsikėlė ne dėl atsakovų veiksmų, 2014 m. rugsėjo 1-4 d. demontavus vandentiekio ir kanalizacijos sistemą, bet dėl kiauro stogo ar kitų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, jog iki ginčo įvykio 2014 m. rugsėjo mėn. ieškovai turėjo ketinimų išsikelti gyventi kitur. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieškovų išsikraustymą iš namo (duomenys neskelbtini), lėmė vandentiekio ir kanalizacijos sistemos demontavimas, bet kitos konkrečios priežastys (CPK 12, 178 straipsniai).

Taip pat atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atsakovų argumentai dėl 2014-09-04 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos ieškovų ir ieškovo sesers šeimos, dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), tariamo pobūdžio ir šios sutarties negaliojimo. Visų pirma pabrėžtina tai, kad nurodyta sutartimi, konstatuodami ieškovų patirtos žalos faktą ir nustatydami jos dydį, rėmėsi civilinę bylą Nr. 2-2419-391/2015 nagrinėję teismai, kurių sprendimai yra įsiteisėję, taigi juose nustatytos aplinkybės negali būti ginčijamos. Kita vertus, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nurodyta Nuomos sutartis buvo vykdoma, t. y. ieškovai mokėjo Nuomotojams Sutartyje sulygtą nuomos mokestį, pasibaigus nuomos santykiams, surašytas Nuomos sutarties nutraukimo 2015-06-04 protokolas, aptariant su Sutarties pabaiga susijusius klausimus (T. 1, b. l. 5-6, 8, 11, 12, 22, 25-26). Vien ta aplinkybė, kad 2014-09-04 Nuomos sutartį ieškovai sudarė su ieškovo V. S. sesers šeima, savaime nėra pagrindas teigti, jog ši sutartis sudaryta dėl akių (CK 1.86 straipsnis). Ta aplinkybė, kad asmenys siejami artimų giminystės ryšių, nereiškia, jog jie giminaičių turtu turi teisę naudotis neatlygintinai. Turto nuomos sutartis gali būti sudaryta ir artimų giminaičių, kurie turi teisę sulygti dėl nuomos mokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė įrodymų savo teiginiams, kad pagal 2014-09-04 Nuomos sutartį ieškovai tik dėl akių sumokėjo nuomos mokestį, kurį prašo priteisti iš atsakovų kaip nuostolius, taip pat kad sumokėti pinigai ieškovams buvo grąžinti, pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai).

Atsakovų argumentai, kad 2014-09-04 Nuomos sutartis dėl kito būsto nuomos nebuvo registruota viešajame registre, taip pat kad būsto nuomotojai nėra sumokėję pajamų mokesčio Valstybinei mokesčių inspekcijai, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą dėl ieškovų nuostolių, patirtų atsakovams neteisėtai demontavus vandentiekio ir kanalizacijos sistemą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje atsakovai, nesutikdami su ieškovų reikalavimu atlyginti nuostolius, patirtus dėl kito gyvenamojo būsto nuomos laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2015-04-20, remiasi tuo, kad 2014-11-28 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai įsigijo naują gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir, įsigiję šį namą, iš nuomojamo būsto persikraustė gyventi į naująjį bei nuomojamu nesinaudojo.

Visų pirma, pažymėtina tai, kad atsakovai nepateikė įrodymų savo teiginiams, jog ieškovai, 2014-11-28 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigiję naują gyvenamąjį būstą, išsikraustė iš nuomojamo ir juo nesinaudojo, pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo tarpu iš ieškovų pateikto į bylą 2014-09-04 Nuomos sutarties nutraukimo protokolo matyti, kad iš nuomojamų patalpų ieškovų šeima įsipareigojo išsikelti iki 2015-06-07; 2016-04-26 teismo posėdyje ieškovas V. S. nurodė, kad nuomojamame name jų šeima gyveno iki 2015 m. birželio mėn., į naują namą įsikėlė 2015-06-04 (T. 1, b. l. 12; 2016-04-26 teismo posėdžio garso įrašas 00:34:32-01:04:43). Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovai, 2014-11-28 pirkimo-pradavimo sutartimi įsigiję naują gyvenamąjį būstą, persikraustė į jį gyventi anksčiau, nei 2015 m. birželio mėn. ir nuo 2014-12-01 nesinaudojo nuomojamu namu (duomenys neskelbtini) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodytą CK 6.609 straipsnio 3 dalį.

Ta aplinkybė, kad ieškovai 2014-11-28 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo naują gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini), savaime nėra pagrindas netaikyti atsakovams civilinės atsakomybės už nuostolius, atsiradusius dėl to, jog dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovai buvo priversti išsikelti iš savo gyvenamojo būsto ir išsinuomoti kitą būstą. Tačiau nurodyta aplinkybė dėl ieškovų įsigyto naujo gyvenamojo būsto teisiškai reikšminga vertinant, ar dėl nuostolių atsiradimo arba jų padidėjimo nėra pačių ieškovų kaltės ir ar dėl to nėra pagrindo atsakovus iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis; 6.253 straipsnio 5 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovai 2014-10-05 sudarė Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Nurodytus namą ir žemės sklypą ieškovai įsigijo 2014-11-28 Pirkimo-pardavimo sutartimi. Pagal Sutarties 8.7 punktą Pardavėjas turėjo teisę naudotis parduotais daiktais iki 2014-12-01. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovai įsigijo baigtą statyti ir įrengtą namą. Taigi, 2014-11-28 įgiję nuosavybės teisę į naują gyvenamąjį būstą, iš kurio 2014-12-01 išsikraustė buvusi savininkė, ieškovai turėjo galimybę kraustytis į nuosavą būstą ir taip išvengti svetimo būsto nuomos išlaidų.

Tačiau šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant dėl ieškovų kaltės, susijusios su reikalaujamų priteisti iš atsakovų nuostolių padidėjimu, atsižvelgtina į tai, kad persikraustyti į naują būstą reikalingas tam tikras protingas terminas. Nagrinėjamu atveju įvertintina tai, kad ieškovų šeima naujo būsto įsigijimo metu (2014-11-28) turėjo mažametį vaiką (g. 2013-07-29), buvo žiemos laikotarpis, be to, ieškovė R. S. laukėsi antro vaiko, kuris gimė 2015-02-06. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, pagrįstas ir protingas laikotarpis, būtinas persikraustant į kitą būstą, – du mėnesiai (CK 1.5 straipsnis; CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovai nepateikė į bylą įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad persikraustyti į įsigytą naują gyvenamąjį būstą buvo būtinas ilgesnis nei dviejų mėnesių terminas (CPK 12, 178 straipsniai).

Apibendrinant išdėstytus motyvus, ištyrus ir įvertinus šioje konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą, darytina išvada, kad yra pagrindas iš dalies atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės, atsižvelgiant į tai, jog dėl reikalaujamų nuostolių atsiradimo yra ir dalis ieškovų kaltės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis; 6.253 straipsnio 5 dalis), bei ieškovams iš atsakovų priteisti nuostolių atlyginimą, apskaičiuotą pagal dviejų mėnesių kito būsto, į kurį jie buvo priversti išsikelti dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, nuomos mokesčio dydį.

Teismas neturi teisinio pagrindo vadovautis atsakovų pateiktais įrodymais, kuriais remdamiesi jie kvestionuoja ieškovų mokėto pagal 2014-09-04 Nuomos sutartį kitų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį, nes nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2419-391/2015 ieškovų nuostoliai nustatyti būtent pagal 2014-09-04 Nuomos sutartyje sulygto nuomos mokesčio dydį (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Dėl to ieškovams iš atsakovų solidariai priteistina 695,08 Eur (347,54 Eur x 2 mėn.) nuostoliams, patirtiems nuomojant kitą gyvenamąjį būstą laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2015-04-20, atlyginti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-2419-391/2015 nustatyta, jog atsakovai nepateikė teismui įrodymų apie savo sunkią turtinę padėtį, o vien sunki sveikatos būklė nėra pagrindas konstatuoti ir sunkios turtinės padėties, kuri būtų pagrindas atmesti ieškovų reikalavimą dėl žalos atlyginimo ar ją sumažinti. Nagrinėjamoje byloje atsakovai nepateikė naujų įrodymų savo sunkiai turtinei padėčiai pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovų civilinės atsakomybės mažinimo pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį.

Dėl atsakovės argumentų, kad atsakovas F. L. yra sunkus ligonis, neatliko jokių veiksmų, sukėlusių ieškovams žalą, todėl nesuprantama, kodėl turi pareigą atlyginti nuostolius, pažymėtina tai, jog atsakovas yra ginčo namo bendraturtis, jis kartu su atsakove, t. y. sutuoktine, atsako už bendrosios nuosavybės teise turimo turto tinkamą valdymą ir, atitinkamai, dėl netinkamo šio turto valdymo sukeltą žalą (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjusiais teismo sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-2419-391/2015 nuostolių atlyginimas ieškovams iš priteistas iš atsakovų solidariai.

Turtinė žala ieškovams priteistina solidariai, nes nepaneigta, kad nuomos mokestis už kito gyvenamojo būsto nuomą buvo mokėtas iš sutuoktinių bendrų lėšų (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis, 6.18 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos dalies nutraukimo

2016-04-26 teismo posėdyje ieškovai sumažino ieškinio reikalavimus nuo 2085,24 Eur iki 1621,87 Eur, nurodydami, kad prašo nuostolių už laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2015-04-20, o ne iki 2015-06. Toks ieškinio reikalavimų sumažinimas nagrinėjamu atveju kvalifikuotinas kaip ieškinio dalies dėl 463,37 Eur nuostolių priteisimo atsisakymas.

Nagrinėjamu atveju apie ieškinio reikalavimų sumažinimą pareiškė ieškovų atstovas advokatas, taigi ieškovams žinomos tokio pareiškimo teisinės pasekmės. Šiuo atveju ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesui, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pažeidžia ieškovų teises ar teisėtus interesus, todėl priimtinas ir civilinės bylos dalis dėl 463,37 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovų nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovams grąžintina 75 proc. už atsisakytą ieškinio, pateikto elektroninėmis ryšio priemonėmis, dalį sumokėto žyminio mokesčio – 10,42 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Paduodami ieškinį, ieškovai sumokėjo 46,92 Eur žyminio mokesčio (T. 1, b. l. 17). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo proceso metu ieškovai sumažino ieškinio reikalavimus nuo 2085,24 Eur iki 1621,87 Eur, taigi už ieškinio sumą mokėtinas žyminis mokestis, kai ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis – 36,49 Eur.

Ieškovai taip pat pateikė įrodymus, kad turėjo 650 Eur advokato pagalbos išlaidų: 500 Eur už ieškinio parengimą, 50 Eur už teisines konsultacijas (1 val.), 100 Eur už atstovavimą teisme (2 val.) (T. 1, b. l. 23-24).

Galutinai sutikslinę ieškinio reikalavimus, ieškovai prašė priteisti iš atsakovų 1621,87 Eur nuostolių atlyginimo. Šiuo teismo sprendimu ieškovams priteista 695,08 Eur. Taigi patenkinta 43 proc. ieškinio reikalavimų. Vadinasi, ieškovai turi teisę reikalauti, kad atsakovai atlygintų 43 proc. pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovams iš atsakovų solidariai priteistina 15,69 Eur žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti (36,49 Eur x 43 proc.).

Spręsdamas dėl ieškovams atlygintinų advokato pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Nagrinėjama civilinė byla nevertintina kaip sudėtinga, rengiant ieškinį nereikėjo pasisakyti dėl naujų ar sudėtingų teisės klausimų. Įvertinus aptariamo procesinio dokumento turinį, darytina išvada, kad ieškiniui parengti nereikėjo didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų. Dėl išdėstytų motyvų, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, atsižvelgus į Rekomendacijose nurodytą rekomendacinį maksimalų užmokesčio už ieškinio parengimą dydį, ieškovų patirtos 500 Eur dydžio išlaidos vertintinos kaip per didelės, neatitinkančios pagrįstumo kriterijaus. Pagrįstomis ir atlygintinomis teismas pripažįsta 300 Eur dydžio išlaidas už ieškinio parengimą (CPK 98 straipsnis).

Pagal Rekomendacijų 7, 8.19 punktus už vieną teisinių konsultacijų valandą, taip pat vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą rekomenduojamas maksimalus atlygis – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Ieškovai advokato pagalbos išlaidas patyrė 2015-12-01. Užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2015 m. II ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 713,90 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 7, 8.19 punktus, maksimalus rekomenduojamas atlygis advokatui už vieną teisinių konsultacijų ir atstovavimo teisme valandą – 71,39 Eur.

Ieškovų patirtos išlaidos už teisinių konsultacijų 1 val. – 50 Eur – pripažintinos pagrįsto dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo du parengiamieji posėdžiai, kurių bendra trukmė – 1 val. 15 min., teismo posėdis, nagrinėjant bylą iš esmės, truko 2 val., vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.19 punktais, ieškovų išlaidos už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose – 100 Eur – pripažintinos pagrįsto dydžio.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, pagrįstomis pripažintina 465,69 Eur dydžio ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovų solidariai ieškovams solidariai priteistina 200,25 Eur (465,69 Eur x 43 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nagrinėjant bylą patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (iš viso – 3,82 Eur) iš ginčo šalių nepriteistinos, nes, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio dalį, bylos dalyviams tenkančios šių išlaidų sumos neviršija 3 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Patenkinus ieškinio dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-07 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 150, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nutraukti bylos dalį dėl 463,37 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovų F. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Grąžinti ieškovei R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto 10,42 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį 2015-12-01 pagal mokėjimo dokumentą Nr. 507.

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovams V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų F. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 695,08 Eur žalai, patirtai dėl kito gyvenamojo būsto nuomos, atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 695,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2015-12-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 200,25 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-07 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.