Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovas D. R. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovui D. R. iš Lietuvos Respublikos 8 000 Eur neturtinę žalą, 221,08 Eur turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui D. R. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT arba Tarnyba) Kauno apygardos valdyboje 2016 m. liepos 15 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 22 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, D. R., pažeidžiant ir nesilaikant įtarime nurodytų teisės aktų reikalavimų, neišsaugojo kasos knygoje apskaitytų: 2012 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderio Nr. 49, 2012 m. balandžio 19 d. kasos išlaidų orderio Nr. 65, 2012 m. gegužės 22 d. kasos išlaidų orderio Nr.91, neapskaitė 2012 metų kovo mėnesio kasos pajamų orderių: PKL Nr. 147167, PKL Nr. 147183, PKL Nr. 147185, kasos išlaidų orderį, išrašytą 1 890 Lt (547,38 Eur) sumai, neturintį privalomų rekvizitų - datos, įmonės pavadinimo; kasos išlaidų orderį, išrašytą 1 033,94 Lt (299,45Eur) sumai, neturintį privalomo rekvizito - datos; kasos išlaidų orderį, išrašytą 425,96 Lt (123,37 Eur) sumai, neturintį privalomo rekvizito - įmonės pavadinimo, apskaitė 2012 metų balandžio mėnesio bendrovės kasos knygose, apskaitos registruose „sintetinės apskaitos žiniaraštis (didžioji knyga)“ ir „bendrasis žurnalas“. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. R. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 30 MGL, t. y. 1 129,80 Eur bauda, kurią nustatyta sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi paliko galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka, 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 11 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Grąžintą bylą iš naujo apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendį panaikino ir perdavė baudžiamąją bylą Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Z. L., gavęs apeliacinio teismo perduotą bylą, 2019 m. spalio 4 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo D. R. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. D. R. 2020 m. spalio 2 d. kreipėsi su prašymu į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją atlyginti jam padarytą 8 000 eurų neturtinę žalą pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymą (toliau – Žalos atlyginimo įstatymas), tačiau Teisingumo ministerija, atsižvelgdama į tai, kad D. R. buvo nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, nuosprendžiu paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2017 m. gruodžio 14 d., o panaikintas 2019 m. rugpjūčio 7 d., kitų aplinkybių, turinčių įtakos neturtinės žalos dydžiui, nenustačiusi, bei vadovaudamasi Žalos atlyginimo įstatymu, pasiūlė D. R. 300 Eur neturtinės žalos dėl neteisėto nuteisimo. Taip pat, išaiškino, kad pagal Žalos atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 9 dalį, asmuo, kuris nesutiko su Teisingumo ministerijos siūlymu dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka, atsisakė žalos atlyginimo ne teismo tvarka ar šio straipsnio 6 dalyje nustatytu laiku neatvyko pasirašyti taikos sutarties, turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Kadangi ieškovas D. R. nesutinka su Teisingumo ministerijos siūloma patirtos neturtinės žalos dydžio suma, taip pat yra patyręs ir turtinę žalą, kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo D. R. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismų padarytos klaidos, turėjusios esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese yra konstatuoti teismo procesiniuose dokumentuose: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje, baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šios kasacinio ir apeliacinio teismo, antrą kartą nagrinėjant bylą, padarytos išvados ieškovo baudžiamojoje byloje, Teisingumo ministerijos 2020 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. (1.35.)7R-7557, patvirtina, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro klaidos, surašius kaltinamąjį aktą, neatitinkantį įstatymo reikalavimų ir ieškovo baudžiamąją bylą perdavus teismui, kurią nagrinėjant teisme, teismui padarius esminius BPK pažeidimus, ieškovas buvo nuteistas neteisėtai. Neteisėtas baudžiamasis procesas dėl ieškovo tęsėsi ilgą laiką, prasidėjo 2016 m. liepos 15 d., kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką bei truko iki 2019 m. spalio 4 d., kol prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Taigi daugiau nei 3 metus laiko tęsėsi neteisėtas baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu, be to nuo Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties paskelbimo, kuria buvo paliktas galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendis iki Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties paskelbimo, kuria buvo panaikintas apkaltinamasis nuosprendis, ieškovas metus ir keturis mėnesius nepagrįstai buvo laikomas teistu. Dėl tokių neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų, ieškovas patyrė neturtinę ir turtinę žalą. Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 8 000 Eur. Ieškovas buvo įtariamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau ikiteisminis tyrimas užtruko 6 mėnesius, kuris kaip nurodė apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje, su esminiais trūkumais. Dėl esminių ikiteisminio tyrimo metu padarytų trūkumų ir klaidų bylos nagrinėjimas teismuose užtruko nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d., net 2,5 metų. Dėl tokio ilgo baudžiamojo proceso ieškovas patyrė didelę įtampą, stresą, pažeminimą, kas neabejotinai atsiliepė sveikatai. Buvo nepagrįstai kaltinamas, gynybos argumentai nebuvo išgirsti ir tiriami, kaip numato BPK, buvo iš esmės pažeidžiamos jo teisės. Bylos nagrinėjimas vyko Kėdainių miesto apylinkės teisme, o ieškovas gyveno Kauno mieste. Ieškovas prarado dalį darbo pajamų, dirbo savarankiškai pagal verslo liudijimą. Dalyvaujant teismuose, rengiantis posėdžiams atsakovas negalėjo dirbti darbo, patyrė nepatogumus ir išlaidas vykstant į teismo posėdžius kitame mieste. Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra adekvatus ir proporcingas dėl jo asmens teisių pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavus ikiteisminį tyrimą, nepagrįstai apkaltinant ir teismui neteisėtai nuteisiant bei nepagrįstai ilgai užsitęsus baudžiamajam procesui. Ieškovas patyrė ir turtinę žalą 218,80 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 2,28 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 221,08 Eur, kadangi Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. R. priteista valstybės naudai 218,80 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamajame procese ir 2,28 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 221,08 Eur. Ieškovas įsiteisėjus Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 21 d. sprendimui, jį įvykdė 2022 m. sausio 31 d.

2. Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neigdama atsakovės atsakomybės sąlygas netinkamai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį, nepagrįstai nurodo, kad jos 2020 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. (1.35.)7R-7557 „Dėl prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka“ negali būti vertinamas kaip įrodymas, kuris pagrindžia valstybės civilinę atsakomybę. Teisingumo ministerija, siūlydama ieškovui atlyginti 300 Eur neturtinei žalai, padarytai dėl teismo veiksmų neteisėtai jį nuteisiant, pripažino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis patvirtina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytus pažeidimus, nagrinėjant ieškovo baudžiamąją bylą, tačiau dėl kokių priežasčių Teisingumo ministerija pakeitė savo poziciją ir nebepalaiko, savo priimto sprendimo, atsiliepime nenurodė. Teisingumo ministerijai pasiūlius žalos atlyginimą ir ieškovui nesutinkant su jo dydžiu, šiuo atveju kilo ginčas tik dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime niekaip nepasisakė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje ir Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje konstatuotų ikiteisminio tyrimo metu atliktų pažeidimų. Kaltinimas ieškovui, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 22 d. buvo suformuotas nerenkant visų reikalingų įrodymų. Nesant įrodymų, pagrindžiančių D. R. kaltę, negalint ištaisyti ikiteisminio tyrimo metu padarytų pažeidimų, konstatuotų teismų galutiniuose procesiniuose sprendimuose, 2019 m. spalio 4 d. nutarimu po 3 metų ir 3 mėnesių nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir ieškovo nuteisimo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo D. R. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Nutarimas priimtas paaiškėjus aplinkybei, kad nėra pakankamai duomenų, kad būtent D. R. pasirašė kasos pajamų orderį Nr. 320079 ir jo neišsaugojo, o tuo pačiu išsiaiškinti bei vertinti ir kitas aplinkybes pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis, todėl nėra objektyvios galimybės pagrįsti D. R., kaip buvusio UAB (duomenys neskelbtini) vadovo kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje padarymo. Tokios prokuroro išvados tik patvirtina netinkamą ir aplaidų ikiteisminio tyrimo vykdymą, prokuroro klaidas, kas sąlygojo nepagrįstai ilgą baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu ir neteisėtą jo nuteisimą. Be to, BPK 219 straipsnio nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui šiuos reikalavimus vykdyti. Todėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje konstatuota aplinkybė, kad buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tik patvirtina prokuratūros veiksmų neteisėtumą. Ieškovo reikalaujama neturtinės žalos dydį lemia būtent tai, kad atlikta eilė neteisėtų veiksmų dėl teismo veiksmų, neteisėtai jį nuteisiant, taip pat dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ikiteisminiame tyrime, kas sąlygojo nepagrįstai ilgą baudžiamojo proceso trukmę ieškovo atžvilgiu. FNTT atsiliepime irgi nieko nepasisakė dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje konstatuotų ikiteisminio tyrimo metu padarytų pažeidimų. Jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnas būtų tinkamai vykdęs ikiteisminį tyrimą, išsiaiškinęs visas aplinkybes, atlikęs visus veiksmus, nurodytus Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu apskritai būtų nepradėtas, arba laiku nutrauktas, kas buvo padaryta tik Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Zeno Leonavičiaus 2019 m. spalio 4 d. nutarimu, konstatavus, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo D. R. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Būtent BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimai, pareigūnų klaidos, nerūpestingumas konstatuoti galutiniuose procesiniuose teismų dokumentuose, nagrinėjant ieškovo baudžiamąją bylą, įrodo, kad ieškovo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, lemiantys atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimą: tiek ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, prokuroras, tiek ir baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl kurių ieškovui buvo nepagrįstai ir neteisėtai pareikštas įtarimas ir kaltinimas dėl aplaidaus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo, o vėliau jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu dėl šios veikos padarymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas neabejotinai patyrė neturtinę ir turtinę žalą, kurią ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės.