Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-325-493-2013;

Teisėjas: Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01048-2010-4;

2013 m. gegužės 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, nuteistosioms S. S., J. K.-D., jų gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. S., J. K.-D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir nuteista: pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – 120 MGL (15 600 Lt.) bauda; pagal LR BK 300 straipsnio 3 dalį – 60 MGL (7800 Lt.) bauda; pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2600 Lt.) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos ir paskirta 120 MGL (15 600 Lt.) baudą; J. K.-D. pripažinta kalta padariusi LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir nuteista: pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį – 120 MGL (15 600 Lt.) bauda; pagal LR BK 300 straipsnio 3 dalį – 60 MGL (7800 Lt.) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos ir paskirta 120 MGL (15 600 Lt.) bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu patenkintas civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl 56 634,95 Lt. turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteista už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore, susitarusi ir bendrai veikdama su J. K.-D., žinodama, kad pastaroji yra nėščia ir, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kur nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį“, J. K.-D. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis dveji metai, bus skaičiuojama pagal 2007 m. IV ketvirtį ir 2008 m. I ketvirtį gautas draudžiamąsias pajamas, siekdama padėti gauti draudžiamąsias pajamas, žinodama, kad realiai J. K.-D. įmonėje nedirbs, (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad J. K.-D. įdarbinama vadybininke nustatant 8 darbo valandų per dieną, 5 darbo dienų savaitės trukmę, 3000 Lt. darbo užmokestį, po ko nuo 2007-10-16 iki 2008-03-31 užpildžiusi ir pasirašiusi J. K.-D. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose melagingai nurodė, kad ji bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną, taip pat nepagrįstai priskaičiavo už 2007 m. IV ir 2008 m. I ketvirčius 13565,22 Lt. pajamų, 2008-01-12 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. IV ketvirtį ir 2008-04-10 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 m. I ketvirtį Nr. 8, pateikė juos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), 2007-12-28 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. IV ketvirtį Nr. 12 ir 2008-04-09 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 m. I ketvirtį Nr. 1 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą, kuo remiantis 2008-07-09 VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti J. K.-D. motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-08-18 priskaičiuojant 1080,72 Lt. pašalpos sumą. Po to J. K.-D. 2008-08-26 VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą, kuo remiantis 2008-08-27 VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) J. K.-D. skirti motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sueis dveji metai laikotarpiu nuo 2008-08-19 iki 2010-06-10 ir priskaičiavo 45227,35 Lt. pašalpos sumą. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2010-06-10 S. S. padėjo apgaule J. K.-D. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į 11407,60 Lt., iš kurių jai buvo išmokėta 9076,83 Lt. motinystės pašalpos ir 45227,35 Lt., iš kurių jai buvo išmokėta 36882,06 Lt. motinystės (tėvystės) pašalpos iki vaikui sueis dveji metai, iš viso padarydama VSDFV biudžetui 56634,95 Lt. turtinę žalą. Tokiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje;

taip pat ji nuteista už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore, susitarusi ir bendrai veikdama su J. K.-D., žinodama, kad realiai pastaroji bendrovėje nedirbs, 2007-10-15 surašė ir pasirašė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad J. K.-D. įdarbindama vadybininke ir jai bus mokamas 3000 Lt. darbo užmokestis, po ko laikotarpiu nuo 2007-10-16 iki 2008-03-31 užpildė ir taip suklastojo J. K.-D. darbo laiko paskaitos žiniaraščius, kuriuose melagingai nurodė, kad J. K.-D. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną, dėl ko J. K.-D. nepagrįstai priskaičiuota už 2007 m. IV ir 2008 m. I ketvirčius 13565,22 Lt. pajamų, po kio 2008-01-12 pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų)_ valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 m. I ketvirtį Nr. 8 nurodžiusi grafoje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ žinomai neteisingus duomenis, šiuos duomenis patvirtino savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, parašu, 2008-01-14 ir 2008-04-16 pateikė VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu šiuos dokumentus suklastojo ir panaudojo, dėl ko VSDFV biudžetui buvo padaryta didelė, 56634,95 Lt., žalos. Tokiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 straipsnio 3 dalyje;

taip pat ji nuteista už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir pagal 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio reikalavimus, kur nurodoma, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir būdama kasininku, tyčia, pažeisdama LR buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. savo parašais patvirtino 2007 m. spalio, lapkričio, gruodžio, 2008 m. sausio, vasario, kovo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose melagingai nurodoma, kad J. K.-D. neva dirbo 5 darbo dienas per savaitę, po 8 darbo valandas per dieną, bei įtraukdama ir savo parašais patvirtindama darbo užmokesčio žiniaraščius už 2007 m. spalio mėnesį, už 2007 m. gruodžio mėnesį, 2008 m. vasario mėnesį mokomąjį žiniaraštį Nr. 3, 2008 m. kovo mėnesio mokomąjį žiniaraštį Nr. 5, įtraukdama savo parašais nepatvirtintus 2007 m. lapkričio mėnesio mokomąjį žiniaraštį Nr. 5, darbo užmokesčio žiniaraštį už 2008 m. sausio mėnesį, pagal kuriuos J. K.-D. buvo fiktyviai išmokėtas mėnesinis atlyginimas bendrai 10349,09 Lt. sumai ir juos apskaitė buhalterinėje apskaitoje. Tuo S. S. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos. Tokiais veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 straipsnio 1 dalyje.

J. K.-D. nuteista už tai, kad susitarusi ir bendrai veikdama su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresas (duomenys neskelbtini), direktore S. S., siekdama apgaule savo naudai įgyti motinystės pašalpą iš VSDF, žinodama, kad yra nėščia, žinodama, kad 2008 metais jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat žinodama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsniu „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 dalimi, kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį“, jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis dveji metai, bus skaičiuojama pagal 2007 metų IV ketvirtį ir 2008 metų I ketvirtį gautas draudžiamąsias pajamas, siekdama parodyti neva gaunamas 2007 metų IV ketvirčio ir 2008 metų I ketvirčio draudžiamąsias pajamas, žinodama, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke nedirbs, tačiau, tikslu iš VSDF biudžeto gauti motinystės pašalpas, 2007 m. spalio mėn. 15 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore S. S. sudarė ir pasirašė fiktyvią darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad ji įdarbinama vadybininke, jai nustatoma darbo savaitės trukmė - 5 darbo dienos, 8 darbo valandos/40 valandų per savaitę ir jai bus mokamas 3000 litų darbo užmokestis. S. S. užpildžius ir pasirašius laikotarpiu nuo 2007-10-16 iki 2008-03-31 darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose melagingai nurodžius, kad darbuotoja J. K.-D. firmoje dirbo 5 darbo dienas per savaite po 8 darbo valandas per dieną, taip pat nepagrįstai priskaičiavus už 2007 metų IV ir 2008 metų I ketvirčius 13565,22 Lt. pajamų 2008-01-12 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį ir 2008-04-10 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį Nr. 8. pateikus juos VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), ji pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2008-04-09 pateikė VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), prašymą, kuriuo remiantis VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo redakcijos 16 straipsniu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 58 punktu, nusprendė skirti jai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-08-04 bei priskaičiavo 10326,88 Lt pašalpos sumą, kurią J. K.-D. išmokėjo.

Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2008-07-04 VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą, kuo remiantis 2008-07-09 VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) skyrė jai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-08-05 iki 2008-08-18 buvo priskaičiuota 1080,72 Lt. pašalpos suma.

Po ko ji 2008-08-26 VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą, kuo remiantis 2008-08-27 VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), iš 2008-04-10 Pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį pateiktų duomenų, priėmė sprendimą jai skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2008-08-19 iki 2010-06-10 ir priskaičiavo 45227,35 Lt. pašalpos sumą, kurią J. K.-D. išmokėjo.

Tokiu būdu laikotarpyje nuo 2008-04-01 iki 2010-06-10, ji veikdama bendrininkų grupėje su S. S., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teise į 11407,60 Lt. iš kurių jai buvo išmokėta 9076,83 Lt. motinystės pašalpos ir 45227,35 Lt, iš kurių jai buvo išmokėta 36882,06 Lt. motinystės (tėvystės) pašalpos iki vaikui sukaks dveji metai, iš viso padarydama VSDFV biudžetui 56634,95 Lt. turtinę žalą. Tokiais veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 2 dalyje;

taip pat ji nuteista už tai, kad susitarusi ir bendrai veikdama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore S. S., žinodama, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke ji nedirbs, tačiau siekdama apgaule savo naudai įgyti motinystės pašalpą iš VSDF, ji savo parašu patvirtino 2007 m. spalio mėn. 15 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad ji įdarbinama vadybininke, jai nustatoma darbo savaitės trukmė - 5 darbo dienos, 8 darbo valandos/40 valandų per savaitę ir jai bus mokamas 3000 litų darbo užmokestis, dėl ko VSDF biudžetui buvo padaryta didelės – 56634,95 Lt. žalos. Tokiais veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdyje advokatas D. Svirinavičius ir nuteistosios S. S., J. K.-D. prašė advokato D. Svirinavičiaus apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno miesto apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl S. S. ir J. K.-D. kaltės padarius LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas kad apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaujant organizuotoje grupėje. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas S. S. ir J. K.-D. veiksmuose teisingai nustatė būtinojo sukčiavimo sudėčiai požymio – apgaulės buvimą. Taip pat teismas pagrįstai nustatė, kad apgaule įgyjant didelės vertės turtinę teisę buvo padaryta ir kita nusikalstama veika, turinti LR BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. spalio 15 d. tarp J. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “, atstovaujamos direktorės S. S., buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kuria J. K. įdarbinama vadybininke įsipareigojant jai mokėti 3000 Lt. darbo užmokestį ir nustatant 5 darbo dienų ir 8 darbo valandų/40 valandų per savaitę darbo laiką (1 t. b. l. 89). J. K.-D. ir S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme kategoriškai neigė, kad J. K.-D. buvo įdarbinta fiktyviai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kaltinant asmenį, kad jis apgaule neteisėtai siekė gauti ar padidinti motinystės (tėvystės) pašalpą, būtina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2012, Nr. 2K–503/2011, 2K-448/2010). Jeigu kaltininkas fiktyviai įdarbinamas ir surašomi bei VSDF valdybai pateikiami suklastoti dokumentai, nurodant tokio asmens darbo faktą, laikotarpį, kurį jis dirbo, ir pajamas, kurie pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jam suteikia teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas. Skundo autorius apeliaciniame skunde akcentuoja, kad darbo sutarties šalys yra laisvos suderinti jas tenkinančias darbo sutarties, tame tarpe ir darbo užmokesčio dydžio, sąlygas, darbo sutartis nėra nuginčyta, todėl galiojanti. Kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje analogiškose bylose ne kartą pabrėžta, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas. Vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule BK 182 straipsnio prasme. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios nuostatos taikytinos realiems, o ne fiktyviems darbo santykiams. Vertinant šalių susitarimą dėl atlyginimo dydžio teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijimo apgaule kontekste, negalima vadovautis vien tik formaliu susitarimo laisvės principu, bet būtina paisyti ir protingumo principo, atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir ypač darbo sutarties su asmeniu sudarymą sąlygojančias aplinkybes (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-614/2012, 2K-101/2013). Nagrinėjamoje byloje darbo sutarties sąlygos, vertinant jas atsietai nuo kitų įrodymų visumos, formaliai atitinka darbo įstatymuose įtvirtintas darbo sutarties būtinąsias sąlygas. Tačiau, vertinant darbo sutarties sąlygų tikrumą, darbo santykių realumą, kartu tyri būti įvertinti tikrieji šalių ketinimai, t. y. turi būti nustatytas asmenų susitarimas į įsipareigojimas faktiškai atlikti darbo sutartyje sutartą darbą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. K.-D. ir S. S. realūs darbo santykiai, kylantys iš jų sudarytos ir pasirašytos darbo sutarties, nesiejo, J. K.-D. buvo įdarbinta fiktyviai siekiant įgyti teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą. Nors nuteistosios šį kaltinimą kategoriškai neigė, jų versija, kad J. K.-D. iš tikrųjų dirbo, kad sutartyje apibrėžtas darbo funkcijas atliko S. S. namuose, paneigta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme buvo apklausta eilė liudytojų, dirbusių UAB „(duomenys neskelbtini)“. Išanalizavus liudytojų parodymus matyti, kad nė vienas iš darbuotojų nepatvirtino, kad įmonėje dirbo J. K.-D., nė vienas iš darbuotojų jos nematė, jokių darbo santykių su ja neturėjo, jokių su darbo funkcijų atlikimu susijusių reikalų nederino. Liudytojai patvirtino, kad įmonėje dirbo vadybininkė, tačiau ne J. K.-D., o L., kurią jie dažnai matydavo. Be kita ko, liudytojai pažymėjo, kad dėl visų su jų funkcijų atlikimu susijusių klausimų jie kreipdavosi į direktorę S. S.. Liudytojų parodymai detaliai aptarti skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, esminių prieštaravimų juose nenustatyta, todėl aukštesnės instancijos teismas jų nekartoja.

Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad J. K.-D. darbo funkcijas atlikdavo S. S. namuose, todėl kiti darbuotojai jos galėjo ir nematyti, ši aplinkybė paneigiama telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu surinktais duomenimis. Analizuojant telefoninių pokalbių suvestines akivaizdžiai matyti, kad J. K.-D. ir S. S. jokie realūs darbo santykiai nesiejo. Iš suvestinės Nr. 1 matyti, kad N. K. skambina seseriai J. K.-D. praneši, kad jai yra iškelta byla sakydama „nu žinok čia, blemba, su tom tavo S. tai problemų dachriena, toliau nesibaigia niekas...tau byla iškelta...“. po to N. K. pakviečia prie telefono S. S.. Iš telefoninio pokalbio matyti, kad S. S. pasako, jog jos darbuotoja buvo iškviesta į apklausą, klausinėjo apie J.. Šio pokalbio metu J. K.-D. kalbėjo, kad „kol kaltė neįrodyta, tai kaltų ir nėra...“, „Tai aš pas tave dirbau S., tu neatsimeni? Kito kelio nėra...“, „...jeigu tu čia, kaip čia sakyt, kita linija eisi, tai, tai, tai...“, „...tai čia daug ką gąsdina, lai gąsdina kiek nori, gudručiai (keiksmažodis), pradėjo svietą lygint po, po...įstatymo spragų prisidarę...“. S. S. užsimena, kad „tik tiek galiu pasakyt, kad padariau pamoką gerą gyvenime, kad daugiau...nė vienos nėščios nebeįdarbinsiu...“ (1 t. b. l. 104-106). Telefoninio pokalbio tarp J. K.-D. ir N. K. metu užfiksuota, kad J. K.-D. paskambino savo seseriai, kuri paprašė su S. kalbėti mandagiau, kadangi S. jai padarė gerą. J. K.-D. šio pokalbio metu pasakė „...nu taip, taip, pati sakei, kad tau buhalterė sakė, jeigu pats neprisipažinsi, tai čia neįmanoma įrodyti...“(1 t. b. l. 107). Iš telefoninio pokalbio tarp O. K. ir S. S. matyti, kad S. S. O. K. paaiškino, kad „...įdarbino nėščią moterį...jinai mokesčius susimokėjo, žinai, o aš pasakiau, jinai pas mane namuose dirbo, popierius tvarkydavo...aš ne mokesčius nieko mokėjau, jinai pati mokėjo, nu tai koks kieno reikalas, žinai, ir jau vaikui trys metai, atlikta...,at...,atsiėmus jau viską, gavus, žinai...jinai mokesčius viską mokėjo, kad, žinai, tą nėštumą, kad parodyt...“. O. K. šio pokalbio metu pasakė, kad apklausos metu apsimes, kad dėl narkozės nieko neprisimena (1 t. b. l. 108-110). Telefoninio pokalbio, įvykusio 2011-04-05, 20:56:57 tarp J. K.-D. ir S. S. metu J. K.-D. papasakojo apie įvykusią apklausą. Pokalbio metu J. K.-D. akcentavo, kad jokių asmenų, kuriuos tikslinant aplinkybes būtų galima apklausti, ji tyrėjui nenurodė, kalbėdama apie savo darbą kalbėjo abstrakčiai, specialiai vartojo baro frazes tam, kad tyrėjui būtų sunkiau suprasti. Be to, šio pokalbio metu J. K.-D. pasitikslino aplinkybes dėl S. S. darbo vietos, paklausė „...aš tai susipliončinau, ar, ar interneto nebuvo, ar, ar kompo nebuvo tuo metu?...“ į ką S. S. atsakė „aš kabineto neturiu pas save...“. J. K.-D. šis atsakymas nustebino, ką patvirtina jos frazė „ ai, net kabineto...aš tai taip, aš taip kažkaip ir sakiau...“. Šio pokalbio metu J. K.-D. papasakojo, kad kalbėdama tyrėjui apie savo darbo funkcijas nurodė, jog sudarė verslo planą, kuris vadinasi kaip ir jos diplominio darbo tema, kūrė lankstinukus. S. S. pasakius, kad ji turi lankstinukų, J. K.-D. paklausė, kas juos darė, išreiškė susirūpinimą, ar nėra kažkokių važtaraščių, kad „...jie neatknistų...“. J. K.-D. taip pat paaiškino, kad nurodžiusi tyrėjui, jog dirbo savo asmeniniu kompiuteriu, kad jei atsirastų būtinybė jį patikrinti, tokios galimybės nebūtų, nes ji pateiktų versiją, kad kompiuterį pavogė (1 t. b. l. 112-119).

Užfiksuotų telefoninių pokalbių analizė patvirtina, kad J. K.-D. ir S. S. faktiniai darbo santykiai nesiejo, o J. K.-D. buvo įdarbinta fiktyviai, kaip patvirtino S. S., „...kad parodyti nėštumą...“. Nustatyta, kad J. K.-D. pati susimokėjo mokesčius, priskaičiuotus nuo jai nustatyto atlyginimo, S. S., kaip darbdavė, jokių mokesčių nemokėjo. Iš telefoninių pokalbių suvestinių taip pat manyti, kad intensyvus bendravimas tarp J. K.-D. ir S. S. prasidėjo tik tada, kai J. K.-D. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pradėti kviesti į apklausą. Šiais duomenimis paneigiama nuteistųjų versija, kad jos buvo pažįstamos nuo seno, kad S. S. buvo žinoma kaip gera marketingo specialistė. Iš telefoninio pokalbio tarp J. K.-D. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens matyti, kad J. K.-D., kalbėdama apie savo diplominį darbą, nurodo, jog „...yra kas rašo...aš aišku apsišviesiu kame ten šaknys, bo aš nelabai irgi dar įsikertu, kas čia tas lojalumo stiprinimas, kas jau čia taip jau konkrečiai yra...“. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad S. S., teigdama, kad J. K.-D. pažinojo jau seniau, kaip gerą marketingo specialistę, yra melagingi, kadangi iš telefoninių pokalbių turinio aiškiai matyti, kad J. K.-D. nelabai išmanė tokį darbą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog auščiau aptarti duomenys taip pat patvirtina, kad apylinkės teismo išvada, jog S. S. ir J. K.-D. padarė nusikalstamą veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnio 3 dalyje požymių yra pagrįsta ir teisėta. Byloje esantys duomenys yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog S. S. ir J. K.-D., veikdamos bendrininkų grupėje, suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos VSDF biudžetui. Jau aptartais duomenimis nustatyta, kad J. K.-D. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejo fiktyvūs darbo santykiai, jokių funkcijų realiai jį neatliko, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. S., įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. K.-D. darbą bendrovėje, t.y. žinodama, kad J. K.-D. realiai bendrovėje nedirbs, surašė ir pasirašė darbo sutartį, kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie J. K.-D. darbo funkcijas, darbo laiką, darbo užmokestį, o J. K.-D., žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke realiai nedirbs, tačiau siekdama savo naudai apgaule įgyti teisę į motinystės pašalpą iš VSDF, savo parašu patvirtino darbo sutartį, kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys, padarė LR BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius atitinkančią veiką.

Nors apeliaciniame skunde ginčijamos teismo išvados dėl S. S. kaltės padarius LR BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jokių teismo išvadas paneigiančių faktinių duomenų apeliantas nepateikia. LR BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad S. S., būdama atsakinga už savo vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, nepagrįstai, žinodama, kad J. K.-D. yra įdarbinta fiktyviai ir jokių darbo funkcijų neatlieka, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose fiksavo neatitinkančius tikrovės duomenis apie J. K.-D. darbo laiką ir darbo užmokestį, tokiais veiksmais apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad specialisto išvada nėra kategoriška, todėl ja remtis sprendžiant S. S. baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį klausimą negalima, aukštesnės instancijos teismas su šiuo apelianto teiginiu nesutinka. Iš byloje esančio 2011-04-12 priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyresniajai specialistei buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai dokumentai. Atlikus šių dokumentų apžiūrą į pateiktą klausimą specialistė atsakė, kad jeigu apžiūrėtuose dokumentuose būtų įrašyti neteisingi duomenys, tada iš dalies nebūtų galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (1 t. b. l. 58-62). Šias aplinkybes specialistė patvirtino apklausiama teisme (2 t. b. l. 198, 199). Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose fiksavo tikrovės neatitinkančius melagingus duomenis, todėl minėta specialisto išvada pirmos instancijos teismas rėmėsi pagrįstai. Specialistei nebuvo pateikta užduotis nustatyti, ar įrašyti duomenys yra melagingi, ar duomenis įrašęs asmuo trauktinas baudžiamojon atsakomybėn, šios aplinkybės nustatytos kitomis įrodinėjimo priemonėmis ir nepriklauso specialisto kompetencijai.

Skundo autorius teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi duomenimis, gautais klausantis J. K.-D. ir kitų asmenų pokalbius, kadangi šie pokalbiai gali būti sumontuoti, neatitinkantys tikrovės. Aukštesnės instancijos teismas su šiuo skundo argumentus nesutinka ir pažymi, kad telefoninių pokalbių pasiklausymo metu surinkta informacija gauta teisėtais būdais, atitinka įrodymų liečiamumo ir leistinumo kriterijus. Telefoninių pokalbių pasiklausymas buvo sankcionuotas įstatymo nustatyta tvarka, ką patvirtina byloje esančios ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys. Skundo autorius, ginčydamas telefoninių pokalbių autentiškumą, nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ši informacija gauta neteisėtais būdais ar neatitinka tikrovės. Be to, nė viena iš nuteistųjų taip pat teismui nepaaiškino, kurios fiksuotų telefoninių pokalbių dalys yra neteisingos. Teiginiai, kad pokalbių turinys dviprasmiškas galėjo būti dėl to, kad pačios nuteistosios, žinodamos apie sutartyje numatytų darbo funkcijų specifiką, pačios kritiškai vertindamos tokio susitarimo aspektus, kalbėjo dviprasmiškai, paneigti aukščiau aptartų įrodymų visuma ir laikytini pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų S. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir J. K.-D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.