Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-05 · Civilinė byla Nr. 2S-426-340/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-05
Bylos Nr.
2S-426-340/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
S. K.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto 26-asis notarų biuras, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-426-340/10Teisminio proceso Nr.:2-01-3-09363-2009-8Procesinio sprendimo kategorija: 116.1; 122.4; 128.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų D. Kačinskienės, A. Auruškevičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria pareiškimas netenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 26-asis notarų biuras, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti V. B. įstatymų nustatytą I. Z. palikimo priėmimo terminą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina V. B.. Pagal 2008-02-12 testamentą V. B. visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjai. Nurodė, jog dar iki motinos mirties pareiškėjai buvo žinoma, kad jos motinos sugyventinis I. Z. pagal 1990-01-29 testamentą visą savo turtą paliko V. B.; I. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Asmenų, turinčių teisę į privalomąją dalį nėra, po jo mirties Vilniaus m. 26-tame notarų biure paveldėjimo byla nėra pradėta. Pareiškėjos motina V. B. faktiškai priėmė palikimą – pradėjo paveldimą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, nes gyveno kartu su I. Z.. Kadangi V. B. labai sirgo, motinai paliktu turtu rūpinosi pareiškėja: sumokėjo I. Z. įsiskolinimus už komunalines paslaugas, elektrą, dujas ir kt., pradėjo buto remontą, reguliariai moka mokesčius už butą. Tvarkant motinos palikimą, paaiškėjo, kad motina laiku nepadavė notarų biurui pareiškimo apie I. Z. palikimo priėmimą. Terminas jį paduoti praleistas dėl to, kad dar iki I. Z. mirties V. B. labai sirgo, jai buvo 72 metai, ji negalėjo vaikščioti, ilgą laiką gulėjo ligoninėse, jos būklė buvo sunki.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 26-asis notarų biuras atsiliepime į prašymą nurodė, kad neprieštarauja, jog byloje būtų atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti pareiškėjos motinai V. B. po I. Z. mirties, taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto 26-tajame notarų biure paveldėjimo byla po I. Z. mirties nepradėta.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į prašymą nesutiko su prašymu, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjos motina V. B. nerealizavo savo teisės priimti palikimo pagal testamentą, nepriėmė įstatymų nustatyta tvarka I. Z. palikimo, nes ji, kaip įpėdinė, žinodama apie atsiradusį palikimą, per įstatymo nustatytą terminą nepareiškė valios priimti palikimą ir nepradėjo jo faktiškai valdyti, vadinasi teisės į palikimą neįgyvendino. Vien pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad V. B. sirgo ir negalėjo savo teisės į palikimą įgyvendinti asmeniškai, nereiškia, kad V. B. negalėjo teisę į palikimą įgyvendinti per įgaliotinį. Testatorius I. Z. neturėjo vaikų, sutuoktinės ar kitų vėlesnės eilės įstatyminių įpėdinių, o pareiškėja nepriklauso įstatyminių įpėdinių ratui, todėl neturi teisės priimti I. Z. testamentu palikto turto.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-11-03 nutartimi pareiškėjos S. K. prašymo atnaujinti V. B. terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo I. Z. mirties, priimti netenkino. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina V. B.. Pagal 2008-02-12 testamentą V. B. visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjai, kuri priėmė motinos palikimą paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pareiškėjos teigimu V. B. iki mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusiame I. Z., kuris buvo V. B. sugyventinis iki jo mirties (duomenys neskelbtini). Pagal 1990-01-29 testamentą po savo mirties I. Z. visą savo turtą paliko V. B.. Teismas konstatavo, kad terminas nurodytam palikimui (butui, esančiam (duomenys neskelbtini)) priimti praleistas. Pagal CK 5.57 str. teismas gali pratęsti terminą palikimui priimti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas nustatė, kad mirus I. Z., palikimo atsiradimo dieną ((duomenys neskelbtini)) paveldi jo testamentinė įpėdinė – V. B., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Byloje yra duomenys, kad adresu (duomenys neskelbtini), niekas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, o testamentuose bei visuose V. B. sveikatos būklę liudijančiuose dokumentuose, nurodoma, kad jos gyvenamosios vietos adresas iki mirties buvo (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), todėl nėra duomenų, kad V. B. būtų priėmusi palikimą faktiškai jį valdydama (gyvendama ir rūpindamasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini)). Taip pat teismas nustatė, kad po I. Z. mirties Vilniaus m. 26-tame notarų biure paveldėjimo byla nėra pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, įregistruotų testamentų nėra. Teismas nustatė, kad V. B. per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos I. Z. palikimo nei asmeniškai, nei per įgaliotinį nepriėmė. Testamentinės įpėdinės V. B., nespėjusios priimti palikimą ir mirusios praėjus trijų mėnesių terminui jam priimti, įpėdiniai (šiuo atveju – pareiškėja) netenka teisės priimti nepriimtą mirusiojo I. Z. palikimą, nes ši teisė buvo pasibaigusi palikėjos V. B. mirties momentu. CK 5.57 str. kitiems asmenims, be įpėdinio, nesuteikiama teisė kreiptis į teismą ir prašyti pratęsti terminą (praleistą dėl svarbių priežasčių) palikimui priimti, todėl pareiškėjai teisė kreiptis į teismą dėl termino I. Z. palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) pareiškėjos motinai V. B., kaip jo testamentinei įpėdinei, neatsirado.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-11-03 nutartį pakeisti: pašalinti iš nutarties motyvuojamosios dalies nurodytą aplinkybę, kad „nėra duomenų, kad V. B. būtų priėmusi palikimą faktiškai jį valdydama (gyvendama ir rūpindamasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini))“. Apeliantės vertinimu, teismas nutartyje pasisakė dėl aplinkybių, kurios neturi reikšmės bylai išspręsti ir dėl kurių nebuvo teikiami įrodymai; teismas peržengė byloje pareikšto reikalavimo ribas, pažeisdamas CPK 265 str. reikalavimus. Pažymi, jog buvo prašoma atnaujinti apeliantės motinai įstatymų nustatytą I. Z. palikimo priėmimo terminą. Nutartyje teismas nustatė aplinkybę, kad V. B. nepriėmė palikimo faktiškai jį valdydama, nors šios aplinkybės nustatymas nebuvo šios bylos nagrinėjimo objektu. Pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės laikomos prejudiciniais faktais; nagrinėjamu atveju tai reikštų, kad teismas faktiškai atėmė teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad motina V. B. priėmė I. Z. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, nes šį faktą nustatė teismas skundžiamoje nutartyje. Šios aplinkybės turi būti pašalintos iš nutarties motyvuojamosios dalies.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo pirmosios instancijos teismo 2009-11-03 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė aplinkybę, kad byloje nėra duomenų, kad V. B. būtų priėmusi palikimą faktiškai jį valdydama; bylos nagrinėjimo dalykas – įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas, o ne juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, todėl nustatyta aplinkybė neturės prejudicinės galios, nes kitas bylos įrodinėjimo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, peržengė byloje pareikšto reikalavimo ribas.

CPK 265 str. 2 d. reglamentuota, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus Kodekse numatytus atvejus. Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas laikomas vienu iš dispozityvumo principo aspektų – šalims suteikiama galimybė disponuoti ginčo objektu. Nagrinėjimo ribas nustato šalių pareiškiami reikalavimai, todėl pagal bendrąją taisyklę teismas negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų, t. y. pareikšti nuomonės dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka, prašydama atnaujinti V. B. įstatymų nustatytą I. Z. palikimo priėmimo terminą. Ypatingosios teisenos bylų tikslas yra tinkamas tam tikrų materialiosios teisės normų įgyvendinimas, jų administravimas, tam tikrų sąlygų joms įgyvendinti siekiant įtvirtinti tam tikras asmens materialiąsias subjektines teises konstatavimas ir įtvirtinimas. Nors ypatingosios teisenos bylos nėra dispozityvios, teismo vaidmuo nagrinėjant tokio pobūdžio bylas yra aktyvus, tačiau tai nereiškia, kad teismas gali pasisakyti dėl klausimų, nesusijusių su nagrinėjamu dalyku. Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad nutartyje teismas nustatė aplinkybę, kad V. B. nepriėmė palikimo faktiškai jį valdydama, nors šios aplinkybės nustatymas nebuvo šios bylos nagrinėjimo objektu. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, motyvuojamojoje nutarties dalyje be pagrindo konstatavo, jog nėra duomenų, kad V. B. būtų priėmusi palikimą faktiškai jį valdydama (gyvendama ir rūpindamasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini)), todėl ši aplinkybė pašalintina iš teismo nutarties motyvų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį pakeisti, pašalinti iš nutarties motyvuojamosios dalies aplinkybę, kad „nėra duomenų, kad V. B. būtų priėmusi palikimą faktiškai jį valdydama (gyvendama ir rūpindamasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini))“.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai D. KačinskienėA. Auruškevičius