- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-09
- Bylos Nr.
- 2S-220-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- L. Š.
- Ieškovas
- A. V.
- Advokatai
- Angelina Žeruolienė
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-220-115/2009
Teisėja Audronė Bugelevičienė Procesinio sprendimo kategorijos 116.5.3; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. vasario 9 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danutės Kutrienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-4060-726/2008 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui L. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovą L. Š. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal 1995 m. gruodžio 28 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 14-4851, tačiau jame negyveno, nes leido bute neatlygintinai gyventi J. Š. . Kadangi šis asmuo nemokėjo už komunalines paslaugas, ieškovas, vadovaudamasis LR CK 6.641 str., nutraukė panaudos sutartį ir pareikalavo iki 2007 m. spalio 19 d. išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad J. Š. 2008 m. sausio 24 d. mirė, todėl byla buvo nutraukta. Taip pat paaiškėjo, kad ieškovui priklausančiame bute liko gyventi J. Š. sūnus L. Š. . Ieškovas nurodė, kad nei su J. Š. , nei su atsakovu nebuvo susitaręs leisti gyventi atsakovui ieškovui priklausančiame bute, todėl atsakovas laikytinas savavališkai užėmusiu ieškovui nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas.
Atsakovas L. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkinti visiškai ir iškeldino atsakovą L. Š. su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovui A. V. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo L. Š. ieškovo naudai 118 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas L. Š. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame atsakovas nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių, nes 2008 m. sausio 24 d. staiga mirė atsakovo tėvas, kurio mirtis atsakovui sukėlė gilią depresiją. Dėl to atsakovui sunkiai sekėsi adekvačiai reaguoti į gaunamą informaciją iš teismo. Nors atsakovui 2008 m. balandžio 20 d. pasirašytinai buvo įteiktas vokas su teismo siųstais procesiniais dokumentais, tačiau pats vokas nebuvo atplėštas ir gautų dokumentų turinys atsakovui netapo žinomas. Atsakovas manė, kad tai yra dokumentai, susiję su civiline byla, kuri buvo iškelta jo tėvui. Be to, atsakovas nemoka lietuvių kalbos. Taip pat atsakovas nurodė, kad egzistuoja aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas kartu su tėvu ginčo bute gyveno dar prieš butą privatizuojant 1992 m. tėvo vardu. Jis kartu su tėvu rūpinosi šio buto priežiūra ir išlaikymu. Atsakovas įtaria, kad buto pirkimas-pardavimas 1995 m. yra nusikalstamų veiksmų pasekmė, todėl iškilus abejonėms dėl ieškovo nuosavybės teisių į ginčo butą įgijimo, ginčytina ir jo teisė reikalauti iškeldinti atsakovą iš minėto buto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi netenkino atsakovo L. Š. pareiškimo dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas 2008 m. balandžio 20 d. gavęs teismo pranešimą, kuriame buvo nurodyta jo pareiga pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, suprato jo turinį ar turėjo suprasti. Atsakovas turėjo įgaliotą asmenį, nes 2008 m. vasario 13 d. buvo sudaręs teisinės pagalbos sutartį su advokate Angelina Žeruoliene. Teismas nelaikė svarbia priežastimi atsakovo lietuvių kalbos nemokėjimą, kadangi jis savo reikalus tvarkė per įgaliotą asmenį, todėl apie kiekvieną gautą dokumentą atsakovas turėjo pranešti savo įgaliotiniui, kuris pasirūpintų teisinės pagalbos paieška. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės pagrįstos tik prielaidomis, nes jis nepateikė jokių įrodymų, kurie nors iš dalies galėtų patvirtinti šias aplinkybes. Atsakovas turėjo pakankamai laiko surasti jo nurodytas aplinkybes dėl buto pirkimo-pardavimo sutarčių fiktyvumo patvirtinančius įrodymus. Tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų pripažinti buto pirkimo-pardavimo sandorius negaliojančiais. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nėra nė vienos aplinkybės, nurodytos LR CPK 288 str. 4 d., dėl kurių būtų pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino (LR CPK 288 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas L. Š. pateikė teismui atskirąjį skundą kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-11-24 nutartį, kuria buvo atsisakyta tenkinti atsakovo L. Š. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir minėtą klausimą išspręsti iš esmės, t.y. 2008-05-14 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą už akių panaikinti. Atsakovas nurodo, kad staigi ir netikėta jo tėvo mirtis sujaukė įprastą atsakovo gyvenimo tvarką, staigiai pakeitė jo gyvenimo aplinką, kas sukėlė atsakovui stiprų emocinį šoką, dvasinį skausmą, sąlygojusius gilios depresijos atsiradimą bei paaštrino atsakovo turimą sveikatos negalią. Šiuos teiginius patvirtina atsakovo sveikatos būklės dokumentai bei įrodymai, kad po tėvo mirties visus reikalus atsakovas pavedė tvarkyti savo įgaliotam asmeniui, nes pačiam tokiems veiksmams atlikti pritrūko jėgų. Todėl nesuprantamas teismo argumentas, jog teismo procesinių dokumentų įteikimo metu, t.y. praėjus dviems mėnesiams po J. Š. mirties, atsakovo sveikatos būklė jau turėjo būti pagerėjusi. Faktas, kad atsakovas L. Š. dar 2008-02-13 buvo sudaręs teisinės pagalbos sutartį su advokatu, taip pat negali būti laikomas pakankamu argumentu atmesti atsakovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2008-02-13 teisinės pagalbos sutartis tarp advokato ir atsakovo L. Š. buvo sudaryta dėl pastarojo interesų atstovavimo visiškai kitoje civilinėje byloje. Pirmos instancijos teismo teiginiai, neva atsakovui L. Š. turėjo būti teikiama teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-4060-726/2008 dar 2008-02-13 pasirašytos teisinės pagalbos sutarties pagrindu, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas nurodo, kad jis teismui pateikė visą eilę rašytinių įrodymų, kurie leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, jog butas, iš kurio yra siekiama iškeldinti atsakovą L. Š. , ieškovui perėjo galimai nesąžiningų sandorių pasekmėje. Be to, teismas pažymėjo, kad dėl naujai pateiktų rašytinių įrodymų Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas apskritai nepasisakė.
Atsiliepimas
Ieškovas A. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-11-24 nutartį. Ieškovas nurodo, kad atsakovas suprato iš teismo gauto pranešimo turinį, tačiau sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų. Kadangi atsakovas, gavęs teismo sprendimą už akių, nedelsdamas ėmėsi teisinių priemonių panaikinti jam nepalankų teismo sprendimą, vadinasi atsakovas kuo puikiausiai suprato ir pirmiau gautų procesinių dokumentų turinį ir paskirtį, tuo labiau puikiai suprato ir savo pareigą rašyti atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Atsakovas jau 2008-02-13, t.y. praėjus vos keletui dienų po tėvo mirties, sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatę, atstovaujančią jį ir šioje civilinėje byloje, o dar ankščiau, t.y. 2008-02-12 pavedė visus teisinius klausimus spręsti V. Š. , t.y. atsakovas buvo visiškai pajėgus net praėjus kelioms dienoms po tėvo mirties kreiptis į atitinkamą teisinę kvalifikaciją turinčius asmenis, todėl tuo labiau tai galėjo padaryti ir 2008-04-20, gavęs teismo pranešimą. Ieškovas pažymi, kad atsakovo veiksmai tik įrodo jo ketinimus neatlaisvinti neteisėtai užimtas patalpas bei vilkinti procesą, tuo sudarydamas sau palankias sąlygas ir toliau neteisėtai ir nemokamai naudotis svetimomis patalpomis ir tuo tik dar labiau didinti ieškovo nuostolius. Dėl atsakovo kaltės susidarė skola už komunalines paslaugas nes atsakovas, gyvendamas ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, neapmokėjo komunalinių paslaugų.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo L. Š. atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Sprendimo už akių priėmimas - tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pavyzdžiui, nepateikus atsiliepimo, paruošiamųjų procesinių dokumentų, neatvykus į teismo posėdį), ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas priimamas nedalyvaujant tai šaliai (LR CPK 285-286 str.). Tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis tinkamu ir greitu bylos išnagrinėjimu (LR CPK 7 str. 2 d.) bei numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat teisės į tinkamą teisminę gynybą užtikrinimo principu (LR CPK 7 str. 1 d.). Procesinės prielaidos priimti teismo sprendimą už akių teismo posėdyje pagal LR CPK 285 straipsnio pirmąją dalį yra šios: 1) į teismo posėdį neatvyko viena iš šalių; 2) neatvykusiai šaliai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą; 3) iš neatvykusios šalies negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant; 4) atvykusi šalis prašo sprendimo už akių priėmimo. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatyme įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti.
Neatvykusi šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (LR CPK 285 str. 5 d., 287 str. 1 d.). 2002 m. vasario 28 d. redakcijos LR CPK 288 straipsnio ketvirtoji dalis nustatė, kad, išnagrinėjęs dalyvaujančio byloje asmens pareiškimą, teismas turi įgaliojimus panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu jis konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias į teismo posėdį neatvykusi šalis negalėjo laiku pranešti teismui, taip pat, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (LR CPK 288 str. 4 d.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažino, jog LR CPK 288 straipsnio ketvirtoji dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Toks civilinio proceso įstatymo normų interpretavimas sudaro prielaidas teigti, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas L. Š. nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį (LR CPK 142 str. 1 d.), nors ieškinys ir jo priedų nuorašai atsakovui buvo įteikti asmeniškai (b.l. 24). Kadangi ieškovas prašė atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį priimti sprendimą už akių, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-05-14 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir iškeldino atsakovą L. Š. iš ieškovui priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad staigi jo tėvo mirtis sukėlė jam neigiamus išgyvenimus, jis patyrė didelį emocinį šoką ir dvasinį skausmą, kas sąlygojo gilios depresijos atsiradimą ir paaštrino atsakovo turimą sveikatos negalią. Todėl jis negalėjo laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį, nes gavęs voką iš teismo jo net neatplėšė. Tačiau pirmos instancijos teismas šių aplinkybių nelaikė svarbiomis atsiliepimo nepateikimo priežastimis. Teisėjų kolegija sutinka, kad artimo žmogaus netektis yra skaudus įvykis, sukeliantis neigiamus išgyvenimus, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas nepraėjus nei mėnesiui po tėvo mirties sugebėjo tvarkyti teisinius reikalus. Ieškovo tėvas J. Š. mirė 2008-01-24 (b.l. 41), o dokumentus atsakovas iš teismo gavo 2008-04-17 (b.l. 24), t.y. praėjus beveik trims mėnesiams po mirties. Tačiau dar 2008-02-13 atsakovas sudarė teisinės pagalbos sutartį su advokate Angelina Žeruoliene, kuri įsipareigojo atstovauti atsakovą ir teikti jam teisines konsultacijas (b.l. 28). Atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad ši teisinės pagalbos sutartis buvo sudaryta visai kitoje civilinėje byloje, nepaneigia fakto, jog atsakovas dar vasario mėnesį, t.y. nepraėjus nei mėnesiui po tėvo mirties, sugebėjo tvarkyti šeimos teisinius klausimus. Be to, pažymėtina, jog teisminiai ginčai su ieškovu dėl buto vyko jau ir anksčiau, todėl neįtikėtina, kad atsakovas gavęs iš teismo laišką, visiškai nesidomėjo jo turiniu. Aplinkybė, jog atsakovas silpnai moka lietuvių kalbą nekeičia esmės, kadangi vokas su ieškiniu ir jo priedo nuorašais atsakovui buvo įteiktas asmeniškai, todėl remiantis LR CPK 123 straipsnio 1 dalimi, laikytina, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai.
Kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių šalis nedalyvavo teismo posėdyje, svarbos. Todėl tokios bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi ne šalies pasyvumą (nedalyvavimą teismo posėdyje) pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, kurie yra susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Atsakovas nurodė, kad 1995 m. buto pirkimas-pardavimas yra nusikalstamų veiksmų pasekmė. Tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Jeigu atsakovas turi pagrįstų įrodymų, jog buto pirkimo-pardavimo sutartis yra neteisėta, sudaryta apgaulės ar kitokiu būdu, tai turėtų imtis veiksmų buto pirkimo-pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu. Atsakovas žinojo, kad ieškovas jau buvo kreipęsis į teismą dėl jo tėvo iškeldinimo, todėl jeigu turėjo pagrįstų įtarimų, jog buto pirkimo-pardavimo sandoris buvo nusikalstamų veiksmų pasekmė, galėjo pateikti teismui bent kokių įrodymų. Nors atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jis pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius J. Š. , kaip buvusio tikrojo ginčo savininko, parašų neatitikimus ant 1995-09-04, tačiau teisėjų kolegija nelaiko šių įrodymų pagrįstais, kadangi parašo klastojimas faktas nėra nustatytas. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi atsakovo L. Š. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-11-24 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4060-726/2008 palikti nepakeistą.