Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad 1990 m. lapkričio mėn. atvyko į Lietuvą studijuoti (duomenys neskelbtini), ją baigė 1996 m., (duomenys neskelbtini) susituokė su I. B. (buvusi – G.), gimusia (duomenys neskelbtini), gyveno ir dirbo Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susilaukė vaikų K. B., M. B. ir P. B., su šeima gyveno būste, esančiame (duomenys neskelbtini), 2020 m., persikėlė į erdvesnį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje ir gyvena su savo sutuoktine. Teigia, kad jųdviejų vaikai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, du iš jų gyvena Lietuvoje, vienas deklaravęs išvykimą į Kuveitą. Sūnui K. B., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. B. - pareiškėjo anūkė.

Nurodo, kad, siekdamas išlaikyti savo šeimą, neturėdamas pakankamų galimybių dirbti ir užsidirbti Lietuvoje, nuo 2004 m. vyksta dirbti į (duomenys neskelbtini), tačiau jame negyvena, nuo atvykimo į Lietuvą iki (duomenys neskelbtini) teigia gyvenęs Lietuvoje, turėdamas studijų ir darbo leidimus. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išduoti leidimai nuolat gyventi Lietuvoje, tačiau Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvoje. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, vykęs į (duomenys neskelbtini) darbo reikalais, tuo metu negalėjo grįžti į Lietuvą dėl Covid-19 pandemijos bei sprogimo (duomenys neskelbtini), po kurio buvo įšaldyti žmonių pinigai bankuose, apribota galimybė išvykti iš šalies. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu, kuris galiojo iki (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą pratęsti leidimo laikinai gyventi galiojimą Migracijos departamentui, kuris skundžiamu Sprendimu atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, t. y. pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, nuolat Lietuvoje negyveno (laikotarpyje nuo 2023 m. iki 2025 m. praleido Lietuvoje tik 29 dienas), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų ir sudaro rimtą pagrindą manyti, kad pareiškėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, siekia gauti naują leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, tokiu būdu pareiškėjo siekis gauti naują leidimą laikinai gyventi neatitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu tikslo – leisti pareiškėjui ir toliau gyventi Lietuvoje kartu su savo sutuoktine, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė.

Teigia nesutinkantis su Migracijos departamento teiginiais, paaiškina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) tik dirba, tačiau negyvena - gyvena kartu su sutuoktine adresu (duomenys neskelbtini) ir tai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio nuostatų, pagal kuria leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius - šiuo atveju pareiškėjas (duomenys neskelbtini) tik dirba. Paaiškina savo gyvenamosios vietos adresus - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodė dėl to, kad ne taip suprato Migracijos departamento klausimą dėl gyvenamosios vietos - nurodė savo laikino apsistojimo (duomenys neskelbtini) vietą mirusių tėvų namuose.

Nesutinka su Sprendimo teiginiais, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba teigia, kad, baigęs studijas 1996 m., dirbo Lietuvoje, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) duomenis nuo (duomenys neskelbtini) turi darbo stažą ir iki (duomenys neskelbtini) yra įgijęs (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) trukmės pensijų socialinio draudimo stažą pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą.

Atkreipia dėmesį, kad pagal pridėtą paso kopiją per 3,5 metų laikotarpį į kitas Šengeno zonos šalis skrido tik du kartus – į Prancūziją ir Ispaniją ir šešis kartu vyko į Lietuvą. Pažymi, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui buvo išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduodamas ir tęsiamas daugiau nei 10 metų, kai neturi išvykti dirbti, gyvena su šeima Lietuvoje, kurioje didelę laiko dalį praleidžia sutuoktinė, kurioje gyvena ir jos mama bei kiti artimieji. Teigia esantis vienintelis (be pilnamečių vaikų) šeimoje dirbantis ir ją išlaikantis asmuo, todėl nėra išnykusios aplinkybės, sudariusios sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip (duomenys neskelbtini) pilietės sutuoktiniui ir tai nėra konstatuota Sprendime. Pareiškėjas ir toliau yra (duomenys neskelbtini) pilietės I. B. sutuoktinis. Vadovaujasi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir teigia turintis teisę, kad būtų pratęstas jo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Paaiškina, kad Sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės – pareiškėjas siekia pasikeisti leidimą laikinai gyventi, nes ketina ir toliau gyventi Lietuvoje su sutuoktine, (duomenys neskelbtini) piliete I. B., gim. (duomenys neskelbtini), deklaravusia gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau, turėdamas leidimą laikinai gyventi, Lietuvoje negyveno, laikotarpyje nuo 2023 m. iki 2025 m. Lietuvoje praleido tik 29 dienas, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sudaro rimtą pagrindą manyti, kad pareiškėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, siekia gauti naują leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje. Todėl pareiškėjo siekis gauti naują leidimą laikinai gyventi neatitinka Įstatyme nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu tikslo – leisti pareiškėjui ir toliau gyventi Lietuvoje kartu su sutuoktine, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Migracijos departamentas teigia įvertinęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos (toliau – VSAT IS) duomenis, pareiškėjo paaiškinimą, kuriame jis nurodė gyvenantis ir dirbantis (duomenys neskelbtini), tačiau reguliariai atvyksta į Lietuvą aplankyti čia gyvenančios šeimos - sutuoktinės ir trijų pilnamečių vaikų, kad laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) daugiausia laiko praleido (duomenys neskelbtini), kur užsiėmė profesine veikla ir prižiūrėjo tėvų namus, nuolatinę gyvenamąją vietą nurodė Lietuvą.

Nurodo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su Covid-19 pandemija, buvo įvertintos Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir jos nėra aktualios. Teigia, kad pareiškėjas daugiau nei 20 metų (nuo 2004 m.) dirba (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžta trumpam, todėl jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) laikytina nuolatine pareiškėjo gyvenamąja vieta.

Pastebi, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog būtų įgijęs (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) trukmės pensijų socialinio draudimo stažą aktualiu Sprendimui priimti laikotarpiu. Sprendime vadovautasi Valdybos informacinės sistemos duomenimis, kuriuose nėra duomenų apie pareiškėjo draudėjus. Mano, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo nurodytas (duomenys neskelbtini) laikotarpis yra gana trumpas, pareiškėjo įgytas stažas nuo (duomenys neskelbtini), galimai šie duomenys nebuvo skaitmenizuoti, todėl Migracijos departamentas jų negali matyti. Tačiau mano, kad pareiškėjo nurodyti duomenys, jog jis nuo (duomenys neskelbtini) dirbo ir įgijo (duomenys neskelbtini) stažą yra maždaug 30 metų senumo nėra reikšmingi priimant Sprendimą.

Pareiškėjui nuo 2004 m., kai jis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), nuolat buvo išduodami leidimai gyventi, todėl pareiškėjas maždaug 21 metus nuolat dirba ir gyvena ne Lietuvoje. Aplinkybė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje deklaravo gyvenamąją vietą, neįrodo kad jis faktiškai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Mano, kad pareiškėjo argumentas, jog pagal (duomenys neskelbtini) išduoto paso duomenis jis per tris su puse metų tik du kartus skrido į kitas Šengeno zonos šalis (Prancūziją ir Ispaniją), į Lietuvą ir iš jos vyko šešis kartus, nepaneigia aplinkybės, kad jis laikotarpyje nuo 2023 iki 2025 m. Lietuvos Respublikoje praleido 29 dienas, todėl gali būti laikomas gyvenančiu Lietuvos Respublikoje. Tuo pačiu mano, kad aplinkybėm jog pareiškėjo sutuoktinė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, nepaneigia pareiškėjo paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, jog pareiškėjas ir toliau ketina nemažai laiko praleisti (duomenys neskelbtini), o į Lietuvą atvykti tik aplankyti sutuoktinės bei savo pilnamečių vaikų. Migracijos departamento manymu, pagrįstai įvertinta, kad pareiškėjo tikslas neatitinka jo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi deklaruojamo tikslo – pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą sudaro pagrindą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Pažymi, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas asmeniui, jei jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti pagrindai yra imperatyvūs ir juos nustatęs Migracijos departamentas neturi diskrecijos priimti kitokį sprendimą, t. y. išduoti leidimą laikinai gyventi. Mano, kad pareiškėjo argumentai nesuteikia pagrindo vertinti aplinkybių kitaip, nei jos buvo įvertintos priimant Sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gim. (duomenys neskelbtini), kuriam (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamentas per „Migris“ sistemą 2025-08-07 paprašė pareiškėjo iki 2025-08-15 pateikti išsamų paaiškinimą apie jo ir sutuoktinės gyvenamąsias vietas Lietuvoje ir kitose šalyse, nurodyti buvimo/nebuvimo Lietuvoje laikotarpius nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (kada ir per kokią sieną pareiškėjas išvyko iš Lietuvos ir parvyko į Lietuvą, kokiose šalyse ir kokį laikotarpį ir kokiu tikslu buvo), kokią šalį pareiškėjas laiko nuolatine gyvenamąja vieta ir pranešė pareiškėjui, kad jis nėra draustas sveikatos draudimu, garantuojančiu būtinosios medicinos pagalbos išlaidų ir išlaidų, galinčių atsirasti dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę dėl sveikatos priežasčių (transportavimo, įskaitant asmens sveikatos priežiūros specialisto (specialistų) palydą), apmokėjimą, kurios galiotų visą pareiškėjo buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, ir paprašė pareiškėjo pateikti sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Sprendimu nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.

Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas siekia pasikeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina ir toliau gyventi Lietuvoje pas sutuoktinę, (duomenys neskelbtini) pilietę I. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau jis, turėdamas leidimą laikinai gyventi, nuolat Lietuvoje negyveno (laikotarpiu nuo 2023 m. iki 2025 m. Lietuvoje praleido tik 29 dienas), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų ir sudaro rimtą pagrindą manyti, kad pareiškėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, siekia gauti naują leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, tokiu būdu asmens siekis gauti naują leidimą laikinai gyventi neatitinka Įstatyme nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu tikslo – leisti asmeniui ir toliau gyventi Lietuvoje kartu su savo sutuoktine, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė.

Lyginant Sprendime nurodytas faktines aplinkybes su pareiškėjo Prašyme ir Paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, pažymėtina, kad jos sutampa – pareiškėjas, gyvenantis ir dirbantis (duomenys neskelbtini), siekė gauti leidimą laikinai gyventi, norėdamas atvykti aplankyti Lietuvoje gyvenančios sutuoktinės ir pilnamečių vaikų.

Pagal Įstatymo 1 straipsnio 14 dalį leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Taigi, Įstatymas leidimą laikinai gyventi sieja su tikslu būtent laikinai, bet ne nuolat gyventi Lietuvoje, tačiau Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, nuolat Lietuvoje negyveno. Toks Sprendimo argumentas neatitinka Įstatymo 1 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos leidimo laikinai gyventi sąvokos, pagal kurią nereikalaujama, kad, tokį leidimą turėdamas asmuo, nuolat gyventų Lietuvoje.

Pareiškėjas Prašyme leidimo laikinai gyventi išdavimo tikslu nurodė šeimos susijungimą. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) pilietė, kuri, kaip ir pareiškėjas, yra deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Be to, Lietuvoje gyvena ir pilnamečiai pareiškėjo vaikai. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui visą informaciją apie atvykimą į Lietuvos Respubliką, keliones į Šengeno erdvei priklausančias valstybes ir kitą atsakovo prašytą informaciją, tačiau Sprendime nėra nurodyta, kurie konkrečiai pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, todėl nesuprantamas Sprendimo argumentas, kad „pareiškėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, siekia gauti naują leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje.“ Be to, visiškai nesuprantamas Sprendimo argumentas, kad pareiškėjas leidimo laikinai gyventi pagrindu siekia įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje – šis argumentas nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalį kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Nagrinėjamuoju atveju Sprendimas neatitinka esminių VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintų administracinio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, o tuo pačiu ir gero administravimo, proporcingumo, objektyvumo, išsamumo principų (VAĮ 3 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Kadangi pareiškėjo skundas tenkintinas, iš atsakovo pareiškėjui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 22,50 Eur pareiškėjo sumokėto žyminio mokesčio. Pareiškėjui grąžintini 7,50 Eur per daug sumokėto žyminio mokesčio (35 straipsnio 3 dalis, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis, 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 3 dalimi, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 40 straipsnio 1 dalimi, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo H. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje išnagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui H. B. 22,50 Eur (dvidešimt du eurai 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti pareiškėjui 7,50 Eur (septyni eurai 50 centų) žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valsybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.