- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-122-796/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- A. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (atsakovės) V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, ieškovas – A. G. (A. G.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. V. B., nurodydama save kaip atsakovę, kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo ir prašė iki kol bus priimtas teismo sprendimas: 1) nustatyti šalių dukters L. G., gimusios (duomenys neklebtini), gyvenamąją vietą su motina – V. B., adresu (duomenys neklebtini); 2) priteisti iš ieškovo A. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 1 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio prašymo padavimo dienos iki ieškinio (ieškovo ar atsakovės) padavimo dienos ir nuo ieškinio (ieškovo ar atsakovės) padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir šių lėšų valdytoja uzufrukto teise nustatyti V. B..
2. Prašyme nurodyta, kad atsakovė (ateityje galbūt gali tapti ieškove tuo atveju, jeigu A. G. nepateiks ieškinio ir byla nebus išspręsta taikiai, šalims susitarus) šiuo metu vykdo privalomąjį mediacijos procesą, pradėtą ieškovo A. G., vaiko tėvo, iniciatyva. A. G. nesutiko bendrų derybų būdu ieškoti kompromiso abiem šalims, nuo 2022 m. vasaros pradžios pradėjo agresyviai elgtis su vaiko motina, žeminti ją ir jos šeimą, grasinti teismo procesu, tuo atveju, jeigu nesutiktų su jo reikalavimais. Tėvas nerodo jokio susidomėjimo savo vaiku, beveik nuo 2022 m. pavasario; 2022 m. spalio mėnesį savo iniciatyva kreipėsi dėl mediatoriaus paskyrimo. Minėtas procesas galbūt užtruks, todėl, siekdama operatyvumo ir užtikrinti geriausius vaiko interesus ir jų apsaugą pagal poreikį kuo anksčiau, vaiko motina, iki šio proceso būdama atsakovė, pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad ieškovas nuo vaiko gimimo dienos pakankamai akivaizdžiai vengia dalyvauti vaiko auginime kaip tėvas. Pažymėjo, kad ieškovas dirba užsienyje ir gauna pakankami didelį darbo užmokestį (apie 4 050 Eur, konvertavus iš Norvegijos kronų), tačiau savo dukrai neskiria pakankamai finansinės paramos. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, iš esmės ji viena rūpinasi visomis būtiniausiomis vaikui auginti reikalingomis priemonėmis, kurias įsigijo iš asmeninių lėšų (lovytės, žaislai, drabužiai, vystyklai, vežimas, vaistai, į ateitį planuojamos didėjančios išlaidos neišvengiamiems vaiko poreikiams patenkinti (darželis, mokykla, papildomi užsiėmimai ir t. t.) ir kt.). Nuo rugpjūčio mėnesio vaiko tėvas vienašališku asmeniniu sprendimu pradėjo mokėti po 300 Eur vaiko išlaikymą kas mėnesį. Nurodo, kad nors ieškovo mokamas jo paties nustatytas alimentų dydis, kuris atitinka minimalų alimentų dydį vienam vaikui, gaunamą iš abiejų tėvų, prilygintą minimaliajai mėnesinei algai (2022 m. atskaičius mokesčius ji siekia 533 Eur), kiekvienam iš tėvų skiriant po 267 Eur, tačiau minėtų pinigų patenkinti vaiko visus poreikius nepakanka, atsižvelgiant į susiklosčiusias bendro gyvenimo aplinkybes, valstybės ekonominę padėtį, pasaulyje vykstančias jėgų ir teritorijų pasiskirstymo tendencijas, tiesiogiai darančias įtaką pragyvenimo galimybėms. Turi būti įvertinta, jog abu tėvai dirba pakankamai solidžiose bendrovėse. Ieškovas dirba užsienyje ir gauna du su puse karto didesnes pajamas (4 050 Eur), negu Lietuvoje gaunamas vidutinis atlyginimas (1 679 Eur). Atsakovė pagal darbo sutartį dirba (duomenys neklebtini) pareigose, turi (duomenys neklebtini). Paskutinis darbo atlyginimas iki nėštumo ir gimdymo atostogų atitinkamai išmokėtas už 2021 m. lapkričio mėn. atskaičius mokesčius – 1 068,14 Eur (viso etato darbo užmokestis) ir už 2021 m. gruodžio mėn. atskaičius mokesčius – 479,75 Eur (dalies etato darbo užmokestis); šiuo metu gauna motinystės išmokas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi nutarta V. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo netenkinti. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:
3.1. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas, teikdamas prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, jog V. B. apsiriboja tik deklaratyviomis, bendro pobūdžio teisinėmis frazėmis, kad siekia apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas, tačiau nenurodė konkrečių priežasčių, dėl kurių ieškinys nėra pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. V. B. taip pat nurodė, kad šiuo metu vykdomas privalomas mediacijos procesas. Teismas padarė išvadą, kad šioje stadijoje dar nėra aišku, kada pasibaigs mediacijos procesas ir koks bus jo rezultatas. CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys ir šis terminas negali būti ilgesnis kaip 14 dienų. Kadangi nėra žinoma mediacijos pabaiga, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės ieškinys turi būti pateiktas per 14 dienų, konstatuota, jog nėra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemonės iki ieškinio pateikimo.
Šalies argumentai
3.2. Teismas padarė išvadą, kad V. B. nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu. Pažymėta ir tai, kad V. B. pati nurodo, jog vaiko tėvas A. G. teikia vaikui po 300 Eur išlaikymą, o iš bylos medžiagos matyti, jog šalių nepilnametė dukra šiuo metu gyvena su motina – V. B., tokiu būdu nėra jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, vaiko interesų pažeidimui, iki V. B. parengs ieškinį.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovė V. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir tenkinti 2022 m. gruodžio 2 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo. Pagrindiniai atskirojo skundo motyvai:
4.1. Įstatymas numato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti pritaikytos dar prieš iškeliant civilinę bylą. Atsakovė motyvuotu prašymu prašė taikyti laikinas apsaugos priemones, kurios būtų nukreiptos ne tik į būsimą teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, kuris taip pat turi reikšmingą įtaką būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
4.2. Apeliantės teigimu, priešingai negu nurodyta skundžiamoje nutartyje, ji savo prašymą motyvavo ir pagrindė dokumentiniais įrodymais. Apeliantė nurodo, kad bendro gyvenimo kartu su ieškovu laikotarpiu jis gyveno jos sąskaita, gimusios jų dukters priežiūroje ir auginime praktiškai nedalyvavo ir finansiškai neprisidėjo, visais atvejais visus sprendimus priimdavo vienašališkai. Ieškovas vaikui teikti finansinę paramą pradėjo tik kai pats nusprendė, aiškiai turėdamas tam priežastį, prieš inicijuojant mediacijos procesą, siekdamas palenkti atsakovės valią paklusti jo reikalavimams. Apeliantė nurodo, kad ieškovas iš esmės su ja nesitarė nei dėl vaiko poreikių, nesirūpino vaiko interesais. Apeliantės vertinimu, ieškovo veiksmai netikri ir neturi jokio užtikrintumo į ateitį. Būtent ieškovas pradėjo mediacijos procesą, realizavo savo grasinimus dėl kreipimosi ateityje į teismą. Apeliantė nurodo, kad pagrįstų priežasčių ieškovui kreiptis į teismą nebuvo, atsakovė visada siūlė gražiuoju susitarti dėl matymosi tvarkos ir sudaryti sąrašą dėl vaiko išlaikymo proporcingomis dalimis. Ieškovas neieškojo galimybės susitikti ir bendrai susitarti su vaiko motina dėl vaiko išlaikymo ir matymosi tvarkos.
4.3. Apeliantė nurodo, kad pagrindinis ieškovo darbas yra susijęs su darbu užsienyje, todėl jam nusprendus nebeprisidėti prie vaiko išlaikymo, atsižvelgiant į tėvo požiūrį dėl vaiko interesų, jo nenorą dalyvauti auginime ir tai, kad dėl darbo pobūdžio jo praktiškai Lietuvoje nebūna, reikšmingai pasunkėtų jo fizinis pasiekiamumas ir dalyvavimas, sprendžiant klausimą dėl vaiko interesų įgyvendinimo tinkamo sureguliavimo. Apeliantės teigimu, ieškovo tariamai suteiktas laikinas vaiko išlaikymas, paties nusistatytas, nesiderinant su atsakove, yra ne sprendimas dėl jo, kaip tėvo, pareigos, o tik viena iš ieškovo plano dalių savo tikslams pasiekti. Apeliantės teigimu, ieškovo elgesys yra neprognozuojamas ir visiškai nepatikimas, ieškovo teikiamas finansinis išlaikymas vaikui neproporcingas abiejų tėvų teiktinam išlaikymui pagal jų finansines galimybes, tėra laikinas, nepastovus ir gali būti bet kuriuo metu nutrauktas. Būtent dėl tų priežasčių prašymu dėl laikinųjų priemonių pritaikymo iki ieškinio padavimo apeliantė siekė, kad į ateitį būtų patvirtintas užtikrintumas, ateityje nepasunkėtų sprendimo užtikrinimas ir nebūtų pažeisti vaiko interesai, pasikeitus ieškovo planams. Apeliantė nurodo, kad ji siekė apsaugoti nepilnamečiam vaikui tinkamą ir proporcingą abiejų tėvų atžvilgiu finansinį išlaikymą, kuris patenkintų mažamečio vaiko poreikius iki ieškinio pareiškimo, kad ieškovas negalėtų ir neatsisakytų išlaikymo teikimo, tuo atveju, kai išvyktų dirbti į užsienį. A. G. nusprendus nebeteikti jo paties nusistatyto išlaikymo vaikui, būtų padaryta žala vaiko interesams. Atsakovė siekė apsaugoti turtinius ir neturtinius tiek vaiko, tiek savo interesus ir užkirsti kelią žalai šiems interesams atsirasti.
Atsiliepimas
4.4. Atsakovė pašyme nurodė aplinkybes, kurias pagrindė dokumentiniais įrodymais tik tiek, kiek to reikėjo ieškovo elgesiui ir požiūriui į vaiką parodyti, paaiškinti, kad ieškovo veiksmai yra imituojamojo pobūdžio. Atsakovė pateikė duomenis apie savo turimas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, auginant ir rūpinantis vaiku vienai, nurodė abiejų tėvų gaunamas pajamas, tam kad pagrįstų iš ieškovo vaiko išlaikymui prašomo išlaikymo dydį, taikant laikinąsias apsaugos priemones.
4.5. Teismas neteisingai aiškino CPK 147 straipsnio 3 dalies normą dėl nustatyto 14 dienų termino skaičiavimo pradžios, kadangi toks terminas pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Dėl to teismas nepagrįstai argumentavo, kad netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtent dėl vykstančios mediacijos proceso, kurio pabaiga nežinoma. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė ·privalėjo sumokėti nustatytą žyminį mokestį ir pusės numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, be kitų priemonių, gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš vieno tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
7. CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinė teisė suinteresuotiems asmenims pateikti rašytinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Šioje įstatymo nuostatoje taip pat numatyti tam tikri reikalavimai, susiję su tokio pobūdžio prašymo pareiškimu. Įstatymas, visų pirma, numato, kad pareiškėjas, prašantis taikyti tokias priemones iki ieškinio pateikimo, pagrįstu rašytiniu prašymu privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Be to, pareiškėjas privalo sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.
8. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 3 dalies norma, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė privalėjo sumokėti nustatytą žyminį mokestį ir pusės numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Pažymėtina, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje toks prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumas nenustatytas ir nenurodyta, kad prašymas atmestas tokiu pagrindu.
9. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino CPK 147 straipsnio 3 dalies normą dėl nustatyto 14 dienų termino pareikšti ieškinį skaičiavimo pradžios. Iš byloje pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo turinio matyti, kad buvo vykdomas privalomas mediacijos procesas. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad ieškinys nebuvo teikiamas dėl vykusios privalomosios mediacijos taikymo šeimos bylose (Lietuvos respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalies reglamentavimu, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, teismas nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys ir šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų, tačiau taip pat numatyta, jog jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Atsižvelgiant į nurodytą įstatymo reglamentavimą, pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais įvertinta, kad nėra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemonės iki ieškinio pateikimo, nes nėra žinoma mediacijos pabaiga, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės ieškinys turi būti pateiktas per 14 dienų, nepripažintini pagrįstais.
10. Atskirajame skunde apeliantė laikosi pozicijos, kad jos prašymas taikyti laikinąsias apaugos priemones iki ieškinio padavimo atmestas nepagrįstai. Apeliantė nurodo, kad savo prašymą motyvavo ir pagrindė rašytiniais įrodymais, taip pat nurodo, jog prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė siekė apsaugoti turtinius ir neturtinius tiek vaiko, tiek savo asmeninius interesus ir užkirsti kelią žalai šiems interesams atsirasti.
11. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė nurodė, kad ieškovas dirba užsienyje, gauna pakankamai didelį darbo užmokestį, tačiau, atsakovės vertinimu, dukrai neskiria pakankamos finansinės paramos ir perkelia vaiko auginimo naštą atsakovei, kuri šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių V. B. pati nurodė, kad vaiko tėvas A. G. teikia vaikui išlaikymą po 300 Eur. Nors atsakovė nurodo, kad išlaikymo dydį nustatė asmeniškai A. G., tačiau atsakovė patvirtina, kad mokamas išlaikymo dydis atitinka teismų praktikoje pripažįstamą minimalų išlaikymo vienam vaikui dydį, kartu teigdama, kad tokių lėšų patenkinti visus vaiko poreikius nepakanka. Apeliantė teigia, kad A. G. vaikui teikti finansinę paramą pradėjo tik prieš inicijuodamas mediacijos procesą, taip pat nurodo, jog teikiamas išlaikymas dėl neprognozuojamo ir nepatikimo vaiko tėvo elgesio, jo ilgalaikių išvykimų į užsienį yra laikinas ir gali būti bet kuriuo metu būti nutrauktas, tačiau atskirajame skunde apeliantė nenurodo tokių aplinkybių, kad vaiko tėvas pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdo.
12. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantė akcentavo, kad mediacijos procesas pradėtas vaiko tėvo A. G. iniciatyva, taip pat, įvardijo save kaip atsakovę, nurodydama, kad ji gali tapti ieškove tokiu atveju, jeigu A. G. nepateiks ieškinio ir byla nebus išspręsta taikiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos ir iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad po prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo apeliantė ieškinio nepateikė. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2022 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas ieškovo A. G. ieškinys dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir iškelta civilinė byla Nr. e2‑1220‑991/2023; prie ieškovo ieškinio pridėta pažyma dėl privalomosios mediacijos atlikimo patvirtina, kad mediacija baigta 2022 m. gruodžio 9 d.
13. Atskirajame skunde apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad apeliantės ir A. G. nepilnametė dukra šiuo metu gyvena su motina – apeliante. Atskirajame skunde apeliantė nenurodė argumentų, kad šiuo klausimu nebuvo įvertintos ar netinkamai įvertintos kokios nors aplinkybės dėl galimos grėsmės nepilnamečio vaiko interesams. Nenustatyta pagrindo vertinti, kad šiuo klausimu tarp šalių būtų kilęs ginčas ir vaikui įprasta aplinka būtų keičiama.
14. Vertinant apeliantės teiginius, kad ieškovo teikiamas finansinis išlaikymas vaikui neproporcingas abiejų tėvų teikiamam išlaikymui pagal jų finansines galimybes ir dėl to atsakovė kreipėsi su prašymu dėl laikinųjų priemonių pritaikymo iki ieškinio padavimo, kad į ateitį būtų patvirtintas užtikrintumas, ateityje nepasunkėtų sprendimo užtikrinimas ir nebūtų pažeisti vaiko interesai, jog ieškovas negalėtų ir neatsisakytų išlaikymo teikimo, tuo atveju, kai išvyktų dirbti į užsienį, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliantės atskirojo skundo argumentus ir visumą bylos duomenų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. B. nepagrindė konkrečios realios grėsmės jos ir nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams ar teismo sprendimo įvykdymui būtent iki ieškinio pareiškimo ir civilinės bylos iškėlimo nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantė nepagrindė objektyvios būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki V. B. pareikš ieškinį teismui, suformuluodama konkrečius reikalavimus.
15. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog šioje proceso stadijoje iki ieškinio pareiškimo nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingą išvadą, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.