Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-01-20 · Civilinė byla Nr. 2-63-322/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-20
Bylos Nr.
2-63-322/2014
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00808-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Ieškovas
UAB „Reikalavimas.lt“
Atsakovas
R. V.
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-63-322/2014Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00808-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 35.4.; 36.1; 42.9.; 42.10.; 44.5.1.; 116.5.2 (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 20 d.Kelmė

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Reikalavimas.lt“ ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu (3-4 b. l.) prašo priteisti iš atsakovo 3204,35 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovui teisėjos rezoliucija buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo ieškinio nuorašo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) būdu (45-46, 48 b. l.), tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2012 m. kovo 26 d. tarp UAB „Saulės spektras“ ir UAB „Skonio receptoriai“, kurios akcininkas ir direktorius R. V., buvo sudaryta sutartis-užsakymas, pagal kurią UAB „Saulės spektras“ įsipareigojo parengti ir patalpinti informaciją apie UAB „Skonio receptoriai“ kataloge „Lietuvos turizmas“ bei internetiniame puslapyje (www.info.lt), o UAB „Skonio receptoriai“ už šias paslaugas įsipareigojo sumokėti 1867,01 Lt. UAB „Saulės spektras“ tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, t. y. surinko ir patalpino informaciją apie UAB „Skonio receptoriai“ kataloge bei internetiniame puslapyje, tačiau UAB „Skonio receptoriai“ už jam suteiktas paslaugas neatsiskaitė.

2013 m. kovo 26 d. tarp UAB „Saulės spektras“ ir ieškovo UAB „Reikalavimas.lt“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 042 ir jos priedas Nr. 84, pagal kurią UAB „Saulės spektras“ perleido reikalavimo teisę į UAB „Skonio receptoriai“ skolą, delspinigius, palūkanas, baudas ir kitus mokėjimus pagal sutartį-užsakymą Nr. 033750, PVM sąskaitą faktūrą serija SSPEK Nr. 0037343, PVM sąskaitą faktūrą serija SSPEK Nr. 0038816, sutartį-užsakymą Nr. 022762 ir PVM sąskaitą faktūrą serija SSPEK Nr. 0028741.

Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į apygardos teismą ir pagal ieškovo UAB „Reikalavimas.lt“ pateiktą ieškinį Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Nr. B2-1076-372/2012 (14-15 b. l.) UAB „Skonio receptoriai“ buvo iškelta bankroto byla, o administratoriumi paskirta UAB „Genora“. Ieškovas UAB „Reikalavimas.lt“ pateikė bankroto administratoriui kreditorinį reikalavimą 3204,35 Lt sumai (1867,01 Lt pagrindinė skola, 284,29 Lt palūkanos ir 1053,05 Lt delspinigiai, susikaupę iki 2012 m. rugsėjo 4 d.). Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartimi Nr. B2-446-372/2013 (18-19 b. l.) BUAB „Skonio receptoriai“ vadovui R. V. paskirta 500 Lt bauda, nes įmonės vadovas nevykdė teismo įpareigojimo ir administratoriui neperdavė visų įmonės dokumentų bei turto.

2013 m. spalio 16 d. bankroto administratorius UAB „Genora“ ieškovą informavo (20 b. l.), kad BUAB „Skonio receptoriai“ vadovui R. V. nevykdant Šiaulių apygardos teismo 2013-03-01 nutarties ir neperduodant bankroto administratoriui įmonės turto pagal balansą bei visų dokumentų, bankroto procedūrų vykdymas yra komplikuotas ir sudėtingas, todėl bankroto byloje nėra galimybės patenkinti ieškovo reikalavimo. Ieškovo teigimu, kadangi BUAB „Skonio receptoriai“ vienintelis akcininkas ir įmonės direktorius yra R. V. (atsakovas) (21-22 b. l.), jam nevykdant pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą bei dokumentus, ieškovo interesai bankroto byloje nebegalės būti patenkinti, todėl dėl neteisėtų atsakovo veiksmų UAB „Reikalavimas.lt“ patyrė 3204,35 Lt dydžio žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai. Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu (CK 2.45 straipsnis). Atsakovui civilinė atsakomybė yra taikytina pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas, numatytas CK 6.245-6.249 straipsniuose, bei pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį, kur numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Tam, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė, būtina išsiaiškinti, ar tikrai asmuo padarė teisės pažeidimą, nustatyti padarytos žalos dydį, priežastinį ryšį, tai yra būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Vertinant įmonės vadovo veiksmus tam tikros normatyvinės sistemos požiūriu, galima nustatyti, ar šie veiksmai atitinka Įmonių įstatymo, Akcinių bendrovių įstatymo, Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimus, įmonės įstatus, verslo papročius ir kita. Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi, įmonė ir jos valdymo organai privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų nepriešpastatyti visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens dalyvių atsakomybę, pažymėtina, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriams gali būti konstatuota nustačius šias atsakomybės sąlygas: nesąžiningus veiksmus, kreditoriams padarytą žalą ir priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, patvirtinančias, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių tretiesiems asmenims ir šis negalėjimas yra atsiradęs būtent dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui: nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo; tokiu atveju pakanka konstatuoti, kad sandoris nesąžiningas, neanalizuojant sandorio teisėtumo klausimo; nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę. CK 2.50 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti juridinio asmens dalyvio nesąžiningumą ir juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriams. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies normą ši prievolė atsiranda savarankišku įstatyminiu pagrindu – dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, be to, tarp šių veiksmų ir įmonės negalėjimo vykdyti prievoles kreditoriams turi būti konstatuotas priežastinis ryšys (LAT 2008 m. spalio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-509/2008; LAT 2011 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-76/2011 ir kt.).

Kadangi BUAB „Skonio receptoriai“ negali patenkinti ieškovo reikalavimų bankroto byloje, todėl atsakovas yra atsakingas ir kaip įmonės vienintelis akcininkas, jam civilinė atsakomybė yra taikytina tiek kaip ir įmonės dalyviui, tiek kaip ir valdymo organui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta laikoma, kad juridinio asmens dalyvis (atsakovas) atliko nesąžiningus veiksmus, taip pat tarp šių atsakovo nesąžiningų veiksmų ir BUAB „Skonio receptoriai“ negalėjimo vykdyti prievolių kreditoriui (ieškovui) yra priežastinis ryšys, todėl už ieškovui atsiradusią žalą atsakingas atsakovas – BUAB „Skonio receptoriai“ vienintelis akcininkas ir vadovas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). UAB „Skonio receptoriai“ buvo suteiktos paslaugos, įmonė jas gavo ir jomis naudojosi, tačiau už suteiktas paslaugas nesumokėjo, todėl UAB „Skonio receptoriai“ laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Duomenų apie tai, kad BUAB „Skonio receptoriai“ ar atsakovas R. V. būtų įvykdę prisiimtus įsipareigojimus UAB „Saulės spektras“ arba reikalavimo teises į jį perėmusiam ieškovui UAB „Reikalavimas.lt“, t. y. sumokėjo 1867,01 Lt pagrindinę skolą, 284,29 Lt palūkanų ir 1053,05 Lt delspinigių, susikaupusių iki 2012 m. rugsėjo 4 d., byloje nėra, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo ar jų dydžio atsakovas nepareiškė, todėl ieškinys dėl 3204,35 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų keturių litų 35 centų) žalos atlyginimo priteisimo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnis 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo taip pat yra pagristas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 96 Lt sumokėto žyminio mokesčio (2 b. l.) ir 968 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų – ieškovo turėtų teisinės pagalbos išlaidų, viso 1064 Lt. Iš atsakovo valstybei priteistina 25,65 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 b. l.) (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsni 1 dalies 3 ir 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsniu ir 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti UAB „Reikalavimas.lt“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 3204,35 Lt (tris tūkstančius du šimtus keturis litus 35 centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013 m. spalio 30 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1064 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 25,65 Lt (dvidešimt penkis litus 65 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Borkovskienė