- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- eAS-1224-789/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02099-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės mero (toliau – ir Meras) 2025 m. vasario 18 d. raštą Nr. R8-560 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Merą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. EV-221 patvirtinto Aprašo 2–5, 12, 17, 29–30 punktų bei 2022 m. lapkričio 15 d. patvirtintos Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje 2–4, 6.5, 6.6–6.8, 6.10, 7–9, 10.1, 13.6–13.8, 14.1, 15.3–15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 punktų nuostatas ir tinkamai iš naujo išnagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo arba išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu.
Pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo ir priteisti 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.
Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatė, jog pareiškėjui 2025 m. vasario 19 d. buvo žinoma apie šiame skunde ginčijamą Mažeikių rajono mero 2025 m. vasario 18 d. Raštą, kadangi dar 2025 m. vasario 19 d. jis kreipėsi į Regionų administracinį teismą, ginčydamas šį aktą (administracinė byla Nr. eI3-9183-809/2025).
Atsižvelgęs į tai, kad skundas dėl Rašto pateiktas teismui tik 2025 m. rugpjūčio 27 d., teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.
Įvertinęs skundo turinį, teismas nenustatė, kad pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, jog kai termino praleidimo faktas yra akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių dėl termino praleidimo, o, pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (pareiškimą, prašymą).
Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, jog pareiškėjas kreipiasi į Regionų administracinį teismą su tapačiu skundu ne pirmą kartą, o įsiteisėjusiomis teismo nutartimis atsisakyta priimti pareiškėjo tokį patį skundą. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir grąžinti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti (ne) tam pačiam teismui (teisėjui). Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo, pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai – „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ – neatitinka faktinės tikrovės; vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.), priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.) ir pateikti ją Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad terminas skundui paduoti nepraleistas, o tokia situacija susidarė dėl nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą), pagrįstumas ir teisėtumas.
Regionų administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, nustatęs, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą pareiškimo (skundo) padavimo terminą. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė nagrinėti jo skundą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas jau anksčiau kreipėsi į teismą su identiškais pareiškimais (skundais), prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti Merą atlikti veiksmus. Regionų administracinis teismas atsisakė priimti tokius pareiškėjo pareiškimus (skundus) (žr., pvz., Nr. eI3-14852-780/2025, Nr. eI3-15056-809/2025, Nr. eI3-16358-426/2025). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartis nepakeistas, nustatęs, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Merą atlikti veiksmus (žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025, 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025 ir kt.). Taigi galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse jau yra pasisakyta dėl pareiškėjo pareiškimo (skundo) nepriimtinumo ir ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ginčyti Raštą ir įpareigoti Merą atlikti veiksmus praleidimo.
Pareiškėjas šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodo jokių naujų teisiškai pagrįstų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apeliacinės instancijos teismas minėtose nutartyse. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą), nustatęs, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčyti Raštą.
Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą bei priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs (žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025, 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025 ir kt.). Pareiškėjas, nagrinėjamu atveju prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą bei priimti atskirąją nutartį, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėti prašymai netenkinami.
Pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, prašo pripažinti tam tikras aplinkybes, susijusias su Konstitucinio Teismo nutarimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos pareiškėjas nurodo minėtame prašyme.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.