- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- 1S-2029-594/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- V. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo V. S. (toliau – V. S.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 91-261 taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2013 m. balandžio 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šiuo nuosprendžiu V. S. paskirta bausmė buvo subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo.
2013 m. liepos 19 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendis buvo pakeistas: vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu V. S. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu V. S. paskirtos bausmės, paskiriant V. S. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžia – 2013 m. rugpjūčio 6 d., bausmės pabaiga – 2016 m. sausio 4 d..
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. rugsėjo 7 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos V. S., neatlikus 4 (keturių) mėnesių 1 (vienos) dienos laisvės atėmimo bausmės (skaičiuojant Komisijos posėdžio dienai). Tačiau, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2015 m. rugsėjo 7 d. Komisijos nutarimą, motyvuodamas tuo, kad pagrindo išvadai, jog V. S. jau patyrė pakankamos trukmės suvaržymus ir toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis V. S. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį, patvirtinti Komisijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 91-261 bei taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo teigimu, šiuo metu jis dirba nuteistųjų valgykloje, lankė ir baigė siuvėjo kursus, lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, bausmės atlikimo metu buvo skatintas tris kartus. Laisvėje jis vienas augina savo mažametę dukrą, kadangi jos motinai yra atimtos motinystės teisės, išėjęs į laisvę ketina grįžti pas ją. Be to, nuteistasis turi ir seną mamą bei neįgalų brolį, kuriuos reikia slaugyti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. rugpjūčio 27 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. S. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 66 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, skatintas, turi šeimą, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.
Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, V. S. pataisos plano vykdymas pataisos namuose buvo pradėtas jau nuo 2013 m. spalio 28 d.. Šiame plane V. S. buvo numatytos šios priemonės: dalyvauti būrio visuomeniniame gyvenime, palaikyti socialinius ryšius su savo artimaisiais, dirbti arba mokytis bei pasižymėti geru elgesiu pataisos programos vykdymo metu. Vertinant nuteistojo pastangas įgyvendinant šias socialinės reabilitacijos priemones, pastebėtina, kad V. S. nors ir dalyvavo būrio visuomeniniame gyvenime, organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, palaikė socialinius ryšius su savo artimaisiais, tačiau pažeidė pataisos namų režimo reikalavimus, dėl ko buvo 2 kartus buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis, kas suponuoja išvadą, kad nuteistasis pažeidė 2013 m. spalio 28 d. jam nustatytas rekomendacijas ir jų neįvykdė. Po pirmojo V. S. svarstymo Lygtinio paleidimo komisijoje, siekiant užtikrinti nuteistojo pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, V. S. buvo įpareigotas individualiai lankytis pas psichologus (dėl smurtinio elgesio) bei įgyvendinti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ko pasėkoje, V. S. vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, buvo skatintas vieną kartą, tačiau pas psichologus individualiai nesilankė, kas, atsižvelgiant į nusikaltimo, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį, vis tik neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo nepakankamas jo pastangas pasitaisyti bei teigiama linkme keisti neigiamai jo asmenybę apibūdinančius požymius. Šiame kontekste, svarbu paminėti ir tai, kad sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visuma, socialinės reabilitacijos planą V. S. įgyvendino tik po antrojo jo svarstymo Lygtinio paleidimo komisijoje, kas suponuoja išvadą, jog tam tikra nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme įžvelgtina tik paskutiniuoju jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu bei leidžia pagrįstai abejoti akivaizdžia jo pažanga mažinant savo pakartotinį nusikalstamumą galinčius paskatinti veiksnius, juo labiau įvertinus ir tai, kad, sutinkamai su socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama vidutinei grupei, kuriai esant lygtinis paleidimas nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas nustačius tik akivaizdžią jo pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, galinčius jį paskatinti nusikalsti ateityje.
Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad šis teistumas V. S. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo ne kartą teistas, o jo daromos nusikalstamos veikos iš esmės susijusios su finansinės naudos siekimu bei smurtiniu nuteistojo elgesiu (sveikatos sutrikdymai, vagystės), kas 2015 m. rugpjūčio 27 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, laikytina nuteistajam būdingu nusikaltimo modeliu. Todėl vien tai, kad šiuo metu nuteistasis aktyviai palaiko savo socialinius santykius su artimaisiais, kas neabejotinai galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamumo ir ką itin akcentavo Komisija, įvertinus tai, jog šiuo metu nuteistasis jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtą artimoje aplinkoje, nelaikytina pagrindu jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, pabrėžtina ir tai, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytos jo teisinę padėtį lengvinančios priemonės, tačiau jo nusikalstamo elgesio tai neįtakojo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis ir vėl nusikalto, kas rodo sistemingą V. S. nusikalstamumą, o įvertinus dar ir tai, kad būdamas pataisos namuose jis iš esmės nesiėmė jokių priemonių, galinčių padėti suvaldyti savo smurtinį elgesį jam būnant laisvėje, vėlgi leidžia abejoti pakankama V. S. elgesio korekcija. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam yra būdingi ir nusikaltimai, susiję su finansinės naudos siekimu, pažymėtina, kad nors šiuo metu pataisos namuose jis ir dirba, būdamas laivėje jis taip pat dažniausiai dirbo ir suvokia darbą kaip privalumą, tačiau, sutinkamai su pateiktais duomenimis, nuteistasis turi per mažai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms apmokėti, neturi specialių finansinių planų, galinčių padėti jam susidoroti su netikėtomis problemomis, kas leidžia pagrįstai manyti, jog jo finansiniai sunkumai bei nesugebėjimas planuoti savo išlaidų, gali sudaryti palankias sąlygas pakartotiniam nuteistojo nusikalstamumui, siekiant užtikrinti tiek savo, tiek savo šeimos finansinį stabilumą. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad, remiantis nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, lygtinio paleidimo atveju dėl įdarbinimo jis planuoja kreiptis į Darbo biržą, tačiau duomenų, patvirtinančių jo galimą įdarbinimą, pateiktoje medžiagoje nėra. Tuo tarpu įvertinus tai, kad nuteistasis šiuo metu turi vos 9 klasių išsilavinimą, kyla pagrįstos abejonės dėl jo galimybių sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje.
Sprendžiant V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, siekiant tinkamai nustatyti jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, įvertintinas ir jo elgesys pataisos namuose. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis režimo reikalavimus buvo pažeidęs 2 kartus, skatintas – 3 kartus, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, jam skirti paskatinimai už sąžiningą darbą ir gerą elgesį, vertinant juos jam skirtų drausminių nuobaudų kontekste, vis tik neleidžia V. S. elgesio laikyti nepriekaištingu ir spręsti apie pakankamą jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad V. S., be kita ko, vis dar nustatomi tam tikri kriminogeniniai veiksniai – tai ankstesni jo nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys bei jo nuostatos. Vertinant V. S. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, pastebėtina, jog, sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, V. S. nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina jo pakartotinio nusikalstamumo riziką, nors jis ir pripažįsta alkoholio žalą savo nusikalstamam elgesiui, tačiau save pateisina kaltindamas konkrečias situacijas ir aplinkybes, kurios yra per sunkios jo kontrolei. Be to, nuteistasis dažnai konkrečiomis aplinkybėmis supyksta ir nesugeba valdyti savo pykčio protrūkių, daugeliu atvejų numato tam tikrus problemų sprendimų būdus, tačiau nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, kurių reikia visa tai įgyvendinti praktiškai, neapgalvoja savo pasekmių, apie savo tikslus kalba labai nekonkrečiai. Visa tai rodo, kad nuteistasis stokoja gebėjimo spręsti problemas ir nekartoti tų pačių klaidų ir leidžia pagrįstai konstatuoti, jog jo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.