Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Institucija) atstovo direktoriaus D. S. teikimą dėl nuteistajam R. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 1996 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 5, 8, 12 punktą, 16 straipsnį, 272 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta mirties bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 1989 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. BK 26 straipsnio 1 dalimi, R. M. pripažintas itin pavojingu recidyvistu.

Bausmės pradžia – 1995 m. liepos 15 d.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovui pagarsinus teikimą, nuteistasis ir jo gynėja prašė jį tenkinti, prokurorė prašė teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos teikimas tenkinamas.

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje, ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Taigi įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis R. M. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – atliko daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1995 m. liepos 15 d. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką šiuo metu atitinka 46 balus ir yra priskiriama vidutinei rizikos grupei. Dalį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (20 balų) sudaro statiniai veiksniai. Likusią balų dalį (26 balus) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos savo pavyzdingu elgesiu ir pastangomis nuteistasis gali sumažinti. Svarbu tai, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką metu (2019 m. birželio 14 d.), nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitiko 48 balus, iš ko seka, kad per vienerius metus R. M. sugebėjo šią riziką sumažinti ir šį pokytį sąlygojo nuteistojo įsidarbinimas pataisos įstaigoje. Be to, nors nuteistajam vis dar išlieka dinaminių riziką nusikalsti didinančių veiksnių, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis pataisos proceso metu aktyviai naudojasi galimybėmis dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, užsiima savišvieta. Nors tam tikros aplinkybės, tai yra nuteistojo gana paviršutiniškas bendravimas, empatijos trūkumas, problemų sprendimo įgūdžių ir nusikalstų veiksmų motyvų neįsisąmoninimas sudaro prielaidas tolesnei nuteistojo elgesio korekcijai pataisos įstaigoje, tačiau R. M. gebėjimas prisiimti atsakomybę už nusikalstamą veiką, gailėjimasis dėl savo elgesio, kurį jis išreiškė teismo posėdžio metu, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, visiškas žalos atlyginimas pagal baudžiamojoje byloje priteistą civilinį ieškinį, teigiamas požiūris į priežiūrą, socialinių ryšių palaikymas bei kriminalinio elgesio nuostatų nesilaikymas, jo dalyvavimas įvairiose psichologinėse konsultacijose bei programose rodo nuteistojo pastangas resocializacijai, o, kaip minėta, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti ir artima žemai. Stebimi nuteistojo elgesio pokyčiai, darbinės veiklos tęstinumas bausmės atlikimo metu (nuo 2006 m.) neabejotinai mažina jo pakartotino nusikalstamumo galimybę, ką patvirtina ir nuteistojo perkėlimas tęsti bausmės atlikimą lengvojoje grupėje.

Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad šiuo metu išskiriami nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai veiksniai didžiąja dalimi priskiriami statiniams, jie negali kisti viso pataisos proceso metu ir yra labiau susiję su nuteistojo praeitimi, kurios šis net ir demonstruodamas ypatingai pozityvų savo elgesį, negali pakeisti, todėl jie negali būti suabsoliutinami. Juo labiau, kad šiuo metu nuteistojo elgesyje kriminalinės subkultūros apraiškų nestebima, jis supranta ir gerbia įstatymo normas, pagarbiai bendrauja su pataisos įstaigos darbuotojais, neišsako ir diskriminacinių nuostatų. R. M. neturi nuostatų, kurios būtų susijusios su kriminaliniu ar asocialiu elgesiu, palaiko socialinius ryšius, kas visumoje leidžia pagrįstai abejoti, jog aptarti statiniai veiksniai šioje bausmės vykdymo stadijoje dar gali turėti reikšmingos įtakos tolesniam jo nusikalstamam elgesiui.

Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir neturint galimybės laisvai veikti, didelę reikšmę turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje ir joje padaryti pažeidimai. Bausmės atlikimo laikotarpiu, tai yra per daugiau kaip 25 metus, nuteistasis drausmine tvarka baustas tik vieną kartą (2016 m.), o skatintas net 24 kartus, todėl suabsoliutinti vien tik asmeniui skirtą drausminę nuobaudą terminuoto laisvės atėmimo bausmės nustatymo kontekste ir ignoruoti jam skirtus paskatinimus šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Juo labiau, jog galiojančių drausminių nuobaudų šiuo metu nuteistasis neturi. Kaip minėta, R. M., atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, užsiima jo elgesį teigiamai įtakojančia veikla – dalyvauja visuomeniniuose užsiėmimuose, psichologinėse konsultacijose ir kitose socialinės reabilitacijos priemonėse. Šių aplinkybių visumoje, atsižvelgiant ir į nuteistojo savęs realizavimo per veiklą pastangas, stebima aukšta nuteistojo darbinė motyvacija, neabejotinai mažinanti pakartotinio R. M. nusikalstamo elgesio riziką. Šią riziką mažina ir nuteistojo santykis su artimaisiais. Aptartos aplinkybės rodo, jog šiuo metu jis savo elgesį koreguoja tinkama linkme.

Nuteistojo teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, tinkamas elgesys su administracija bei kitais nuteistaisiais, teigiamas požiūris į darbą, jo užimtumas, darbinė patirtis ir sukaupti įgūdžiai, santykiai su artimaisiais, kriminalinės subkultūros netoleravimas ir jos taisyklių nesilaikymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir geras reagavimas į taikomas poveikio priemones, smurto apraiškų nebuvimas bausmės atlikimo metu leidžia padaryti išvadą, kad yra visos sąlygos R. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į nuteistojo atliktą bausmės dalį, įvertinus tai, kad nuteistąjį charakterizuojantys duomenys ir jam nustatyta pakartotinio nusikalstamumo rizika vis dar sudaro prielaidas pataisos proceso tęstinumui bei elgesio korekcijai struktūruotoje aplinkoje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. M. turi būti paskirta maksimali aptariamame straipsnyje numatyta 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimą tenkinti.

Pakeisti R. M. Kauno apygardos teismo 1996 m. spalio 18 d. nuosprendžiu (perkvalifikuotu Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nutartimi) paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme, atliekama pataisos namuose.

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.