Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V., išnagrinėjo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), ūkininko, aukštojo išsilavinimo, vedusio, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. 2015 m. lapkričio 7 d. 16.57 val. Pakalnės gatvėje, Birštone, vairuodamas automobilį „Toyota Hilux“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, kliudė gatvės apšvietimo stulpą, jį apgadindamas, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas gatvės apšvietimo stulpas. Tokiais veiksmais J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu J. V. prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 7 d., po pietų, norėdamas apsisukti, vairuodamas automobilį „Toyota Hilux“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nepastebėjo apšvietimo stulpo ir į jį netyčia truputį atsirėmė, jį apgadindamas. Matė, jog stulpą įlenkė, nukrito šviestuvas. Paklausė „Karališkoje rezidencijoje“, kam priklauso stulpas, tačiau jam atsakė, jog nežino. Jis nepagalvojo, kad reikia pranešti policijai. Padarytą žalą atlygino.

Motyvuojamoji dalis

Be J. V. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų E. M. ir R. Š. tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, nuotraukos, transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir nuotrauka prie jo, biudžetinės įstaigos „Birštono miesto tvarkymo tarnybos“ raštas „Dėl padarytos turtinės žalos“, kasos pajamų orderis, J. V. rašytinis paaiškinimas, VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija apie kelių transporto priemonę, Administracinių teisės pažeidimų registro pažyma apie galiojančias nuobaudas bei kiti faktiniai bylos duomenys.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. V. atsakomybę už administracinių teisės pažeidimų padarymą lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimus, dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nuostolį, be to, pažeidimą padarė, būdamas 69 metų amžiaus. J. V. atsakomybę sunkina tai, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. J. V. turi keturias galiojančias administracines nuobaudas už smulkius pažeidimus, už analogiškus administracinius teisės pažeidimus baudžiamas pirmą kartą, kritiškai vertina savo elgesį.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kuriame numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Išnagrinėjęs administracinėje byloje nustatytų duomenų visumą, teismas pažymi, kad J. V. padarytas eismo įvykis buvo pakankamai mažareikšmis, nes apšvietimo stulpas apgadintas nežymiai, pažeidėjas savo noru atlygino padarytą žalą. Jo metu nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo ir suteikti pagalbos žmonėms, o tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. Dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo, pats eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnį teismo paskirta nuobauda - minimali 868,00 Eur bauda kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams (minimalus terminas) – galėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (LAT kasacinė nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Esant ankščiau nurodytoms ir aptartoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog nustatytos trys pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, charakterizuojančius duomenimis, turtinę padėtį, sveikatos būklę, eismo įvykio situaciją, bei į tai, jog eismo įvykio metu nekilo sunkių pasekmių, padaryti tik nežymūs apšvietimo stulpo apgadinimai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, J. V. atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, paskiriant jam mažesnes nuobaudas nei straipsnio (ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) numatytos minimalios. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 30², 33, 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

J. V. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio dalį - 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 00 ct) bauda,pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir skirti J. V. galutinę subendrintą nuobaudą - 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.