- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- 1-395-668/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00090-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- S. B.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) statybininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2016-12-30 apie 16 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, S. B. žodinio konflikto su savo sugyventine V. B. metu, tyčia, abiem rankomis sugriebė jai už plaukų ir laikydamas juos, tampė ją po kambarį, paleidęs plaukus, dešine ranka vieną kartą stūmė nukentėjusiąją į krūtinę, dėl to ji griuvo nugara ir dešine ranka atsitrenkė į kambaryje esančią krosnį, o jai atsitraukus nuo krosnies, tyčia dešiniu kumščiu vieną kartą smogė jai į dešinį skruostą prie akies, abiem rankomis sugriebė jai už kaklo ir jį spaudė, ją smaugdamas, taip mušdamas V. B. ir kitaip prieš ją smurtaudamas, padarė jai kraujosruvą veido dešinėje, nubrozdinimą dešinio dilbio išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimą pilvo dešinėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Tokia veika S. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
S. B. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu ir parodė, kad V. B. yra jo sugyventinė, su kuria turi du bendrus mažamečius vaikus. Iki 2017-01-01 įvykusio konflikto gyveno kartu name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Tame pačiame kieme, bet kitame name gyvena V. B. mama L. ir jos sutuoktinis V., kurių pavardės neatsimena. Iš esmės jo ir V. B. tarpusavio santykiai geri, jie sutarė, tik paskutiniu metu pasibardavo. 2016-12-30 nuo ryto su V. B. buvo namuose, t.y. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Jis buvo neblaivus, tačiau įvykio aplinkybes atsimena. Apie 16 val. jis sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu nesusivaldė ir tyčia smurtavo prieš savo sugyventinę, taip išliejo savo pyktį. Jis abiem savo rankomis sugriebė V. B. už plaukų ir tampė ją už plaukų po kambarį, kuriame tas konfliktas vyko. Paskui jėga stūmė ją galimai ties krūtine ar jos petimi. Stūmė dešine ranka. Dėl to, kad jis stūmė V. B., ši griuvo aukštielninka ir atsitrenkė į krosnį. Kuria kūno vieta ji atsitrenkė į krosnį, jis nepastebėjo, bet galimai nugara ar šonu bei ranka. Paskui jis kumščiu vieną kartą smogė V. B. į dešinę veido pusę, abiem rankomis sugriebė jai už kaklo ir jį suspaudė. Tuo metu buvo įpykęs ant sugyventinės, nesusivaldė ir apie teisines pasekmes negalvojo. Pripažįsta, kad elgėsi nusikalstamai ir tokiu būdu sukėlė V. B. fizinį skausmą, padarė jai sužalojimus. Sužalojimai ant V. B. kūno atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų, jo smurto prieš ją. V. B. prieš jį nesmurtavo, jo nemušė. Po konflikto V. B. išbėgo iš namų, kaip jis suprato, pas savo mamą ir patėvį. V. B. paprašė, kad jis išeitų, jis išėjo. 2017-01-01 nakties metu, netrukus po Naujųjų metų jis atėjo prie minėto namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Norėjo pasiimti savo rūbus, prašė V. B., kad ši jį įleistų, bet ji neįleido. Ją kalbino per langą, į namą patekęs nebuvo. Kai V. B. jo neįleido, pasakė, kad ją užmuš. Sakė nerimtai, nieko jai daryti nenorėjo. Jis taip pat išdaužė lango stiklą, tačiau tai padarė netyčia, nes, belsdamas į jį, tiesiog neišlaikė pusiausvyros ir griuvo. Tikslo sugadinti turtą neturėjo. Be to, tas lango stiklas taip pat yra ir jo nuosavybė. Tada atėjo V. ir jis geranoriškai išėjo (1 t., b. l. 59-62).
Nukentėjusioji V. B. parodė, kad S. B. yra jos sugyventinis penkerius metus. Iki 2017-01-01 įvykio metu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, buvo šeima, kartu augino du bendrus mažamečius vaikus. Gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Jos mama L. V. su savo sutuoktiniu V. V. gyvena to paties namo kieme esančiame kitame name. Iš esmės jos ir S. B. tarpusavio santykiai buvo geri. Būdamas blaivus, jis yra šeimyniškas, darbštus, tačiau, kai tik išgeria alkoholio, tampa agresyvus, kelia konfliktus. 2016-12-30 apie 16 val. jai ir S. B. būnant namuose, kambaryje, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurį sukėlė S. B.. Ji buvo blaivi, jis - neblaivus. Konfliktas kilo dėl to, kad S. B. norėjo išgerti daugiau alkoholio, o ji pasakė, kad jam gana svaigintis. Tęsiantis žodiniam konfliktui, S. B., galimai pykdamas, kad ji jam papriekaištavo, kad geria alkoholį, abiem rankomis sugriebė ją už plaukų ir, laikydamas juos, tampė ją po kambarį. Paleidęs plaukus, dešine ranka jėga vieną kartą stūmė ją į krūtinę, dėl to ji griuvo, nugara ir dešine ranka atsitrenkė į kambaryje esančią krosnį. Kadangi tuo metu krosnyje kūrenosi ugnis, atsitrenkusi į krosnį, apsidegino dešinę ranką, dilbį ties riešu. Ranka buvo plika, neapvilkta, nes tuo metu ji vilkėjo rūbą trumpomis rankovėmis. Nugaros neapsidegino, nes ji buvo pridengta rūbais, be to, krito taip, kad labiau prisilietė ranka, nei nugara. Jai atsitraukus nuo krosnies, S. B. toliau prieš ją smurtavo. Jis tyčia kumščiu vieną kartą smogė jai į veidą, į dešinį skruostą netoli akies. Paskui jis abiem savo rankomis sugriebė jai už kaklo ir jį spaudė, taip ją smaugė. Jai skaudėjo ir tada, kai jis tampė ją už plaukų, ir tada, kai jis ją stūmė, kai dėl to griuvo. Skaudėjo ir tada, kai dėl jo stūmimo griūdama apsidegino ranką ir susimušė nugarą. Juto fizinį skausmą, kai jis jai smogė, skaudėjo, kai jis ją smaugė. Iš patirto streso net nešaukė pagalbos, sutriko. S. B. ją smaugiant, muistėsi, mosavo rankomis, kad ištrūktų. Kai ištrūko, iš karto nubėgo pas tame pačiame kieme gyvenančią savo mamą. Nors jai skaudėjo, tačiau policijos nekvietė. Tiesiog pas L. V. nusiramino, nusprendė iškentėti skausmą. Nenorėjo, kad jos šeimos problemos taptų viešos, kad tai vėliau turėtų įtakos vaikų ateičiai. Nesikreipė į medikus pagalbos, nes suprato, kad medikai apie įvykį gali pranešti policijai. Vėliau tą patį vakarą nuėjo namo ir S. B. pasakė, kad šis išeitų iš namų, kad po šio konflikto kartu gyventi negali. Jis išėjo. 2017-01-01 apie 2 val. ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, su abiem vaikais miegojo. Prabudo išgirdusi sugyventinio S. B. balsą lauke, už lango. Jis beldė į langą ir prašė, kad ji jį įleistų į namus. Ji tylėjo, jam neatsiliepė. Netrukus S. B. nutilo, tačiau už kelių akimirkų išgirdo, kaip jis pasakė, kad ją užmuš ir iš karto po šių jo žodžių dužo virtuvės lango stiklas. Tuo metu ji virtuvėje net nebuvo. S. B. žodžių, kad jis ją užmuš, rimtais nelaikė, suprato, kad jis taip kalba norėdamas parodyti pyktį, kad ji neįleidžia jo į namus. Netikėjo, kad S. B. kelia realią grėsmę jos gyvybei. 2017-01-01 tiesiogiai S. B. net nematė - ji buvo name, kambaryje, jis - lauke. Į namą jis patekęs nebuvo. Tačiau tada, kai dužo virtuvės lango stiklas, ji jautėsi nejaukiai, buvo neramu, kad jis gali patekti į namus (atsiminė 2016-12-30 įvykį), todėl iš karto telefonu paskambino L. V., pasakė, kas nutiko. L. V. pasakė, kad paprašys V. V., kad šis ateitų pažiūrėti, kas įvyko. Baigusi pokalbį su L. V., ji liko savo namuose, kambaryje, niekur nėjo. Netrukus išgirdo lauke kalbančius V. V. ir S. B.. Atpažino juos pagal balsus, tačiau, ką jie kalbėjo, negirdėjo. Netrukus viskas nurimo, V. V. ir S. B. kalbančių negirdėjo. Suprato, kad S. B. išėjo. Kokiu būdu S. B. išdaužė lango stiklą, nežino. Nematė, ar jis tą padarė tyčia, ar elgdamasis neatsargiai, dėl turto gadinimo pretenzijų neturi, tas stiklas yra bendras jų turtas, nenori, kad dėl to būtų atliekamas tyrimas, nežino stiklo dužimo aplinkybių. Kadangi netikėjo, kad S. B. ją žada užmušti iš tiesų, nemanė ir nemano, kad grasino rimtai, kad norėjo tai padaryti, prašo tyrimą dėl grasinimo nužudyti nutraukti, suprato, kad tai buvo ne rimtas grasinimas, o kaip priežodis naudojama frazė. Dėl 2016-12-30 S. B. jai sukelto fizinio skausmo jai padaryta fizinė žala (1 t., b. l. 34-36).
Liudytojas V. V. parodė, kad dviese su savo sutuoktine L. V. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Tame pačiame kieme, tuo pačiu adresu yra dar vienas namas, kuriame gyvena L. V. dukra V. B. su šeima - sugyventiniu S. B. bei dviem mažamečiais jų vaikais. V. B. su S. B. sugyventiniais yra apie penkerius metus, iki 2017-01-01 gyveno kartu ir buvo šeima. Jis su jais kartu negyvena, tačiau bendraudamas matydavo, kad jie iš esmės sutaria neblogai, o konfliktai jų šeimoje kildavo tada, kai S. B. gerdavo alkoholinius gėrimus. V. B. alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja. Jis fizinio smurto prieš kurį nors iš jų nematė, prie jo nė vienas jų jokio smurto niekada nenaudojo, tačiau kelis kartus yra matęs V. B. sumuštą. Ji neatviraudavo, kaip viskas vykdavo, jis jos ir neklausinėjo. Įtarė, kad prieš ją galėjo smurtauti sugyventinis, tačiau į kitos šeimos tarpusavio santykius nesikišo, žinojo, kad V. B. pati turi galimybę bet kada kreiptis pagalbos į policiją. Nuo 2016 m. vasaros jis su S. B. susipyko ir iš esmės visiškai nebendravo. 2016-12-30 antroje dienos pusėje, tikslaus laiko neatsimena, pas jį ir L. V. į namus atėjo V. B.. Ji verkė, sakė, kad ją sumušė S. B.. Jis girdėjo, kaip ji kalbėjo su L. V., guodėsi, kad sugyventinis ją mušė, smaugė, tačiau viso jų pokalbio negirdėjo. Matė, kad ant V. B. veido paraudimas, tačiau daugiau, įdėmiau jos neapžiūrinėjo, tiesiogiai su ja nekalbėjo, nes ji labiau kalbėjo su jo sutuoktine, savo mama. Vėliau V. B. išėjo, o netrukus grįžusi pasakė, kad liepė sugyventiniui išeiti iš namų, kad su juo daugiau negyvens. V. B. skundėsi, kad taip gyventi daugiau negali, tačiau sakė, kad į policiją nesikreips, nes tada jai teks vienai, nedirbančiai, išlaikyti du mažamečius vaikus, sakė, kad kentės. Kiek jis žino, iš karto po 2016-12-30 įvykio V. B. į policiją ir į medikus nesikreipė. Matė, kaip 2016-12-30 po V. B. pasiskundimo, kad sugyventinis ją sumušė, S. B. išėjo iš savo namų, o ši juose liko su dviem vaikais. Apie V. B. ir S. B. tarpusavio santykius kalbėjo su savo sutuoktine. Pokalbio metu ši sakė, kad 2016-12-30, kalbėdama su V. B., matė ne tik paraudimą jos skruoste, bet ir smaugimo žymes ant kaklo. Nei jis, nei L. V. 2016-12-30 įvykio, kurio metu S. B. galėjo sumušti V. B., nematė, apie tai, kas nutiko, žino tik iš pastarosios pasakojimo. 2017-01-01 apie 1.30 val., dėl laiko gali ir klysti, suskambo L. V. mobilaus ryšio telefonas, o po pokalbio sutuoktinė jam pasakė, kad skambino V. B. ir pranešė, kad atėjo S. B., išdaužė virtuvės lango stiklą, kad ši prašo ateiti. Jis nuėjo iki to namo. Lauke, prie namo, kuriame gyvena V. B., virtuvės lango pamatė S. B.. Jis buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Tai buvo matyti iš jo elgsenos, veido mimikos, kalbėsenos. Paklausė, ką jis čia daro. S. B. burbuliavo kažką neaiškaus, kalbėjo vienas. Liepė S. B. išeiti ir palydėjo jį iš namo kiemo. S. B. pats išėjo Dainų slėnio link, tarp jų konflikto nebuvo. Jis grįžo prie namo, kur gyvena V. B.. Matė, kad išdaužtas virtuvės lango stiklas. Buvo tamsu, todėl iš karto jo nestiklino. Grįžo namo. Girdėjo, kaip L. V. kalbėjosi telefonu, o baigusi pokalbį pasakė, kad kalbėjo su V. B., sakė, kad ši paskambins, jeigu S. B. grįš. Ryte apie įvykį buvo pranešta policijai, tačiau, ar pranešė V. B., ar L. V., jis nežino. Policijos pareigūnai atvažiavo, tačiau S. B. po jų pokalbio 2017-01-01 apie 1.30 val. išėjo ir negrįžo, todėl nebuvo sulaikytas. Kuriuo metu, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl buvo išdaužtas namo, kuriame gyvena V. B., virtuvės lango stiklas, jis nežino, kad tai galėjo padaryti S. B., žino tik iš jos pasakojimo. Nei 2016-12-30, nei 2017-01-01 S. B. ir V. B. konfliktų nematė, todėl jam žinoma tik tai, ką pasakojo V. B.. Nei vieno iš šių įvykių nematė ir L. V., nes jų metu abu buvo kartu, judviejų namuose. Nei jam, nei L. V. asmeniškai jokia žala nepadaryta (1 t., b. l. 46-49).
Motyvuojamoji dalis
S. B. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
V. B. 2017-01-01 pareiškimu (1 t., b. l. 7-9).
Apžiūros, atliktos 2017-01-01 adresu Tunelio g. 44, Kaune, metu apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta (1 t., b. l. 17-19).
2017-01-01 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017-01-01 apie 9.59 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė minėtame name gyvenanti V. B., kuri įvykio vietoje paaiškino, kad jos sugyventinis S. B. puolė muštis rankomis, trenkė į veidą, smaugė, grasino susidoroti, išmušė virtuvės langą. Pranešėja buvo akivaizdžiai susijaudinusi, verkė. Smurtą galintys rodyti požymiai: kraujosruva (mėlynė) dešiniame skruoste, kraujosruva (mėlynė) kakle. Smurtu įtariamas asmuo buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, todėl nebuvo sulaikytas (1 t., b. l. 20-23).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017-01-03 specialisto išvadoje Nr. G30/2017(02) nurodyta, kad V. B. nustatyta kraujosruva veido dešinėje, nubrozdinimas dešinio dilbio išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimas pilvo dešinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl trijų (ar daugiau) trauminių poveikių: vienas į veido dešinę pusę, padarant kraujosruvą, vienas – į dešinį dilbį, padarant nubrozdinimą, vienas – į pilvo dešinę pusę, padarant nubrozdinimą. Sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 29).
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. B. kaltė yra visiškai įrodyta ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis nežymiai sutrikdė sveikatą savo sugyventinei.
Atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis S. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (1 t., b. l. 84-85).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su elgesį drausminančiais įpareigojimais.
Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, taikytinas BK 64¹ straipsnis, paskirtąją bausmę mažinant vienu trečdaliu.
S. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti S. B. galutinę sumažintą bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.