Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-05 · Civilinė byla Nr. 2A-2233-275/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-05
Bylos Nr.
2A-2233-275/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-03979-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
Ieškovas
I. L.
Atsakovas
S.Pilvelienės, IĮ „Atvirukas“
Kategorijos
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2233-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03979-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 11.10.; 14.7.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,

sekretoriaujant S.Rimavičiūtei,dalyvaujant ieškovei I. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S.Pilvelienės IĮ „Atvirukas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui S. Pilvelienės IĮ „Atvirukas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinant į ankstesnį darbą, prašė darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo 1 200 Lt darbo užmokesčio už 2011 m. gegužės-liepos mėnesius; priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas; priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, po 18,95 Lt už kiekvieną uždelstą dieną; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo 5 000 Lt už patirtą moralinę žalą.

Nurodė, kad nuo 2010-11-08 dirbo atsakovo kavinėje „Pas Erlicką“ virėja. Darbo sutartyje buvo numatytas 0,5 etato darbas, mokant 400 Lt per mėnesį. Nuo 2011-05-25 darbo užmokestis nebuvo mokamas. Ieškovė 2011-06-29 kreipėsi į darbdavį nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 127 str. 1 d., darbuotojo pareiškimu. Praėjus nustatytam įspėjimo terminui, darbdavys darbo sutarties nenutraukė, darbo santykiai tęsėsi toliau, tačiau darbo užmokestis nebuvo mokamas. Darbdavio skola už 2011 m. gegužės-liepos mėnesius sudaro 1 200 Lt. Darbdavys 2011-07-20 pranešė ieškovei apie atleidimą iš darbo, tačiau nenurodė darbo sutarties nutraukimo pagrindo. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gautos pažymos 2011-08-02 sužinojo, jog iš darbo ji atleista pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., t.y. be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Ieškovei nežinoma, už kokį darbo pareigų pažeidimą ji atleista iš darbo. Darbdavys, atleisdamas ją iš darbo, nesilaikė drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl atleidimas iš darbo laikytinas neteisėtu.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigoje atsakovui patikslinus ieškovės atleidimo iš darbo duomenis, ieškovė dalies reikalavimų nebepalaikė. Baigiant bylą nagrinėti iš esmės ieškovė ir jos atstovas prašė teismo priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei I. L. 653 Lt darbo užmokesčio iš atsakovo S. Pilvelienės IĮ „Atvirukas“. Priteisė ieškovei I. L. 2 766 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011-07-13 iki 2012-02-10, o nuo 2012-02-11 po 18,44 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną iki visiško atsiskaitymo iš atsakovo S. Pilvelienės IĮ „Atvirukas“. Ieškinį nepatenkintų reikalavimų dalyje atmetė. Teismas nurodė, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str.). Teismas konstatavo, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškove atleidimo iš darbo dieną, todėl atsakovui priklauso pareiga sumokėti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Šios atsakovo pareigos nepašalina atsakovo paaiškinimai, jog su ieškove neatsiskaityta atleidimo iš darbo dieną, kadangi ieškovė atleidimo dieną nepasirodė darbe. Teismas atsižvelgė, kad atsakovas tik 2011-09-14, tik po ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu ir tik iš dalies atsiskaitė su ieškove - sumokėjo ieškovei 395,44 Lt. Atsiskaityti su ieškove uždelsta dėl atsakovo kaltės. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, t.y. nuo 2011-07-13 (kita po darbo sutarties nutraukimo diena) iki visiško atsiskaitymo, o ne iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 417 str.). Teismas konstatavo, kad ieškovės vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis sudarė 18,44 Lt, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 2 766 Lt vidutinio darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, už 150 darbo dienų nuo 2011-07-13 iki 2012-02-10, t.y. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo 2011-02-11 po 18,44 Lt už kiekvieną darbo dieną iki visiško atsiskaitymo. Teismas nurodė, kad priteisiamas ieškovei vidutinis darbo užmokestis turi būti išmokamas ieškovei, atskaičius iš jo privalomus mokesčius, kuriuos apskaičiuoti turi darbdavys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas S. Pilvelienės IĮ „Atvirukas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-10 sprendimo dalį, kuria ieškovei I. L. priteista 2 766 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2011-07-13 iki 2012-02-10, o nuo 2012-02-11 po 18,44 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo iš atsakovės S. Pilvelienės IĮ „Atvirukas“ ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, priteisdamas ieškovei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką rėmėsi tik Darbo kodekso 141 str., nustatančiu darbdavio pareigą visiškai atsiskaityti su darbuotoju atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbo kodekso 206 str. 1 d. 2 p. nustato, kad, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.), su juo atsiskaitoma per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog teismas, spręsdamas dėl darbdavio pareigos atsiskaityti su darbuotoju atleidimo dieną, turėjo nustatyti, ar ieškovė atleidimo dieną dirbo, jei ne, ar kreipėsi į darbdavį su reikalavimu atsiskaityti. Faktiniai bylos duomenys (darbo laiko apskaitos žiniaraštis, pačios ieškovės paaiškinimai) rodo, kad ieškovė nedirbo nuo 2011-07-08. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nuo 2011-07-08 iki atleidimo dienos 2011-07-12 yra pažymėtos pravaikštos. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog pati apsisprendė nedirbti nesuėjus 14 dienų įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą pačiai prašant terminui, kad nedirbo darbo sutarties nutraukimo diena, kad po 2011-07-08 pas darbdavį atvykusi nebuvo. Esant tokiom faktinėm aplinkybėms darbdavys neturėjo pareigos atsiskaityti su darbuotoju atleidimo dieną. Apeliantas pažymi, kad darbo užmokestis darbuotojams visada buvo mokamas grynais pinigais, jokių duomenų, kur pervesti atsiskaitymą, atsakovė nenurodė. Ieškovė žinodama apie tai, ir nenorėdama atvykti pati, turėjo kreiptis į darbdavį raštu, nurodydama kur pervesti pinigus, tačiau sąmoningai to nepadarė, tačiau kreipėsi į teismą su ieškiniu. Teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių, nesivadovavo Darbo kodekso 206 str. 1 d. 2 p. nuostatomis ir priteisė iš atsakovo 2 766 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo sekančios po atleidimo dienos (2011-07-13) iki teismo sprendimo priėmimo (2012-02-10), o nuo 2012-02-11 po 18,44 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo priteisimo ieškovės naudai. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste teismo sprendimas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai vidutinį darbo užmokesti už uždelsimą atsiskaityti nuo atleidimo dienos yra nesuderinamas su Darbo kodekso 2 str. ir 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu.

Atsiliepimas

Ieškovė I. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad atsakovas netinkamai interpretuoja faktines bylos aplinkybes, nes reikalavimą atsiskaityti patvirtina ne tik priežastis dėl kurios ieškovė siekė nutraukti darbo sutartį (darbo užmokestis nebuvo mokamas nuo 2011-05-25), tačiau jau 2011-07-11 ieškovė Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui pateikė skundą dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Galima preziumuoti, kad Valstybinės darbo inspekcijos tyrimas buvo atliekamas jau po 2011-07-12 dienos, t.y. atleidimo dienos, taigi atsakovas turėjo žinoti apie ieškovės reikalavimą atsiskaityti. Atvykimas ir žodinis reikalavimas atsiskaityti tėra viena iš alternatyvių reikalavimo atsiskaityti priemonių. Iš faktinių aplinkybių matyti, jog ieškovė neatvyko į darbą po 2001-07-07 įvykusio konflikto tarp atsakovo ir ieškovės, kurį įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 351-0077, ieškovės apsisprendimas nebeatvykti į darbą buvo nulemtas būtent šių aplinkybių. Teismas savo sprendimą argumentuoja Darbo kodekso 141 str. 3 d. (kai uždelsiamą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką). Formuodamas teismų praktiką dėl Darbo kodekso 141 str. 3 d. aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad šios normos paskirtis tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui). Po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius Darbo kodekso 141 str. 1 d. bei 206 str. nustatytos prievolės, gali būti taikoma Darbo kodekso 141 str. 3 d. nurodyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010). Kaip jau buvo minėta Darbo kodekso 206 str. nurodo pareigą darbuotojui pareikalauti atsiskaitymo, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes matyti, kad ieškovė reikalavo atsiskaitymo, taigi ji savo pareigą įvykdė, todėl atsiskaitymui su atleistu darbuotoju taikomos Darbo kodekso 141 str. 3 d. įtvirtintos taisyklės. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, Darbo kodekso 141 str. 3 d. taikymui būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas Darbo kodekso 141 str. taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad pagal Darbo kodekso 141 str. 3 d. normos hipotezę, šioje normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų pasekmių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo savo praktikoje nustatė, jeigu atleidžiamam darbuotojui buvo neišmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal Darbo kodekso 141 str. 3 d. mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011; 2011 m. spalio mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011). Faktinės bylos aplinkybės atskleidžia, kad atsakovas sumokėjo tik dalį darbo užmokesčio, be to savo pareigą pareikalauti atsiskaityti ieškovė įvykdė, kreipdamasi į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių. Darbo kodekso 141 str., 206 str. bei Darbo sutarties įstatymo 41 str. įtvirtina darbdavio pareigą atsiskaityti su darbuotoju. Šios teisės normos imperatyvios, nei Darbo kodekso nei kiti įstatymai nenumato išimčių šios pareigos vykdymui. Taigi darbdavys turi imtis visų įmanomų priemonių siekdamas atsiskaityti su atleistu darbuotoju. Atsakovas, kaip darbdavys turėjo stengtis susisiekti su ieškove. Svarbu pažymėti, kad 2001-09-04 pašto perlaida ieškovei buvo persiųsti 395,44 Lt, siekiant atsiskaityti. Taigi teiginys esą atsakovas nežinojo kur pervesti darbo užmokestį ieškovei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Buvo pervesta tik dalis darbo užmokesčio, o likusios dalies atsakovas tiesiog nepripažino. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pažymėtina, kad „esant iškeltai darbo bylai teisme, šalis turi procesines subjektines teises ir gali jomis sąžiningai naudotis: apie norą atsiskaityti gali pareikšti teismo posėdyje, procesiniame dokumente, gali pinigus pervesti į teismo depozitinę sąskaitą, prašyti teismo suteikti galimybę sudaryti taikos sutartį ir panašiai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008), tačiau ir šia galimybe atsakovas nepasinaudojo. Iš šių aplinkybių matyti, kad atsakovas nesiekė kuo greičiau bei visiškai atsiskaityti su ieškove ir taip įvykdyti savo pareigą atsiskaityti su atleista darbuotoja. Atsakovas piktnaudžiavo savo kaip stipresnės šalies padėtimi, piktybiškai nemokėjo darbo užmokesčio nuo 2011-05-25 ir net po Valstybinės darbo inspekcijos tyrimo išvadų nesumokėjo viso ieškovės darbo užmokesčio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Dėl ieškovės nebuvimo darbe jos atleidimo iš darbo dieną

Byloje ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, nurodydama, kad jai nežinoma, už kokį darbo drausmės pažeidimą ji buvo atleista iš darbo, tik iš valstybinio socialinio draudimo skyriaus pažymos ji sužinojo atleidimo iš darbo priežastį. Pateikdama atsiliepimą į ieškinį, atsakovė - S.Pilvelienės IĮ kartu pateikė įsakymo dėl atleidimo iš darbo nuorašą ( b. l. 30, t. I), iš kurio matyti, kad ieškovė buvo atleista iš darbo 2011-07-12 jos pačios prašymu, DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Byloje yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą, išduota ieškovei, iš kurios matyti, jog atsakovė valdybai pranešė, jog nutraukė darbo sutartį su ieškove DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu ( b.l.10, t. I). Tai, kad darbo sutarčių registracijos žurnale ties ieškovės pavarde yra taisymai ( b.l.35, t. I), kad atsakovės atstovė 2012-01-25 d. teismo posėdyje pripažino, jog iš pradžių ieškovė buvo atleista iš darbo kitu pagrindu, o vėliau buvo atleidimo pagrindas nurodytas – savo prašymu, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė atleidimo iš darbo dieną darbe nebuvo ne dėl pravaikštos, o esant priežasčiai – nutraukė darbą dėl to, kad atsakovė nemokėjo jai viso darbo užmokesčio. Tai, kad darbo įstatymo pažeidimą pirmiau ieškovės atžvilgiu padarė atsakovė, nemokėdama jai priklausančio darbo užmokesčio, leidžia vertinti netinkamą ieškovės elgesį -neatvykimą į darbą nustatytu laiku kaip išprovokuotą atsakovės elgesio, todėl tai, kad ieškovė nebuvo darbe jos atleidimo dieną, nepašalina atsakovo pareigos sumokėti jai priklausantį darbo užmokestį jos atleidimo iš darbo dieną. Pakeisdama atleidimo iš darbo pagrindą, pati atsakovė tuo pripažino, kad ieškovė pravaikštos nedarė ir todėl daryti išvadą, kad jai galėjo būti neišmokėtas darbo užmokestis dėl to, kad ji nebuvo darbe atleidimo iš darbo dieną, nebuvo pagrindo. Aiškinant DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, jog nutraukus darbo sutartį su darbuotoju, kuris atleidimo iš darbo dieną nebedirba, visos jam priklausančios sumos turi būti sumokėtos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią darbuotojas pareikalavo atsiskaityti, pripažintina, šioje byloje ši teisės norma nebuvo taikyta pagrįstai, nes ieškovė, kaip atsakovės darbuotoja, reikalavo darbo užmokesčio sumokėjimo tuo laikotarpiu, kai ji dirbo, todėl neatvykimas į darbą, darbdaviui nemokant darbuotojui priklausančio užmokesčio, negali suteikti teisės šio užmokesčio nemokėti iki kol darbuotojas pakartotinai, jau po atleidimo iš darbo, pareikalaus sumokėti. Taigi, darbuotojui iki atleidimo iš darbo reikalaujant darbdavio atsiskaityti, tačiau šiam neįvykdžius pareigos, darbdavio pareiga atsiskaityti nelaukiant papildomo pareikalavimo atsiskaityti, išlieka, todėl teismas tinkamai taikė DK 206 straipsnio 1 dalies 1 punktą, darydamas išvadą, kad nuo atleidimo iš darbo dienos – 2011-07-12 atsakovas turi mokėti ieškovei darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti. Tai, kad 2011-07-12 įsakyme ( b.l.30, t. I) nurodyta, jog su ieškove darbo sutartis nutraukiama nuo 2011-07-12 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, leidžia daryti išvadą, kad ieškovės atleidimo iš darbo dienai tokio įsakymo nebuvo, todėl ir sprendimo išmokėti jai priklausantį darbo užmokestį atsakovė nebuvo priėmusi iki 2011 m. rugsėjo mėn. Atsakovės paaiškinimas, kad jai nebuvo žinomas ieškovės adresas, atmestinas, nes darbdavio pareiga turėti duomenis apie darbuotoją, nepareikalavęs tokių duomenų priėmimo į darbą pradžioje, jis turi galimybę sužinoti asmenų registre šiuos duomenis, ir pranešti buvusiam darbuotojui, kad įvykdys pareigą mokėti jam darbo užmokestį. Tai, kad ieškovei pateikus ieškinį teismui, žinodama jos reikalavimus, per visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovė nesumokėjo jai priklausančio darbo užmokesčio, leidžia atmesti atsakovės paaiškinimus apie tai, kad ji neturėjo galimybės sumokėti priklausančio darbo užmokesčio ieškovei.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė KutrienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski