Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Servico“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2011-10-20 pateikė teikimą Nr. 1T-37, kuriame pasiūlė apsvarstyti Įsakymo pakeitimo klausimą, nustatant jame priskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčius. Suėjus įstatymo nustatytiems terminams Vyriausybės atstovui nebuvo pranešta apie teikimų įvykdymą.

Į teismo posėdį pareiškėjo atstovas neatvyko, apie teismo posėdį pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ( b. l. 63).

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (b. l. 64).

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Servico“ atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (b. l. 65).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2011-10-20 Teikimu Nr. IT-37 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų“ (b. l. 4-5) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlė svarstyti teikime nurodytų įsakymų pakeitimo klausimą, nustatant juose numatytų daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokestį. Teikime buvo pažymėtas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-25 įsakymas Nr. 30-2073 „Dėl UAB „Serviko“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“. Teikimą nurodyta apsvarstyti per 7 dienas nuo gavimo dienos. Iki šiol Vyriausybės atstovui nebuvo pranešta apie reikalavimo įvykdymą. Minėtame teikime atkreiptas dėmesys, kad skiriant administratorius atskiriems namams nebuvo laikytasi Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.2 punkto nuostatos, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų paskaičiavimo metodika.

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nurodo, kad nustatęs, jog savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Vyriausybės atstovo teikimą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per savaitę nuo teikimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti) šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-25 įsakyme Nr. 30-2073 „Dėl UAB „Servico“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ priede įrašyta UAB „Servico“ administruojamų namų adresai, pastato žymėjimas plane, namų bendras plotas, namų naudingas plotas, gyvenamųjų patalpų (butų) skaičius, negyvenamųjų patalpų skaičius, priskirtas žemės sklypas (b. l. 6-7).

Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.2. punkto (redakcija, galiojusi nuo 2010-03-19 iki 2011-10-18), nustatė, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas <...> mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika. <...>. Nuo 2011-10-19 galiojančios redakcijos Nutarimo 2.2. punktas (2011-10-12 nutarimo Nr. 1194 redakcija) nustato, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas <...> mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintu tarifu ar jo apskaičiavimo metodika arba pagal administravimo paslaugos viešojo pirkimo rezultatus (jeigu šios paslaugos perkamos), tačiau ne didesnis už savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą ar tarifą, apskaičiuotą pagal jos patvirtintą metodiką. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-25 įsakymo Nr. 30-2073 „Dėl UAB „Servico“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, (http://www.vilnius.lt/index.php?5475321) administracijos direktorius jokiu Vyriausybės nutarime nurodytu būdu nėra nustatęs mokesčio už bendrosios nuosavybės administravimą.

Sprendžiant teisės akto atitikimo aukštesnės galios teisės aktams klausimą reikalinga atsižvelgti į šiuo metu galiojančią aukštesnės galios teisės akto redakciją. Reikalavimas dėl teisės akto pakeitimo gali būti keliamas tik lyginat jį su dabar galiojančios redakcijos aukštesnės galios teisės aktu todėl, kad tik neatitikimas dabar galiojančiam teisės aktui sudaro pagrindą tokį teisės aktą pakeisti, t. y. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies tikslui pasiekti. Tai, kad prašomas pakeisti aktas neatitinka anksčiau galiojusių teisės normų, nėra teisiškai reikšminga, nes aktas negali būti keičiamas atsižvelgiant į negaliojančias teisės normas. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus įsakymo dėl bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo grindžia 2001-05-23 Vyriausybės nutarimo Nr. 603 redakcija, galiojusia nuo 2010-03-19 iki 2011-10-19. 2011-10-20 Teikime Nr. 1T-39 pažymėta, kad nuo 2011-10-19 galiojanti 2001-05-23 Vyriausybės nutarimo Nr. 603 2.2 punkto redakcija yra analogiška, su kai kuriais papildymais. Esant tokiai nuorodai ir įvertinant, kad 2001-05-23 Vyriausybės nutarimo Nr. 603 2.2 punkte yra išlikusi savivaldybės administracijos direktoriaus pareiga sprendime skirti administratorių nurodyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, o skunde teismui keliamas reikalavimas įpareigoti nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, neatsižvelgiant į 2001-05-23 Vyriausybės nutarimo Nr. 603 nuo 2011-10-19 galiojančios redakcijos pakeitimus, nagrinėdamas šalių ginčą teismas vertins Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-25 įsakymo Nr. 30-2073 „Dėl UAB „“Servico“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ atitikimą 2001-05-23 Vyriausybės nutarimo Nr. 603 2.2 punkto redakcijai, priimtai 2011-10-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 1194.

Atsakovo nuomone, teisės aktai nesuteikė teisės Vyriausybei reglamentuoti savivaldybių administracijų direktorių priimamų įsakymų dėl administratorių skyrimo turinio. Teisė skirti administratorių Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalimi pavesta savivaldybės merui (valdybai) arba jo (jos) įgaliotam atstovui. To paties straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kaip jau buvo minėta, įgyvendindama šią taisyklę Vyriausybė 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus bei to paties nutarimo 2-5 punktais nustatė privalomas ir rekomendacines taisykles, susijusias su administravimo paslaugų teikimu, tame tarpe 2.2 punkte reglamentavo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl administratoriaus skyrimo turinį. Teismas sutinka su atsakovo nurodymu, kad administratorių skyrimas, jų veiklos kontrolė priskirtinas savarankiškajai savivaldybės funkcijai pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą. Šioje teisės normoje numatyta, kad savarankiškąją savivaldybės funkciją sudaro pagal įstatymų nustatytą kompetenciją gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūra ir kontrolė. Kadangi savivaldybės paskirtų administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė yra tiesiogiai priskirtos savarankiškajai funkcijai, tai, nesant kito reguliavimo, laikoma, kad į šią sritį patenka ir administratorių skyrimo procedūra. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 36 punktas negali būti taikomas ir funkcija negali būti laikoma valstybės pavesta todėl, kad nėra nei įstatymo, nei kito teisės akto, kuris konkrečiai rodytų tokios valstybės funkcijos perdavimą savivaldybei. Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalimi administratorių skyrimo funkcija pavedama tiesiogiai savivaldybei, šioje teisės normoje nėra kalbama apie valstybės funkcijų perdavimą. Įvertinus pačią funkciją – administratorių paskyrimą, matyti, kad šis veiksmas daugiau susijęs su savivaldybės, o valstybės funkcijomis. Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose.

Analogiškoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-03-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1381-815/2012 nutarė kreiptis į Konstitucinį teismą, prašydamas ištirti Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.2 punkto bei tuo pačiu nutarimu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8.1 punkto atitikimą Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktui, Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, 120 straipsnio 2 daliai. Konstitucinis Teismas priėmė 2012-04-12 sprendimą atsisakyti priimti prašymą. Esant tokioms aplinkybėms teismas laikosi pozicijos, kad klausimas dėl Vyriausybė 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 atitikimo įstatymų reikalavimams neturi būti keliamas, todėl pripažįstama, kad Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.2 punkte numatyti įpareigojimai turi būti vykdomi.

Atsakovas motyvuoja, kad mokesčio už bendrosios nuosavybės administravimą nustatymas yra reglamentuotas savivaldybės norminiame teisės akte – Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų IV skyriaus, reglamentuojančio patalpų savininkų mėnesinių mokesčių apskaičiavimą, 8.1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2011-04-18 įsakymo Nr. 30-637 įsigaliojimo) numatė, kad administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai (butų ir kitų patalpų naudingam plotui) apskaičiuoja patalpų savininkui mėnesinį mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, vadovaudamasis tarifais arba jų apskaičiavimo metodika. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011-04-18 įsakymu Nr. 30-637 priėmė naują Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų redakciją. Dabartinės redakcijos 8.1 punkte numatyta, kad administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja mėnesinį mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, vadovaudamasis Savivaldybės tarybos nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika.

Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.2 punkte konkrečiai nurodomas teisės aktas, kuriame turi būti nustatomas mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą. Tai turi būti padaryta sprendime skirti administratorių, o ne bet kuriame kitame savivaldybės institucijų priimtame teisės akte, todėl įpareigojimas turi būti įvykdomas nustatytos paskirties dokumente, o taisyklių dėstymas kito pobūdžio teisės akte yra netinkamas Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.2 punkte įpareigojimo vykdymas.

Pažymėtina, kad Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, kuriuo remiantis priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymas Nr. 30-2050 su pakeitimais, pakeitimas, padarytas Vyriausybės 2011-10-12 nutarimu Nr. 1194 (redakcija, galiojanti nuo 2011-10-19) numatė, jog už namo bendrosios nuosavybės administravimą (šių Nuostatų 5 punkte nurodytų administratoriaus funkcijų vykdymas) – pagal mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, kuris nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių, t. y. šį teisės aktą suderino su paties Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.2 punkto nuostata.

Atsakovas nurodo, kad patenkinant pareiškėjo prašymą būtų pažeidžiami Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai administracijos direktoriaus sprendime administravimo mokestis nustatomas tvirta suma, yra pagrindo manyti, jog prarandamos galimybės patalpų administratoriams konkuruoti patalpų administravimo rinkoje, taikant mažesnes kainas, kadangi toks veiksmas uždraudžiamas teisės aktu. Kadangi konkretus skundas dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo sutinkamai su Konkurencijos įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi teismui nebuvo paduotas, o sutinkamai su Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi institucija, įgaliota taikyti Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, kurių laikymosi priežiūra pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę pavedama nacionalinei konkurencijos institucijai, pripažįstama Konkurencijos taryba, tai teismas dėl skundžiamų teisės aktų atitikimo Konkurencijos įstatymui plačiau nevertina ir nepasisako, ar galimumas konkuruoti kaina sprendimo dėl administratoriaus skyrimo bei administravimo mokesčio nustatymo yra pakankamai užtikrinantis konkurenciją.

Sprendžiant šį ginčą reikšmingas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, kuris reiškia, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Kadangi pareiškėjo prašomas papildyti atsakovo priimtas įsakymas neatitinka aukštesnės galios teisės aktų, tai jis turi būti pakeičiamas jį suderinant su Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo 2.2 punkto nuostatomis.

Teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovo argumentus, jog pakeitus ginčijamo įsakymo nuostatas taip, kad jos atitiktų Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ reikalavimus, egzistuos prieštaringos nuostatos. Pažymėtina, kad Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatos pakeitimus atlikti leidžia, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius privalėjo pakeisti įsakymo nuostatas taip, kad jose neliktų prieštaravimų ir dvejopos galimybės nustatyti bendrą administravimo mokestį namui (namams).

Teismas daro išvadą, kad įsakymas, kuriuo UAB „Servico“ paskirta bendrosios nuosavybės administratore, turi būti keičiamas tenkinant Vyriausybės atstovo prašymą ir įpareigojant atsakovą nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą tenkinti.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-25 įsakyme Nr. 30-2073 „Dėl UAB „Servico“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“..

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.