Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, teistas:

2003-03-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 274 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams su 5000 Lt (40 MGL) bauda, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 47-1 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos; 2004-02-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi R. P. veika iš LR BK 274 str. 1 d. perkvalifikuota į LR BK 182 str. 1 d., paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;2010-03-15 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d. – 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., ši bausmė subendrinta su 2003-03-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė – 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo (šiuo metu atliekantis bausmę);

kaltinamas nusikalstamas veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. grasino nužudyti žmogų ir sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2010-03-24, apie 15.46 val., paskambinęs telefonu į UAB „General Financing“ ofisą, Vilniuje, Perkūnkiemio g. 3, grasino šios bendrovės Operatorių departamento specialistei V. V. teigdamas, kad „aš dabar nepasikalbėjęs, grynai duosiu pusę valandos, nepasikalbėjęs su Jūsų pareigūnais, vadovais, siunčiu savo berniukus ir jie laužys, grynai laužys kiekvieną Jūsų darbuotoją už tai, kad Jūsų vakar gaidys atėjo ir išgąsdino mano vaiką, jo kojas aš sulaužysiu, aš kaip vakar sulaužiau kojas ir sulaužysiu dar kartą“ bei, tą pačią dieną, apie 16.00 val., bendraudamas telefonu su UAB „General Financing“ procesinio skolų išieškojimo skyriaus vadove Z. R., teigė, kad UAB „General Financing“ darbuotojo V. P. „likimas yra labai mažas, rytoj tikėsiuos mes pasikalbėsim, atvažiuos sakysim berniukai pas Jus ir mes pasikalbėsim labai populiariai“, sudarydamas V. V., Z. R. ir V. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, nes dieną prieš tai, t. y. 2010-03-23, apie 17.30 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartodamas necenzūrinius žodžius, ranka paėmęs už UAB „General Financing“ Tiesioginio bendravimo skolų išieškotojo V. P. drabužių, galva trenkė V. P. į nosį, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą bei grasino užmušti sakydamas, kad „V. P. bus galas, kad atvažiuos berniukai, kurie V. P. sulaužys“.

Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad nusikaltomo, kurio padarymu jis yra kaltinamas, jis nepadarė. Paaiškino, kad kovo 23 dienos vakare, apie 17:30 val. jam būnant namuose, kažkas pasibeldė į duris. Duris atidarė vaikas, kuriam tuo metu buvo 5 metai. Vaikas pas jį atbėgo verkiantis, nieko negalėjo paaiškinti. Jis (R. P.) priėjo prie durų. Ten stovėjo vyriškis V. P., kuris paklausė, kada jis (R. P.) grąžins skolas. V. P. neprisistatė, nepateikė jokio dokumento. Pokalbis vyko koridoriuje, buvo atidarytos buto ir laiptinės durys. R. P. V. P. paklausė, kam jis gąsdina vaiką, o V. P. pasakė „grąžink skolas arba sėdėsi“ ir nubėgo į apačią. Jis prašė V. P. palaukti, tačiau jis vis tiek nubėgo. Jis V. P. pasivijo prie Vydūno gatvės, prie parduotuvės, nuo ten jie kartu sugrįžo prie namo ir ten jau stovėjo policijos pareigūnai. Jie su policijos pareigūnais nuvyko į 5 PK. Sekančią dieną, nuvykęs pas žmoną, prie namo rado UAB „General Financing“ įspėjimą dėl įsipareigojimų nevykdymo, kuriame buvo nurodyta, kad jis yra skolingas 12 000 litų, uždėtas V. P. parašas ir antspaudas. Nuvykęs į Perkūnkiemio g. 3 jis negalėjo rasti įmonės, nebuvo jokios iškabos, žmonės negalėjo nurodyti, kur ta įmonė yra. Grįžo į ofisą, iš kur norėjo paskambinti UAB “General Financing”, tačiau sekretorė jam pasakė, jog internete rašoma, kad jis slapstosi nuo UAB “General Financing”, jo surasti neįmanoma, kad jis užpuolė žmogų, jį sumušė. Paskambinęs įmonei jis norėjo kalbėti su įmonės atsakingu asmeniu ir sužinoti, kokia yra skola. Jis paskambino, pasakė tuos negražius žodžius, dėl kurių jis norėtų atsiprašyti. Papildomai paaiškino, kad paskambinęs UAB “General Financing” jis pasakė tuos žodžius, kurie nurodyti kaltinime, tačiau jis nenorėjo grasinti. Tuo metu jis buvo išvestas iš pusiausvyros. Jis pastoviai gyvena nurodytu adresu (duomemys neskelbtini), gauna visą korespondenciją, informacinėje tarnyboje 118 yra nurodyti visi jo kontaktai, todėl jam nesuprantama, kodėl buvo nurodoma, kad jo surasti neįmanoma. Nurodė, kad tai jo elgesio nepateisina, pripažįsta, kad pasielgė neteisingai, kad paskambino, neišlaikė savyje visko. Tuo metu jis buvo tokioje būsenoje, nes buvo sulaukęs daug grasinimų. Jam paskambinus į įmonę, su vadovu jam neleido pasikalbėti. Paskui jam pakambino Z. R., pokalbio metu informacijos jis negavo. Pradėdama pokalbi, Z. R. pradėjo jį įžeidinėti pasakydama „Jūs neblaivus“. Kovo 24 dieną jis buvo blaivus. Jis paprašė, kad jam būtų suteikta informacija. Pripažįsta, kad jis elgėsi neteisingai, tačiau nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo jokio tiesioginio noro ką nors įžeisti ar nužudyti. Nurodė, kad kojos sulaužymas nėra sunkus kūno sužalojimas, tai yra lengvas kūno sužalojimas. Sutinka, kad padarė pažeidimą, bet mano, jog tai yra ne baudžiamoji, o admninistracinė atsakomybė. Papildomai paaiškino, kad sekančią dieną po įvykio su V. P. jis skambino į įmonę. Tą visą naktį jis nemiegojo, nes vaikas buvo išgąsdintas ir jam reikėjo jį apraminti. Žodžiai, kad „žmogaus likimas yra mažas“, nėra grasinimas, tai yra žmogaus apibūdinimas. Nurodė, kad smurto prieš V. P. jis nenaudojo. Paaiškino, kad pasivijęs V. P. paėmė ranką jam už striukės ir, kad jis nepabėgtų, atėjo iki namo, jokio smurto prieš jį nenaudojo. Atsiprašo Z. R. ir V. V., kad kalbėjo nemandagiai. Nurodo, kad jis nenorėjo nieko nei sužaloti, nei nužudyti. Papildomai paaiškino, kad pripažįsta, jog sakė tai, kas nurodyta kaltinime. Tokių draugų, kuriuos jis galėtų pasiųsti į įmonę, jis neturi. Negali paaiškinti, kodėl jis taip pasakė. Tuo metu jis buvo išvestas iš pusiausvyros. Nurodė, kad jis turi šeimą, du vaikus, prižiūri senus tėvus (tėtis yra negalus). Nurodė, kad negali prisipažinti, kad padarė nusikaltimą, nes ji to nusikaltimo nenorėjo padaryti. Jo veiksmai buvo padaryti dėl nukentėjusiųjų asmenų provokacijos, didelio jo susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusių asmenų veiksmai. Nors ir buvo jų neteisėti veiksmai, jie nepateisina jo padaryto poelgio, išsakytų žodžių, atliktų veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. davė iš esmės analogiškus parodymus (T. 1, b.l. 59-61, 84-86, 132-133).

Nukentėjusysis V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba tiesioginio bendravimo skolų išieškotoju, tiesiogiai vyksta pas skolininkus. Buvo nuvykęs pas skolininką R. P. jo gyvenamuoju adresu (tikslaus adreso neprisimena). Kaltinime nurodytą dieną, apie 17:30 val. paskambino į duris, kurias atidarė R. P. Pastarasis buvo neblaivus. V. P. prisistatė, pasakė, dėl ko atvyko, parodė savo tarnyinį pažymėjimą, pasiteiravo R. P., ar jis žino apie savo skolą. R. P. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, grasinti, stumdyti, išėjęs į laiptinės koridorių, bandė jam trenkti su galva, tačiau nepataikė, smarkiai trenkta nebuvo. Po to jis (V. P.) pasišalino iš laiptinės ir pranešė apie tai policijai. Atvažiavo policija ir sulaikė R. P. Tuo metu, kai jis pasišalino iš laiptinės, R. P. bėgiojo paskui jį, grasino nužudyti, sumušti. Papildomai paaiškino, kad tai buvo pirmasis jo nuvykimas pas kaltinamąjį. Kaltinamasis buvo neblaivus, jis bandė jam trenkti su galva, grasino, kad nužudys, sumuš, grasinimų buvo begalė. Grasinimai buvo pakankamai realūs, nes kaltinamasis jam bandė trenkti, be to, iškvietus policijos ekipažą ir pasišalinus iš laiptinės, R. P. jį vijosi ir keikėsi. Taip pat jam yra žinoma, kad R. P. skambino į įmonę. Jis girdėjo įrašus, tačiau jam niekas neskambino. Papildomai paaiškino, kad jis negavo konkrečių nurodymų dėl R. P. Jis gavo sąrašą skolininkų, kuriame buvo ir R. P. Konkretaus nurodymo, kad reikia važiuoti pas R. P., jis negavo, jis vyksta pas skolininkus darbo metu. Nurodė, kad yra tiesioginio bendravimo skolų išieškojimo taisyklės, kuriose nurodyta, kaip jis turi elgtis nuvykęs pas skolininkus, tačiau jose nėra numatyta, kada jis konkrečiai pas juos turi nuvykti. Jeigu žmogus neįsileidžia, jis apsisuka ir nueina. Jam yra duodami skolininkų sąrašai, tačiau iš kur jie atsiranda, jam nėra žinoma. Liudytojo manymu, jie atsiranda iš sistemos, duomenų bazės, nekilnojamojo turto registro bazės. Skolininkus jis tikrina visais galimais adresais, nes kitokiu būdu skolininko surasti nepavyksta. Jis gavo skolininkų suvestinę su skolininkų adresų sąrašu. Kompiuterinėje sistemoje jis mato, kas ir kiek yra skolingas. Kaltinamasis jam trenkė su galva į veidą. Neprisimena, kur kaltinamąjį sulaikė policijos pareigūnai. Kaltinamasis jį įžeidinėjo ir prie policijos, įžeidinėjo ir policijos pareigūnus, keikėsi necenzūriniais žodžiais. R. P. vaiko jis negąsdino. Su R. P. jis kalbėjo lietuvių kalba. R. P. jam pasakė, kad sulaužys kojas, užmuš. Vienu metu buvo išsakyti įvairūs grasinimai. Atsižvelgiant į visą situaciją, į tai, kad R. P. trenkė jam su galva, jo grasinimai buvo realūs, jis juos suprato kaip realius. Neprisimena, ar kaltinamasis bandė jam spirti. Kaltinamasis sudavė jam smūgį su galva, kitokių smūgių nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. davė iš esmės analogiškus parodymus (T. 1, b.l. 24-25).

Nukentėjusioji Z. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kovo 23 d. jai paskambino skyriaus darbuotojas V. P. ir informavo, kad jam nuvykus pas R. P., pastarasis jį užpuolė, trenkė ir dabar V. P. laukia, kol atvyks policijos pareigūnai. Tai buvo darbo metas, apie 18 val., gal apie 17:30 val. Kitą dieną jie parašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes buvo užpultas jų darbuotojas. Truputį pasidomėju R. P. Apie 15 val. pas ją atėjo operatorė V. V., ji atrodė labai išsigandusi, ir pasakė, kad skambino R. P. ir grasino, kad atvažiuos vaikinai, susidoros, sulaužys. R. P. pageidavo susisiekti su kuo nors iš vadovų. Ji pati paskambino R. P. nurodytu telefono numeriu. R. P. su ja kalbėjo grubiai, sakė, kad V. P. gyvenimas yra labai trumpas, reikalavo pateikti duomenis apie įsiskolinimą, jo paprašius tapatybės duomenų, R. P. jų nepateikė, pasakė, kad pas juos atvažiuos berniukai ir pasikalbės visiškai kitaip. Tuo pokalbis ir pasibaigė. Jausmas buvo nemalonus, grasinimai atrodė realūs, nes jau buvo panaudoti veiksmai prieš vieną iš jų darbuotojų. Jų skyriuje dirba merginos, apsaugos neturi, todėl negalėjo taip viskas likti nuošalyje. Tas dienas skyriuje buvo sustiprinta apsauga. R. P. pats jiems parašė atsiprašymo laišką, kuriame prašo taikytis ir prisipažįsta, kad labai nemandagiai kalbėjo ir atsiprašo. Papildomai paaiškino, kad grasinimus suprato kaip realius, nes jau buvo panaudotas smurtas prieš vieną jų darbuotoją. Tas dienas buvo pakankamai neramu. Tokių grasinimų jie niekada nėra sulaukę. Skolininkai yra nervingi žmonės, tačiau tokių atvejų dar nebuvo pasitaikę. Papildomai paaiškino, kad R. P. buvo ieškomas visais kontaktais, esančiais jų duomenų bazėje. Visus duomenis jie gali patikrinti pagal paties kaltinamojo pasirašytą sutikimą ir turi teisę kreiptis į trečiuosius asmenis. Tai buvo realūs grasinimai, nes jei jie nebūtų realūs, nebūtų kreipęsi į policiją. V. P., prieš išvykdamas pas R. P., buvo atėjęs pas ją į kabinetą, informavo, kad jis išvyksta pas skolininkus. Ji matė, kokiam stovy buvo V. P., šiuo jų darbuotoju nei karto niekas neturėjo nusiskundimų. Jai R. P. žodžiai pasirodė kaip grasinimai, nes R. P. pasakė, kad V. P. likimas yra mažas, atvažiuos berniukai ir kalbėsis kitaip. Tai skamba kaip grasinimas, o ne kaip asmenybės apibūdinimas. Ji R. P. neįžeidinėjo, paklausė jo, ar jis neblaivus, nes išvakarėse jis buvo sulaikytas kaip neblaivus. Papildomai paaiškino, kad pagal sutartį jie neprivalo skolininkams pateikinėti informacijos elektroniniu paštu, R. P. buvo atsakyta į jo prašymą. R. P. V. P. sakė, kad atvažiuos berniukai ir sulaužys, ji tokius žodžius perdavė V. P. Be to, ji girdėjo telefoninį pokalbį. Ji nesutinka su tuo, kad telefoninio pokalbio metu buvo išsakyta daug nerealių grasinimų. Sekančią dieną ji V. P. nematė, bes kalbėjo su juo telefonu. V. P. koja nebuvo sulaužyta. Ji su R. P. kalbėjo po jo pokalbio su V. V., todėl apie V. P. sužalojimus ji nežinojo. Tokio telefono numerio, iš kurio jiems skambino R. P., savo duomenų bazėje jie neturėjo. Galima buvo nuspėti, kokia kalba bus su „berniukais“, kai R. P. dieną prieš pokalbį panaudojo smurtą. R. P. rašytas atsiprašymas, adresuotas jai ir V. V., gautas 2011-04-04. Jie su R. P. nusprendė nesitaikyti, nes tiek ji, tiek įmonė laikosi tokios nuomonės, kad jeigu žmogus padarė nusikalstamą veiką, jis už tai turi atsakyti. R. P. grasinimą telefonu ji suprato kaip grasinimą tiek jai, tiek įmonei.

Ikiteisminio tyrimo metu Z. R. davė iš esmės analogiškus parodymus (T. 1, b.l. 32-33).

Nukentėjusioji V. V. į teismo posėdžius neatvyko, šaukimai grįždavo neįteikti, ant registruotos siuntos pažymos nurodyta, kad adresatas įvykįs į Airiją. Telefonu susisiekti taip pat nepavyko. Atsižvelgiant į tai, kad buvo išnaudotos visos galimybės iškviesti ją į teismo posėdį, prokurorui, kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams neprieštaraujant, buvo nutartą bylą nagrinėti nukentėjusiajai V. V. nedalyvaujant.

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. parodė, kad 2010-03-24 buvo savo darbo vietoje, ofise, esančiame Perkūnkiemio g. 3, Vilniuje. Viena iš jos pareigų priiminėti skundų skambučius. Apie 15.46 val., paskambino vyras, kuris prisistatė R. P. ir pradėjo sakyti, kad ji turi 30 minučių tam, kad praneštų valdžiai, kad jų valdžia su juo susisiektų. Jis norėjo kalbėti su vadovu, tačiau konkrečiai neįvardino, su kuo nori bendrauti. Ji bandė išsiaiškinti, kokiu būtent klausimu jis nori bendrauti su vadovu. Vyras, prisistatęs R. P., pradėjo sakyti, kad jis dirba panašų darbą ir gali pasiųsti į jų aptarnavimo skyrių savo berniukus, kurie laužys kiekvieną jų darbuotoją. Tvirtino, kad vienas jų darbuotojas, kas būtent nesakė, buvo atvykęs pas jį į namus ir išgąsdino jo 5 metų vaiką dėl kažkokios skolos, apie kurią jis nieko nežinojo. Sakė, kad tam darbuotojui jis sulaužė kojas ir, kad sulaužys kojas dar kartą. Paklausė ar pokalbis įrašinėjamas, kai ji atsakė, kad įrašinėjamas, paminėjo, kad dabar ji turi jau tik 29 minutes, apie viską pranešti valdžiai ir, kad jie turės antrą šansą pasitaisyti. Ką jie turėjo padaryti neminėjo, tačiau paliko savo kontaktinį telefoną, kurio numerio šiuo metu neatsimena. Ji užsirašė jo vardą pavardę, telefono numerį ir nunešė Z. R., kuri dirba su skolininkais. Jo paskutiniai žodžiai buvo, kad laikas senka ir kad jis laukia. Tai buvo vienintelis kartas, kai bendravo su minėtu vyru ir tuo metu nežinojo, koks konfliktas įvyko tarp V. P. ir minėto vyro, pristačiusio R. P. Bendraujant su pastaruoju jai buvo baisu. Buvo baisu ir po darbo eiti namo, nes R. P. žinojo jos vardą nes jam prisistatė ir mano, kad jo grasinimai buvo realūs. Po minėto skambučio, kiek žino, R. P. daugiau skundų linija neskambino (T. 1, b.1.28-29).

Liudytoja I. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įtarimas buvo surašytas pagal surinktą bylos medžiagą. Šį tyrimą pradėjo ne ji. Akistata nebuvo surinkta dėl to, kad liudytojų parodymuose nebuvo esminių prieštaravimų.

Liudytojas D. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kažkurią dieną (tikslios datos neprisimena) buvo iškviesta pagalba (duomenys neskelbtini), nurodė butą, į kurį eiti. Užėjus so kolega į laiptinę, o vyrukas, t.y. V. P. pasakė, kad jį sumušė, grasino, nurodė asmenį, kurį jie vėliau sulaikė. Patvirtino, kad tas sulaikytas asmuo tai R. P. Jiems atvažiavus, R. P. jau buvo ramus, nesipriešino. Pagal judesių koordinaciją ir alkoholio kvapą matėsi, kad pilietis buvo neblaivus. Jeigu jiems būtų buvę grasinama, jie būtų surašę atitinkamą tarnybinį pranešimą. Neprisimena, ar R. P. prie jų kam nors grasino, įžeidinėjo. Prisimena, kad R. P. uždėjo antrankius.

Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba UAB “General Financing”. Jai yra žinoma, kad R. P. užpuolė jų įmonės darbuotoją V. P., kai jis vykdė darbo funkcijas. Taip pat jai yra žinoma, kad vėliau buvo skambinta į įmone ir telefonu grasinta, kad “atvažiuos berniukai ir laužys darbuotojų kojas”. Visas kalbas girdėjo tiek iš žmonių, kurie bendravo tiesiogiai, tiek iš įrašo. R. P. ji nepažįsta. V. P. ji pažįsta, jis yra jų įmonės darbuotojas, dėl jo įmonėje niekada nebuvo jokių skundų. Darbuotojai yra išmokyti, žino, ką turi pranešti, jokių grasinimų nebūna. Ji, kaip atstovė, nuo visų darbuotojų parašė skundą, kad R. P. skambino su tikslu įbauginti. Iš R. P. pasakytų žodžių buvo galima teigti, kad jo tikslas buvo įbauginti, nes buvo pasakyta, kad R. P. duoda tam tikrą laiką ir kad vėliau atvažiuos berniukai, laužys visus darbuotojus. R. P. grasinimai atridė realūs, nes iš žodžių reikšmės, prasmės galima daryti tokią išvadą. Tuo metu, kai ji klausėsi to įrašo, ji dirbo įmonės teisininke, šiuo metu ir toliau dirba šioje įmonėje, tačiau dabar ji užima teisės departamento direktoriaus pavaduotojos pareigas. Papildomai paaiškino, kad ji asmeniškai su R. P. nekalbėjo. Kai įvyko visi šie įvykiai, po V. P. užpuolimo, visi darbuotojai buvo šokiruoti. Apie R. P. skambutį sužinojo visa įmonė, darbuotojai buvo įbauginti, bijojo, tuomet buvo paprašyta parašyti skundą visų darbuotojų vardu. Informacijos apie tai, kad buvo grasinama, paskleidimo niekas neorganizavo. Įmonėje dirba apie 100 darbuotojų. Mergina, kuri kalbėjo su R. P., kabinete sėdi ne viena, pokalbį išgirdo atitinkami žodžiai, kurie pranešė kitiems žmonėms. Ji pati, kaip juristė, iniciavo šį klausimą ir gavo palaikymą iš darbuotojų.

Prie baudžiamosios bylos medžiagos teisiamojo posėdžio metu buvo prijungtas R. P. rašytas atsiprašymas, kuris teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas. Minėtu raštu jis atsiprašo V. V. ir Z. R. Rašte nurodoma, kad jis atsiprašo dėl to, kad nemandagiai kalbėjo su V. V. ir Z. R. telefonu 2010 m. kovo 24 d. ir savo kalbomis sukėlė neigiamas ir nemalonias emocijas, siūlo sudaryti taikos sutartį (T. 2. b.l. 125-126). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. P. pripažino, kad šį atsiprašymą rašė jis.

Iš UAB „General Financing" gautas kompaktinis diskas, kuriame įrašyti pokalbiai su R. P. Kompaktinis diskas apžiūrėtas, kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir prijungtas prie baudžiamosios bylos (T. 1, b.l. 34-42, 43).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis R. P. savo kaltės iš esmės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu, nurodė, kad jis skambino telefonu ir sakė kaltinime nurodytus žodžius UAB „General Financing“ darbuotojams, tačiau nurodė, kad šie žodžiai buvo išsakyti tik dėl to, kad jis buvo išvestas iš pusiausvyros, siekė kuo greičiau susisiekti su minėtos įmonės vadovais ir gauti pasiaiškinimus dėl įmonės darbuotojų veiksmų. Kaltinamasis taip pat neigė fizinio smurto panaudojimo prieš V. P. faltą, t.y. tai, kad jis suėmęs ranka už V. P. drabužių, galva trenkė pastarajam į veido sritį (nosį), tuo pastarajam sukeldamas fizinį skausmą. Nors šie kaltinamojo parodymai nekito viso proceso metu, tačiau jie paneigti kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais – nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų parodymais, garso įrašais, iš dalies – ir R. P. parodymais, jo rašytu atsiprašymu, kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta, kad už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo R. P. veiksmai atitinka jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., sudėtį.

Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą sukelia pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei. Šiuo nusikaltimu psichiškai traumuojamas nukentėjusysis, todėl šio nusikaltimo objektas - žmogaus psichinė ir fizinė sveikata. Nuo R. P. nusikalstamos veikos nukentėjo V. V., Z. R. ir V. P.

Iš teismų praktikos matyti, kad objektyviai grasinimas pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, telefonu ir kitais būdais nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, iš kurių jis tai sužino. Grasinimas gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai, taip pat per kitus asmenis, taip pat viešu pasisakymu, pareiškimu.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. P. 2010-03-24, apie 15.46 val., paskambinęs telefonu į UAB „General Financing“ ofisą, Vilniuje, Perkūnkiemio g. 3, grasino šios bendrovės Operatorių departamento specialistei V. V. teigdamas, kad „aš dabar nepasikalbėjęs, grynai duosiu pusę valandos, nepasikalbėjęs su Jūsų pareigūnais, vadovais, siunčiu savo berniukus ir jie laužys, grynai laužys kiekvieną Jūsų darbuotoją už tai, kad Jūsų vakar gaidys atėjo ir išgąsdino mano vaiką, jo kojas aš sulaužysiu, aš kaip vakar sulaužiau kojas ir sulaužysiu dar kartą“ bei, tą pačią dieną, apie 16.00 val., bendraudamas telefonu su UAB „General Financing“ procesinio skolų išieškojimo skyriaus vadove Z. R., teigė, kad UAB „General Financing“ darbuotojo V. P. „likimas yra labai mažas, rytoj tikėsiuos mes pasikalbėsim, atvažiuos sakysim berniukai pas Jus ir mes pasikalbėsim labai populiariai“, sudarydamas V. V., Z. R. ir V. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, nes dieną prieš tai, t. y. 2010-03-23, apie 17.30 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartodamas necenzūrinius žodžius, ranka paėmęs už UAB „General Financing“ Tiesioginio bendravimo skolų išieškotojo V. P. drabužių, galva trenkė V. P. į nosį, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą bei grasino užmušti sakydamas, kad „V. P. bus galas, kad atvažiuos berniukai, kurie V. P. sulaužys“.

R. P. savo grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsakė tiek tiesiogiai V. P., tiek ir telefonu per kitus asmenis – V. V. ir Z. R. Be to, dieną prieš tai R. P. trenkė V. P. į nosį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, grasinimas turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamui pagrindui manyti, kad jis buvo realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad R. P. grasinimas buvo konkretus, t.y. jis telefonu kalbėdamas su V. V. ir teigė, kad „aš dabar nepasikalbėjęs, grynai duosiu pusę valandos, nepasikalbėjęs su Jūsų pareigūnais, vadovais, siunčiu savo berniukus ir jie laužys, grynai laužys kiekvieną Jūsų darbuotoją už tai, kad Jūsų vakar gaidys atėjo ir išgąsdino mano vaiką, jo kojas aš sulaužysiu, aš kaip vakar sulaužiau kojas ir sulaužysiu dar kartą“ bei, tą pačią dieną, apie 16.00 val., bendraudamas telefonu su UAB „General Financing“ procesinio skolų išieškojimo skyriaus vadove Z. R., teigė, kad UAB „General Financing“ darbuotojo V. P. „likimas yra labai mažas, rytoj tikėsiuos mes pasikalbėsim, atvažiuos sakysim berniukai pas Jus ir mes pasikalbėsim labai populiariai“. Be to, galva trenkdamas V. P. į nosį ir tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, R. P. grasino užmušti sakydamas, kad „V. P. bus galas, kad atvažiuos berniukai, kurie V. P. sulaužys“. Kaltinamasis pripažino, kad jis pasakė šiuos kaltinime nurodytus žodžius nukentėjusiesiems. Tokie kaltinamojo R. P. išsakyti grasinimai yra konkretūs, jais grasinama atlikti nukentėjusiųjų atžvilgiu konkrečius veiksmus, t.y. „bus atsiųsti berniukai, kurie pasikalbės labai populiariai, sulaužys V. P.“ ir pan.

Grasinimo realumą taip pat patvirtina byloje esantys įrodymai. Nukentėjusieji Z. R. ir V. P. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek tyrimo metu (o nukentėjusioji V. V. – ikiteisminio tyrimo metu) nurodė, kad R. P. išsakyti grasinimai sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, nes dieną prieš tai, t. y. 2010-03-23, apie 17.30 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartodamas necenzūrinius žodžius, ranka paėmęs už UAB „General Financing“ Tiesioginio bendravimo skolų išieškotojo V. P. drabužių, galva trenkė V. P. į nosį, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą bei grasino užmušti. Be to, nukentėjusieji nurodė, kad tą dieną įmonėje buvo įtampa, darbuotojai buno įbauginti. Nukentėjusioji Z. R. nurodė, kad tą dieną skyriuje buvo sustiprinta apsauga. Kaip matyti iš šių nukentėjusiųjų parodymų bei kitų byloje esančių įrodymų, nukentėjusieji R. P. veiksmus suprato kaip realų grasinimą, jie buvo išsigandę, prieš tai įvykęs įvykis (fizinio smurto panaudojimas prieš V. P.) sudarė nukentėjusiesiems įspūdį, kad grasinimai gali būti įvykdyti, sudarė pagrindą bijoti, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad R. P. grasinimai buvo realūs.

Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, todėl atsižvelgiant į tai, kad R. P. pareiškė grasinimą, apie kurį nukentėjusiesiems tapo žinoma, jo veika laikytina baigta.

Grasindamas kaltininkas suvokia, kad grasina kitam žmogui atimti gyvynę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas. Nusikaltimo motyvai ir tikslai gali būti įvairūs.

Kaltinamasis R. P. pripažino, kad jo veiksmai buvo neteisingi, kad jis gailisi dėl jų, tačiau nurodė, jog jis neturėjo tikslo nužudyti ar sutrikdyti sveikatos. Tokie kaltinamojo R. P. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės už savo neteisėtus nusikalstamus veiksmus. Iš esmės R. P. pripažino, kad pasakė nukentėjusiesiems kaltinime nurodytus žodžius, tačiau tai bandė pateisinti tuo, jog tuo metu jis buvo stipriai susijaudinęs. Taip pat kaltinamasis pripažino, kad tokie jo veiksmai nėra pateisinami, mano, kad jam turi būti taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, nukentėjusieji R. P. veiksmus suprato kaip realius grasinimus, jie buvo įbauginti, be to, V. P. atžvilgiu buvo panaudota ir fizinė jėga. Nukentėjusieji patvirtino, jog jiems susidarė įspūdis, kad grasinimas bus realizuotas, dėl to skyriuje buvo sustiprinta apsauga, darbuotojai buvo įbauginti, nes tokių situacijų dar nebuvo pasitaikę. Kaltinamojo teiginiai, kad jis neturėjo tikslo nieko nužudyti ar sužaloti, vertintini kritiškai, kaip siekis palengvinti savo padėtį. Be to, pažymėtina, kad kaltinamojo R. P. veikos kvalifikavimui tikslai ir motyvai įtakos neturi, pakanka konstatuoti, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas. R. P. veiksmai buvo pakankamai aktyvūs ir kryptingi, tyčiniai, siekiant sudaryti tokį įspūdį, jo grasinimai buvo išreikšti tiek veiksmais, tiek žodžiais, grasinimai buvo vartojami sistemingai, ne vieną kartą. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad R. P., veikdamas tiesiogine tyčia, siekė sudaryti įspūdį nukentėjusiesiems, jog grasinimas bus realizuotas.

Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, kurie buvo nuoseklūs, išsamūs, nekintantys, jais netikėti teismas neturi pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji nesutartų su R. P., kad jų santykiai būtų buvę blogi, kad nukentėjusieji siektų apkalbėti R. P. ar jam keršyti ir pan. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymų teisingumu, nuoširdumu, laikyti juos apkalbančiais ar neatitinkančiais tikrovės. Kaltinamojo R. P. kaltė taip pat įrodyta įrašytais kaltinamojo R. P. pokalbiais, liudytojų parodymais, iš dalies – ir paties kaltinamojo parodymais, jo rašytu atsiprašymu ir siūlymu nukentėjusiesiems taikytis, kas rodo, jog R. P. pripažįsta, kad atliko neteisėtus veiksmus, kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo R. P. kaltė įrodyta, abejonių nekelia. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras prašė R. P. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., padarymą skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu R. P. nuteistas už sunkų nusikaltimą, o šis jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, prokuroras prašo paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme apėmimo būdu ir paskirti galutinę 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. yra teistas, baustas administracine tvarka, VšĮ psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į įskaitas neįrašytas, o jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, R. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri apėmimo būdu bendrintina su 2010-03-15 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašu, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., pagrindu apėmimo būdu subendrinti su 2010-03-15 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę R. P. skirti laisvės atėmimą 3 metams 9 mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką R. P. įskaityti pagal 2010-03-15 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmės laiką.

Bausmės pradžią R. P. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos (2011-12-28).

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su garso įrašu, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.