Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-11 nutarimo, kuriuo A. A. (A. A.), gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį nubaustas 1000 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-11 nutarimu pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį nubaustas už tai, kad 2013-08-23, apie 13.07 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, (duomenys neskelbtini) , vairuodamas automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 127 km per val. greičiu, nors leistinas greitis yra 70 km per val., t. y. nustatytą greitį viršijo 57 km.

Apeliaciniame skunde A. A. tvirtina, kad jis teisės pažeidimą padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms (ATPK 17 straipsnis), siekdamas pašalinti pavojų, grėsusį jo žmonos močiutės nuosavybei. Apeliantas nurodo, kad 2013-08-23, apie 12.30 val., jam buvo pranešta, kad jo žmonos močiutei J. K. priklausančiame sodo namelyje, kuriuo jis ir jo žmona jai padeda rūpintis, esančiame (duomenys neskelbtini), kolektyvinių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, įvyko avarija – trūko vamzdis. Skubėdamas į šio įvykio vietą, buvo labai susijaudinęs, todėl viršijo greitį. Tokias aplinkybes apeliantas bandė paaiškinti ir jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, tačiau jie į jo paaiškinimus neatsižvelgė. A. A. teigimu, įvykusios avarijos faktą, jo atvykimo į įvykio vietą faktą gali patvirtinti asmuo, atsakingas už santechninių įrenginių remontą, bei jo žmonos močiutė J. K..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (ATPK 17 straipsnis).

Teismų praktikoje būtinasis reikalingumas apibūdinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žala įstatymų, kitų normatyvinių aktų saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Būtinasis reikalingumas turi atitikti šias sąlygas: 1) pavojus turi būti realus – žala gresia asmens turtui, teisėms, valstybės interesams; 2) pavojus yra neišvengiamas – asmuo neturi kitos galimybės, tik daryti žalą siekiant išvengti didesnės žalos atsiradimui; 3) daroma žala yra mažesnė už gresiančią žalą – žala turi būti nedidesnė už tą, kurios asmuo nori išvengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtinojo reikalingumo veika galima ginti tik teisėtus interesus. Neleistina remiantis būtinuoju reikalingumu pažeisti teisės saugomą interesą, siekiant apginti neteisėtus savo veiksmus.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, kad greičio matavimo prietaisu „Berkut R Nr. 0611420“ užfiksuota, kad 2013-08-23 13.07 val. (duomenys neskelbtini) , A. A., vairuodamas automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 127 km per val. greičiu, nors leistinas greitis buvo 70 km per val. (b. l. 3).

Paaiškinime A. A. nurodė, kad, vairuodamas automobilį, greitį ribojančio ženklo nepastebėjo, todėl viršijo leistiną greitį. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad bus „išplaukęs į jūrą“, todėl bylą nagrinėjant dalyvauti negalės, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 5). Apie jokią avariją – sodo namelyje trūkusį vamzdį – A. A. net neužsiminė.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. Ž. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. A. apie tai, kad viršijo leistiną greitį būtinojo reikalingumo sąlygomis, nieko neužsiminė, su padarytu pažeidimu sutiko (b. l. 7).

Aplinkybę, kad A. A. viršijo leistiną greitį, nes skubėjo į kolektyvinių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esantį sodo namelį, kur įvyko avarija – trūko vamzdis, jis nurodė tik apeliaciniame skunde, todėl tokia A. A. nurodyta versija yra visiškai neįtikinama.

Iš V. Č. paaiškinimo, kurį apeliantas pridėjo prie apeliacinio skundo, matyti, kad įvykio dieną, apie 11 val., V. Č. gavo pranešimą, jog kolektyvinių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini) , esančiame sodo namelyje susidarė pavojinga situacija – trūko vamzdis vandens tiekimo įrenginių sistemoje. V. Č. atvyko į įvykio vietą apie 12.20 val., užsuko čiaupą (b. l. 20). Apie trūkusį vamzdį atsakingam darbuotojui buvo pranešta dar 11 valandą, tačiau aplinkybė, kad V. Č. į įvykio vietą atvyko tik 12.20 val., leidžia pagrįstai manyti, kad situacija labai pavojinga nebuvo. V. Č. užsuko čiaupą, todėl akivaizdu, kad pavojus apelianto giminaitės turtui nebegrėsė dar iki atvažiuojant A. A.. Iš J. K. paaiškinimo matyti, kad apie susidariusią situaciją vandens tiekimo įrenginių sistemoje (kažkodėl nurodo valymo įrenginių, b. l. 21) ji žinojo jau apie 11 valandą, todėl akivaizdu, kad J. K., bijodama dėl savo turto, A. A. būtų skambinusi apie 11 val., o ne tada, kai atvyko meistras, užsuko vandenį ir joks pavojus nebegrėsė. A. A. greitį viršijo 2013-08-23 13 val. 7 min. (b. l. 3).

Esant aptartoms aplinkybėms, teigti, kad A. A. viršijo leistiną greitį būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 straipsnis, 250 straipsnio 4 punktas), nėra jokio pagrindo.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Apelianto pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Iš karto po įvykio A. A. prisipažino padaręs pažeidimą, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismas nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės jo atsakomybę švelninančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau vien šios aplinkybės konstatavimas, nesant ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra pagrindas taikyti 30¹ straipsnį, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, kuri sudaro pagrindą taikyti 30¹ straipsnį (LVAT administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1–1396/2007, N17–103/2007).

Nėra pagrindo nesutikti su apelianto teigimu, kad dėl to, jog jis privalės sumokėti paskirtą 1000 litų dydžio baudą, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patirs tam tikrų nepatogumų, nukentės finansiškai, bet jų atsiradimą nulėmė paties nubaustojo padarytas administracinės teisės pažeidimas. Pasekmes, kad gali prarasti darbą, kad dėl to nukentės šeima, A. A. turėjo numatyti dar prieš padarydamas administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde nurodytos ir šioje nutartyje aptartos aplinkybės negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje už pažeidimą numatytos nuobaudos. Apylinkės teismo paskirta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui minimali ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones minimaliam terminui.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus administracinės nuobaudos tikslus, administracinėn atsakomybėn patrauktam apeliantui paskirta dar mažesnė nuobauda, netaikant specialiosios teisės atėmimo, būtų per švelni ir netinkamai individualizuota.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-11 nutarimą palikti nepakeistą, A. A. (A. A.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.