- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-04
- Bylos Nr.
- N-575-843-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. (W. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 10 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009 m. sausio 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. S. dėl to, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Išsvajotas būstas“ (toliau – ir UAB „Išsvajotas būstas“) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 1 ir 4 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 ir 7 punktų reikalavimus. Protokole nurodyta, kad 2009 m. sausio 15 d., 9.00 val., (duomenys neskelbtini), vykdant Institucijos 2009 m. sausio 5 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. 02-3 nurodymus, patikrinus UAB „Išsvajotas būstas“ veiklą, buvo nustatyta, kad: A. L. dirbo UAB „Išsvajotas būstas” nuo 2008 m. balandžio 20 d. iki 2008 m. spalio 13 d., iš direktoriaus V. S. gavo 6 000 Lt darbo užmokesčio neapskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose; M. G. dirbo UAB „Išsvajotas būstas” nuo 2008 m. sausio 21 d. iki 2008 m. spalio 1 d., iš direktoriaus V. S. gavo 12 500 Lt darbo užmokesčio neapskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose; R. Ž. dirbo UAB „Išsvajotas būstas” nuo 2008 m. balandžio 6 d. iki 2008 m. lapkričio 10 d., iš direktoriaus V. S. gavo 2 200 Lt darbo užmokesčio, neapskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose. Iš viso šiems darbuotojams išmokėta 20 700 Lt darbo užmokesčio, neapskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose, ir nuo šios sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalį.
V. S. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis vedė teisingą buhalterinę apskaitą. Paaiškino, kad visi asmenys gavo tik tas sumas, kurios yra užfiksuotos buhalteriniuose dokumentuose. M. G. 2008 m. balandžio mėnesį Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atliekamo patikrinimo metu parašė paaiškinimą, kad pinigus gauna pagal buhalterinę apskaitą, tačiau vėliau kalbėjo kitaip. Patikrinimas tuomet buvo sustabdytas, nes pažeidimų nebuvo nustatyta. Nors ir teigiama, kad atlyginimai buvo mokėti „vokeliuose“, tačiau įrodymų nėra.
II.
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu pripažino V. S. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė administracinę nuobaudą – 15 000 Lt baudą.
Teismas nustatė, kad V. S. padarytas pažeidimas yra įrodytas bylos medžiaga - administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), paaiškinimais, darbo sutartimis, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais, operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 4-19) bei liudytojų J. D., R. Ž., A. L., M. G. parodymais. Minėti liudytojai paaiškino, kad gaudavo dalį atlyginimo „vokeliuose“ iš V. S., liudytojas A. L. pateikė voką, ant kurio nurodyta jo pavardė ir pinigų suma. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo netikėti šių liudytojų paaiškinimais, nes jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Pažeidėjo V. S. argumentą, kad anksčiau M. G. VMI atliekamo patikrinimo metu aiškino, kad pinigus gauna pagal buhalterinę apskaitą, o vėliau pradėjo kalbėti kitaip, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Liudytojas M. G. nurodė, kad kol jis gaudavo visą atlyginimą – per banką ir „vokelyje“, jis neturėjo pretenzijų, tačiau po to, kai direktorius jį atleido ir su juo neatsiskaitė, jis kreipėsi į VMI. Kiti liudytojai - UAB „Išsvajotas būstas” buhalterė D. S. ir architekto padėjėjas E. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad jie gauna tokį atlyginimą, koks yra numatytas darbo sutartyje. D. S. nurodė, kad direktorius V. S. yra kasininkas ir jis mokėdavo grynais. Teismas liudytojų D. S. ir E. B. parodymus vertino kritiškai, kaip siekį paslėpti faktą, kad V. S. pažeidinėjo darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, nes juos ir V. S. sieja darbiniai santykiai. Teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad V. S. suvokė veikos pavojingumą (tyčinė kaltė), tačiau vis tiek darė veiką, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje.
III.
Apeliaciniu skundu V. S. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pabrėžė, kad teismas, vertindamas pažeidimo byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-340/2009 yra konstatavęs, kad ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais ir tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (pvz.,, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje N143-614/2008; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007; 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.). Nurodė, kad šioje byloje teismas priėmė nutarimą iš esmės remdamasis vien tik kaltinimo liudytojų J. D., R. Ž., A. L. ir M. G. parodymais. Mano, kad liudytojo A. L. pateiktas vokas su jo pavarde negali būti laikomas įrodymu, nes vokas nebuvo tirtas ir nebuvo nustatyta, kieno užrašas yra ant voko. Atkreipia dėmesį, kodėl atleisti darbuotojai apie vokeliuose mokėtą darbo užmokestį pradėjo kalbėti tik atleisti iš darbo ir nurodo, kad gal juos tenkino toks darbo užmokesčio mokėjimo būdas. Mano, kad tokia mintis galėjo kilti po konflikto su darbdaviu, dėl kurio jie buvo priversti palikti darbą. Teigia, kad atleisti darbuotojai negali būti laikomi sąžiningais ir jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teigia, kad remiantis tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, turės būti nustatyta, kad tarp UAB „Išsvajotas būstas“ ir kiekvieno iš liudytojų buvo atsiradę darbo teisiniai santykiai, pagal kurių turinį jie privalėjo gauti iš darbdavio daug didesnį darbo užmokestį, nei įforminta oficialiuose dokumentuose. Mano, kad šie asmenys paskui gali reikšti ieškinį dėl atsiskaitymo su jais sumų perskaičiavimo ir prisiteisti net neįrodinėdami reikšmingų faktų. Be to, toks teismo sprendimas gali sukurti klaidingą praktiką ateityje, kai nebereikės įrodinėti pažeidimo padarymo.
Pabrėžia, kad buvo praleisti nuobaudos skyrimo terminai (ATPK 35 str.). Nurodo, kad nei administraciniame teisės pažeidimo protokole, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyta, kada buvo padarytas pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą ir paskyrė nuobaudą 2009 m. balandžio 10 d., todėl daro išvadą, kad pažeidimas turėjo būti padarytas ne anksčiau, kaip 2008 m. spalio 10 d. Atkreipia dėmesį, kad Kauno rajono apylinkės teisme tuo pačiu metu buvo nagrinėjama kita administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1-143-660/2009, kurioje buvo konstatuotas kitas UAB „Išvajotas būstas“ direktoriaus pažeidimas pagal tų pačių liudytojų skundą mokesčių inspekcijai, ir kurioje 2009 m. balandžio 10 d. priimtas teismo nutarimas taip pat yra apskųstas apeliaciniu skundu. Iš šios medžiagos matyti, kad VMI buvę įmonės darbuotojai nurodė, jog su jais nėra atsiskaityta už 2008 metų rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius. Pagal sudarytas darbo sutartis darbo užmokestis yra sumokamas iki kito mėnesio 10 d. Jeigu tikėti šių asmenų parodymais, galima daryti išvadą, kad paskutinis neteisėtas veiksmas - su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas, galėjo būti padarytas išmokant darbo užmokestį iki 2008 m. rugsėjo 10 dienos už praėjusį mėnesį. Todėl nuobauda už tokį pažeidimą galėjo būti paskirta ne vėliau kaip 2009 m. kovo 10 d.
Be to, teigia, kad remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjama byla bei minėta Kauno rajono apylinkės teismo byla Nr. A2.1-143-660/2009 dėl V. S. padaryto administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 2 dalyje, turėjo būti sujungtos, o nuobauda turėjo būti paskirta sunkiausio iš pažeidimų sankcijos ribose. Pabrėžia, kad bendrai už vienu metu nagrinėtus pažeidimus buvo paskirta 23 000 Lt bauda, kuri net 3 000 Lt viršija maksimalią sunkiausio pažeidimo sankcijos ribą. Todėl teigia, kad vien dėl to priimti nutarimai šiose bylose turėtų būti panaikinti, bylos sujungtos, išnagrinėtos kartu bei priimtas vienas nutarimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar V. S., būdamas UAB „Išsvajotas būstas“ direktoriumi, išmokėjo buvusiems įmonės darbuotojams A. L., M. G. ir R. Ž. darbo užmokestį, neįtrauktą į buhalterinės apskaitos dokumentus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad V. S. vykdė teisei priešingą veiką bei suvokė veikos pavojingumą, todėl buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Pirmosios instancijos teismas priėmė savo sprendimą, remdamasis 2009 m. sausio 16 d. administraciniu teisės pažeidimo protokolu bei liudytojų parodymais teismo posėdžiuose.
ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtina bendro pobūdžio taisyklė, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos.
Pažymėtina, kad iš 2009 m. sausio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo nėra aišku, kada buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, įvertinant atskirai, kada galimai buvo išmokėtas neapskaitytas buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokestis kiekvienam iš susijusių asmenų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007, 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje N444-3214/2008). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodžius konkrečių datų, kada V. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, teismas negali nustatyti, nuo kada pradedami skaičiuoti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Tokie protokolo trūkumai laikytini esminiais, jų pats teismas ištaisyti negali.
Dėl paminėtų priežasčių Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai nagrinėti iš naujo, įpareigojant tinkamai nustatyti administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką.
Kadangi byla yra grąžinama protokolą surašiusiai institucijai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. S. (W. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
Nutartis neskundžiama.