Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-03-16 · Civilinė byla Nr. 2S-214-567/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-16
Bylos Nr.
2S-214-567/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
Ieškovas
E. V. G.
Atsakovas
A. G., E. V. G.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-7932-726/2009 pagal ieškovės E. V. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, turto padalijimo, ir atsakovo A. G. priešieškinį atsakovei E. V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. V. G. pateikė ieškinį, prašydama:

1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės;

2) priteisti iš atsakovo jos naudai 50000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą;

3) nustatyti sūnaus N. G. gyvenamąją vietą su ieškove;

4) priteisti iš atsakovo sūnaus N. G. išlaikymo įsiskolinimą 121935,05 Lt sumai;

5) priteisti iš atsakovo sūnui N. G. išlaikymą po 3847,9 Lt per mėnesį;

6) padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį turtą ir priteisti ieškovei 792 UAB „Kavinukas“ akcijas ir 6 UAB „Sagatėja“ akcijas, bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. G. pateikė priešieškinį, prašydamas:

1) nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės;

2) nustatyti sūnaus N. G. gyvenamąją vietą su atsakovu;

3) priteisti iš ieškovės sūnaus N. G. išlaikymui po 700 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės;

4) pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe UAB „Kavinukas“ ir UAB „Sagatėja“ akcijas. Atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti bendravimo su sūnumi N. G. tvarką:

1) A. G. kiekvieną ketvirtadienį pasiima sūnų N. G. po pamokų iš mokyklos ir grąžina jį kitos dienos rytą, t. y. penktadienį, į tą pačią vietą - mokyklą;

2) A. G. kiekvieną penktadienį pasiima sūnų N. G. po pamokų iš mokyklos ir grąžina jį į ieškovės gyvenamąją vietą šeštadienį 10.00 val. N. G. atostogų metu jo tėvas A. G. turi teisę pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos kiekvieną ketvirtadienį 10.00 val. ir grąžinti į ieškovės gyvenamąją vietą šeštadienį 10.00 val.;

3) Sūnus N. G. kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) praleidžia pas A. G. jo gyvenamojoje vietoje, su teise išvykti su sūnumi į kitus miestus. Tuomet A. G. ketvirtadienį pasiima sūnų N. G. po pamokų iš mokyklos ir grąžina jį sekmadienį į E. V. G. gyvenamąją vietą 20.00 val.;

4) A. G. su sūnumi N. G. švenčių dienomis bendrauja tokia tvarka - A. G., įspėjęs E. V. G. prieš 3 kalendorines dienas, turi teisę pasiimti sūnų N. G. iš E. V. G. gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais iki 20.00 val., ir privalo parvežti į namus atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 20.00 val.: pirmą birželio sekmadienį - Tėvo dieną - visais metais; Birželio 24-ąją - Rasos ir Joninių dieną - neporiniais metais; Liepos 6-ąją - Valstybės dieną - poriniais metais; Rugpjūčio 15-ąją - Žolinių dieną - neporiniais metais; Lapkričio 1-ąją - visų Šventųjų dieną - poriniais metais; Gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis - neporiniais metais; Sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną - poriniais metais; Sausio 2-ąją - atsakovo gimimo dieną - visais metais; Vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną - neporiniais metais; Kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną - poriniais metais; Sekmadienį - krikščionių Velykų dieną - neporiniais metais; Pirmadienį - krikščionių Velykų antrąją dieną - poriniais metais; Gegužės 1-ąją dieną - Tarptautinę darbo dieną - neporiniais metais;

5) A. G. neporiniais metais turi teisę pasiimti sūnų N. G. artimiausią savaitgalį po jo gimimo dienos visam savaitgaliui, o kai sūnaus gimtadienis sutampa su savaitgalio diena - turi teisę pasiimti sūnų pirmąją to savaitgalio dieną visam savaitgaliui, su teise išvykti į kitus miestus;

6) A. G. turi teisę praleisti su sūnumi N. G. du kartus po dvi savaites atostogų nepertraukiamai vaiko vasaros atostogų metu, įspėjęs apie tai E. V. G. prieš 7 kalendorines dienas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-07-07 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nustatė atsakovo A. G. bendravimo su sūnumi N. G. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:

1) atsakovas su sūnumi kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) bendrauja tokia tvarka – atsakovas, įspėjęs ieškovę ir suderinęs su ieškove tikslų laiką prieš tris dienas, turi teisę pasiimti sūnų N. G. ne daugiau kaip trim valandom iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinti į ieškovės gyvenamąją vietą;

2) atsakovas su sūnumi švenčių dienomis bendrauja tokia tvarka – atsakovas, įspėjęs ieškovę ir suderinęs su ieškove tikslų laiką prieš tris dienas, turi teisę pasiimti sūnų N. G. ne daugiau kaip trim valandom iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinti į ieškovės gyvenamąją vietą atitinkamą šventės dieną: pirmą birželio sekmadienį - Tėvo dieną - visais metais; Birželio 24-ąją - Rasos ir Joninių dieną - neporiniais metais; Liepos 6-ąją - Valstybės dieną - poriniais metais; Liepos 31 d. – N. G. gimtadienį – neporiniais metais; Rugpjūčio 15-ąją - Žolinių dieną - neporiniais metais; Lapkričio 1-ąją - visų Šventųjų dieną - poriniais metais; Gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis - neporiniais metais; Sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną - poriniais metais; Sausio 2-ąją – atsakovo gimimo dieną - visais metais; Vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną - neporiniais metais; Kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną - poriniais metais; Sekmadienį - krikščionių Velykų dieną - neporiniais metais; Pirmadienį - krikščionių Velykų antrąją dieną - poriniais metais; Gegužės 1 -ąją dieną - Tarptautinę darbo dieną - neporiniais metais. Kitoje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Šalies argumentai

Atsakovas A. G. pateikė 2009-09-22 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo ir 2009-09-24 patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-07-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. nustatyti naują bendravimo su vaiku tvarką:

- atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą šeštadienį, paimdamas sūnų iš namų 10 val. ir grąžindamas į namus tą pačią dieną 20 val.;

- atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą sekmadienį, paimdamas sūnų iš namų 10 val. ir grąžindamas į namus tą pačią dieną 20 val. Nurodė, kad teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai riboja atsakovo bendravimo su vaiku laiką labiau nei būtina laikinųjų apsaugos priemonių tikslui pasiekti, nes atsakovas turi teisę matytis su sūnumi vos kelias valandas per savaitę. Tai nepagrįstai varžo atsakovo teisę dalyvauti vaiko auklėjime, taip pat neatitinka vaiko interesų. Kadangi vaikas turi teisę turėti abu tėvus ir su kiekvienu iš jų bendrauti vienodai. Dėl šių aplinkybių būtina pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad atsakovas su sūnumi gali praleisti daugiau laiko. Atsakovas yra susipažinęs su sūnaus ligos istorija, žino kokiomis ligomis serga vaikas, ir yra įsitikinęs, kad sugebės tinkamai juo pasirūpinti, užtikrinti, kad jo bendravimo su sūnumi metu nekiltų joks pavojus ir jam būtų suteikta visa būtina priežiūra ir vaistai. Vilniaus universiteto vaikų ligoninės docentas V. U. išvadoje dėl N. G. sveikatos būklės nurodė, kad vaiko būklė nėra kritiška ar sudėtinga, kad juo turėtų rūpintis tik medicininį išsilavinimą turintis asmuo – vaiku gali išmokti pasirūpinti bet kuris asmuo. Būtinybę keisti laikinąsias apsaugos priemones nulemia ir tai, kad būtina atkurti artimą ryšį tarp atsakovo ir sūnaus. Pareinamoji bendravimo su vaiku tvarka nepažeis vaiko nusistovėjusios gyvensenos. Kol vaikas pripras prie gyvenimo atsakovo namuose ir iki kol bus nustatyta, kaip iš tiesų reikia rūpintis vaiku jo nakties miego metu, atsakovas sutiko, kad vaikas pas jį nenakvotų. Atsakovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka buvo sukurta ir pasiūlyta Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus (CK 3.156 str., 3.170 str., CPK 144 str., 146 str.).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė prašė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti. Nurodė, kad gydytojo išvada yra pateikta neįgalioto, nekompetentingo asmens, todėl yra ginčytina. Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra tinkama, vaikui nėra draudžiama bendrauti su tėvu, tačiau vaikas bijo likti vienas su tėvu. Vaikas serga įvairiomis ligomis, todėl ieškovė visada turi pirmosios pagalbos priemones, žino kaip suteikti reikiamą pagalbą, o atsakovas nežino, kaip slaugyti tokį vaiką. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė atsakovo prašymą tenkinti. Nurodė, kad motina linkusi riboti vaiko bendravimą su tėvu dėl vaiko ligų. Buvo kreiptasi į motiną, kad ji supažindintų tėvą su vaiko ligomis, jų priežiūra. Šiuo metu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka praktiškai nevykdoma. Atsakovo siūloma patikslinta bendravimo su vaiku tvarka užtikrina minimalų tėvo ir sūnaus bendravimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-09-24 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino. Teismas nutarė nustatyti atsakovo A. G. bendravimo su sūnumi N. G. ir dalyvavimo jį auklėjant patikslintą tvarką:

1) atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą šeštadienį, paimdamas sūnų iš namų 10 val. ir grąžindamas į namus tą pačią dieną 20 val.;

2) atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą sekmadienį, paimdamas sūnų iš namų 10 val. ir grąžindamas į namus tą pačią dieną 18 val. Teismas nustatė, kad atsakovas nori dalyvauti vaiko auklėjime, bendrauti su juo. Teismas pažymėjo, jog tiek tėvas, tiek motina yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias teises ir pareigas dėl vaiko, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Teismas įvertino atsakovo pateiktą Vilniaus universiteto vaikų ligoninės docento V. U. 2009-09-12 išvadą. Teismas nustatė, kad ji pateikta, išnagrinėjus N. G. medicininės ambulatorinės kortelės įrašus, darytus laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2009 m. ir VšĮ „I. K. šeimos klinikos“ pažymą apie N. G.. Teismas pažymėjo, jog šioje išvadoje teigiama, kad N. G. ligos nereikalauja ypatingų žinių ir specialių sugebėjimų prižiūrėti vaiką, kadangi reikalingas geriamų vaistų sugirdimas, maisto parinkimas, arterinio kraujospūdžio matavimas, inhaliacinių vaistų davimas. Tai gali išmokti bet kuris asmuo, įskaitant ir tėvą, kuris gyveno su sūnumi, kai šios ligos prasidėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog tinkamai pasirūpinti neįgaliu vaiku ir vykdyti gydytojų rekomendacijas sugeba ne tik ieškovė, bet ir atsakovas. Teismas abejojo, ar šiuo metu, kai atsakovas turi nedaug praktinės patirties vienas prižiūrėti vaiką, atsakovas sugebėtų tinkamai prižiūrėti vaiką ilgą laiko tarpą, pvz. ilgiau kaip vieną dieną. Teismo nuomone, vaiko bendravimas su tėvu turėtų būti atkuriamas pamažu, nesutrikdant vaiko nusistovėjusio ritmo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo pasiūlyta patikslinta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka nepažeidžia turtinių ir asmeninių neturtinių vaiko ar vieno sutuoktinio teisių. Teismas, susipažinęs su atsakovo ir ieškovės išdėstytais argumentais bei atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko ir tėvų interesus, konstatavo, jog keistinos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-07-07 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant patikslintą bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.65 str., 3.156 str., 3.165 str., 3.170 str., CPK 145 str., 146 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Ieškovė E. V. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-24 nutartį ir palikti galioti šioje byloje priimtą ankstesnę 2009-07-07 to paties teismo nutartį. Skundžiama nutartis neteisėta. Atskirojo skundo argumentai:

1) Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kokios aplinkybės per laikotarpį nuo 2009-07-07, kai teismo nutartimi buvo nustatyta bendravimo tvarka, iki 2009-09-24, yra pasikeitusios, kodėl pirmoji teismo nutartis turi būti pakeista. Skundžiamoje nutartyje nustatyta tvarka neatitinka vaiko interesų, išimtinai tenkina tik tėvo interesą. 2009-07-07 teismo nutarties atsakovas neskundė. Per minėtą laikotarpį niekas nepasikeitė, jokios būtinybės keisti šią tvarką atsakovas neįrodė, todėl aplinkybėms nepasikeitus, nėra teisinio pagrindo peržiūrėti laikinai nustatytą tvarką. Nutarties vykdymas negali būti siejamas su kitokios tvarkos nustatymu. Jokių vykdymo veiksmų imtis nereikėjo. Teismas šiuo atveju netyrė, kodėl susitikimai su tėvu buvo tik du, kodėl juose dalyvauja motina. Ieškovės nurodytos priežastys neaptartos nutartyje. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą apklausti vaiką, nes dėl konfliktinės situacijos tai padaryti privalėjo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė taip pat nėra mačiusi vaiko ir jo problemas įsivaizduoja tik iš tėvo pateiktų dokumentų ir paaiškinimų.

Žemesnės instancijos teismas

2) Skundžiama teismo nutartimi nustatyta tėvo pasimatymų su vaiku tvarka iš esmės keičia neįgalaus vaiko nusistovėjusią gyvenseną. Ydingas 10 val. bendravimo laikotarpis. Tuo labiau nuo 10.00 val. ryto. Po 5 dienų mokymosi savaitės mokykloje, savaitgaliais sūnui būtina ilgiau pamiegoti, tad būti pasiruošęs pasimatymui su tėvu 10.00 val. jis tikrai negali – tam jį žadinti reiktų beveik tuo pačiu laiku, kaip ir keliant į mokyklą, t.y. 7.30 val. ryto. Vaiko svoris yra 100 kg, dėl to jis yra sulėtintų judesių, apsirengti jam be pagalbos yra sunku, todėl rengiasi ilgai. Be to, reikia ir pavalgyti, susitvarkyti savo kambarį. Vaikas turi teisę į poilsį, todėl savaitgaliniai tėvo pasimatymai su vaiku neturi būti skiriami anksčiau nei nuo 12 val. ir negali tęsti ir po 10 valandų iki tamsos, ypatingai žiemos metu. Vaikas turi turėti ir laisvalaikio bendravimui su bendraamžiais, klasės draugais. Pakeitus pasimatymų su tėvu laiką, vaikas netenka galimybės tai daryti.

3) Svarbiausias dalykas, sprendžiant neįgalaus vaiko bendravimo tvarkos nustatymą yra vaiko sveikatos būklės stabilumo išlaikymas. Per 2 metus kartu su vaiką gydančiais endokrinologais pavyko stabilizuoti vaiko būklę, t.y. išlyginti cukraus kiekio kraujyje svyravimus, keliančius grėsmę diabetinėms komoms išsivystyti, įsitikinti, kuris maistas vaikui labiausiai tinka, siekiant neapkrauti vaiko kasos balastiniais maisto produktais, ištirti vaiko jautrumą alergenams bei išmokti vengti stresą keliančių situacijų – provokuojančių staigius priepuolius vaikui. Šiai dienai atsakovas yra visiškai nekompetentingas tvarkytis su vaiko ligomis: jo priepuolių neutralizavimu, infekcinių ligų prevencija, jo slauga ir priežiūra. Ieškovė išgyvena, kad atsakovas neigia vaiką gydančių specialistų išvadas dėl neįgalumo, o tuo pačiu ir būtinybę suduoti vaikui vaistus keliskart per parą. Vaikui šiuo metu yra 12 metų ir jis pats dėl hipotireozės sąlygotos dėmesio nekoncentracijos dar nėra pakankamai brandus pats prisiminti jam privalomų vartoti vaistų preparatų dozių ir eiliškumo. Dėl šios priežasties pasimatymų su iki tol nesidomėjusiu vaiko sveikatos būkle tėvu metu vaiko gydytojai specialistai yra rekomendavę juose dalyvauti (bent jau tam laikotarpiui, kol atsakovas pats išmoks adekvačiai pasirūpinti vaiku) trečiajam asmeniui, kuris yra pakankamai kvalifikuotas tai daryti, t.y. ieškovei, kaip vaiko motinai, arba psichologui.

4) Teismas nepagrįstai nutartyje vadovavosi gydytojo V. U. išvada apie sūnaus N. G. sveikatos būklę. Šis gydytojas nekompetentingas teismui teikti savo išvadą dėl kitų gydytojų išvadų, MSEK komisijos išvadų paneigimo. Jis neturi teismo eksperto licencijos, jo užimamos pareigos tokios teisės jam nesuteikia. Gydytojas V. U., turintis gastroenterologo licenciją, ieškovės sūnaus nė karto negydė, nė karto jo mediciniškai neapžiūrėjo, netyrė, nekonsultavo. Ši gydytojo išduota pažyma liudija tik apie gydytojo draugystę su atsakovu. Aplinkybę, kad tokios išvados gydytojas negalėjo pateikti, liudija ir gydymo įstaigos, kurioje dirba minėtas gydytojas, direktoriaus išduotas raštas.

5) CK 3.65 str. nenumato tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip bendravimo su vaiku laikinos tvarkos nustatymas. Šioje normoje yra baigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, todėl teismo veiksmai neteisėti. 2009-07-07 teismo nutartimi nustatyta pirmoji tėvo pasimatymų su vaiku tvarka labai gerai atitiko vaiką gydančių gydytojų specialistų rekomendacijas. Vaikas adaptavosi prie tokios pasimatymų tvarkos, tačiau, išreikšdamas savo valią, kad ieškovė dalyvautų šiuose susitikimuose, kadangi vien tik tėvo, 2 metus visiškai nebendravusio su vaiku, draugijoje jautėsi nesaugus.

Atsiliepimas

Atsakovas A. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-24 nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų pakeitimo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo ar pakeitimo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos arba keičiamos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių ar jų nepakeitus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar jų pakeitimas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nustatydamas, kad asmuo, prašantis taikyti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo būtinumą.

Šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pakeista laikinoji tėvo bendravimo su sūnumi tvarka gali pažeisti vaiko interesus. Vien ieškovės nuomonė, kad atsakovas neturi įgūdžių neutralizuoti priepuolius, atlikti infekcinių ligų prevenciją, sūnaus slaugą ir priežiūrą, savaime nereiškia berniuko interesų pažeidimo ir žalos jam padarymo. Byloje nėra duomenų, kad skundžiamoje nutartyje nustatyta tvarka neatitinka vaiko interesų ir tenkina tik tėvo interesą. Tai, kad atsakovas neskundė 2009-07-07 teismo nutarties, neužkirto kelio pateikti prašymą dėl laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai netyrė, kodėl susitikimai su tėvu buvo tik du ir kodėl juose dalyvavo motina, nes, keičiant laikinąją tėvo bendravimo su vaiku tvarką, nėra atliekamas šalių elgesio bendraujant su vaiku tyrimas, kadangi laikinosios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimas yra tik preliminari priemonė, kuria nėra išsprendžiama byla iš esmės.

Nagrinėjant bylą iš esmės pagal pareikštus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, teismas turi išklausyti tiesiogiai vaiką, sugebantį suformuluoti savo pažiūras, ir, priimant sprendimą iš esmės, į vaiko norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos betarpiškai apklausti patį vaiką dėl laikinosios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, kadangi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, nėra nagrinėjama byla iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko nevienkartinė apklausa atskirais bylos nagrinėjimo metu kylančiais procesiniais klausimais gali emociškai traumuoti vaiką, todėl dėl konfliktinės situacijos, susiklosčiusios tarp šalių, nėra tikslinga betarpiškai apklausti vaiką, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į tėvų bendravimo su sūnumi santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą ir teismą yra lygūs ir turi dėl savo vaiko vienodas teises ir pareigas.

Skundžiama teismo nutartimi nustatyta tėvo bendravimo su vaiku laikina tvarka nepažeidžia vaiko interesų, nes 10 val. bendravimo laikotarpis, skaičiuojant nuo 10 val. ryto kas antrą šeštadienį ir kas antrą sekmadienį, yra optimalus, atsižvelgiant į berniuko sveikatą ir amžių. Tai, kad šalių sūnus yra mokyklinio amžiaus ir turi 5 dienų mokymosi savaitę mokykloje, sudaro teisinį pagrindą užtikrinti berniukui laikiną galimybę vieną dieną iš savaitgalio dienų ne ilgiau kaip po 10 val. bendrauti su tėvu. Tokia laikina bendravimo su tėvu tvarka nepažeidžia vaiko miego režimo, galimybių pačiam vaikui pasikelti ryte, apsirengti, pavalgyti bei susitvarkyti savo kambarį. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama nutartimi nėra ribojama vaiko galimybė bendrauti su bendraamžiais, klasės draugais.

Tai, kad ieškovei kartu su vaiką gydančiais gydytojais pavyko stabilizuoti vaiko sveikatos būklę, nesuteikia ieškovei jokių teisinių privilegijų, sprendžiant klausimą dėl laikinos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir nesudaro teisinio pagrindo riboti tėvui minimalią galimybę bendrauti su sūnumi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kaip tėvas, yra nekompetentingas tvarkytis su vaiko ligomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių pateiktų gydytojų nuomonė neturi teismui iš anksto nustatytos galios, todėl pakeitus laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, nėra reikalingas ieškovės, kaip vaiko motinos, arba psichologo dalyvavimas tėvui bendraujant su sūnumi.

Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, turėjo įvertinti gydytojo V. U. išvadą apie sūnaus N. G. sveikatos būklę. Tai, kad šis gydytojas nėra asmeniškai apžiūrėjęs N. G. ir yra pateikęs gydytojo vaikų gastroenterologo licenciją (civilinė byla Nr. 2S-214-567/2010, b.l. 118), savaime nedaro negaliojančia gydytojo V. U. nuomonę, išdėstytą išvadoje (civilinė byla Nr. 2S-214-567/2010, b.l. 86-88). Ši išvada nėra prilyginama teismo medicinos eksperto išvadai, nes nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamos MSEK komisijos išvados.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai (civilinė byla Nr. 2S-214-567/2010, b.l. 114 – 127), t.y. atsakovo atsiliepimas į ieškinį, Vilniaus universiteto vaikų ligoninės direktoriaus J. R. 2009-09-30 raštas, išrašai iš medicininių dokumentų, epikrizės, VšĮ „I. K. šeimos klinika“ gydytojos I. K. rekomendacija, nesudaro teisinio pagrindo riboti tėvui galimybę bendrauti su sūnumi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pati apeliantė pripažįsta, jog šiuo metu vaiko sveikatos būklė yra stabili, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tinkamai pasirūpinti vaiku ir vykdyti gydytojų rekomendacijas gali ne tik ieškovė, bet ir atsakovas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovo pasiūlyta patikslinta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka nepažeidžia turtinių ir asmeninių neturtinių vaiko ar jo tėvų teisių. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad atsakovas nesugeba pasirūpinti vaiku, laiku ir reguliariai sugirdyti jam privalomai vartoti skirtus vaistus, gaminti jam tinkamą maistą, skaičiuoti baltymų ir angliavandenių kiekius, neužtikrins jo fizinės ir psichinės sveikatos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai užtikrino šalių interesų pusiausvyros principą, atsižvelgdamas į vaiko interesus bendrauti ne tik su motina, bet ir su tėvu. Byloje nėra duomenų, kad buvo pažeistos CK 3.3 str. 1d., 3.65 str. 1 d., 3.175 str. 2 d. nuostatos. Apeliantė, deklaruodama interesą apsaugoti vaiką, nepateikė jokių įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad sūnaus laikino bendravimo su tėvu tvarka prieštarauja ir kenkia vaiko interesams.

Tai, kad byloje teismo nutartimi yra pakeistos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neužkerta kelio šalims abipusių nuolaidų būdu atkurti teisinę taiką, siekiant užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią berniuko raidą, pirmenybę teikiant prioritetiniams vaiko interesams, o ne tarpusavio konfliktams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės atsakovo naudai, nes laikina vaiko bendravimo su tėvu tvarka tik užtikrina nepilnamečio vaiko interesus ir minimalius poreikius bendrauti su tėvu iki teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui.

Šiuo atveju pakeistos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos byloje pareikštiems reikalavimams nėra pažeisti protingumo, teisingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai, keičiant laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl teismo šališkumo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CK 1.5 str., 3.65 str., 3.170 str.; LR CPK 6 str., 7 str., 144 str. –148 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, ieškovė turi pareigą atlyginti 12,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (civilinė byla Nr. 2S-214-567/2010, b.l. 142) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. V. G. 12,55 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Romualda JanovičienėAlgirdas Auruškevičius