Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I1-646-872/2023

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-02-01
Bylos Nr.: I1-646-872/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00531-2022-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Fausta Vitkienė (pirm.), Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas: A. T.
Atsakovas: Lietuvos kalėjimų tarnyba

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I1-646-872/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00531-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. (A. T.) skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. T. (A. T.) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos reorganizuotas į Lietuvos kalėjimų tarnybą) (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. sausio 12 d. raštą Nr. S-121 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Teigia, kad 2021 m. lapkričio 24 d. su prašymu kreipėsi į Tarnybą, jog būtų perkeltas iš Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus (toliau – ir Vilniaus PN pusiaukelės namai). Pareiškėjas nurodo, jog Raštu jo prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos.

Pareiškėjas pažymi, jog vykdo individualiame socialinės reabilitacijos name numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, drausmine tvarka nebaustas, kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl įsidarbinimo, tačiau nebuvo laisvų darbo vietų, mokėsi profesinio remonto centre, turi galimybę tęsti individualią veiklą laisvėje, turi gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su šeima, lankė individualias konsultacijas pas psichologus dėl alkoholio vartojimo, teikė prašymus dėl dalyvavimo elgesio korekcijos programose, kurios dėl specialistų užimtumo dar nebuvo taikytos. Teigia, jog visos šios aplinkybės yra nurodytos ir skundžiame Rašte. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad puikiai supranta savo problemas ir deda pastangas pasikeisti.

Teigia, jog Tarnybos argumentas, kad pareiškėjas per mažai skiria dėmesio problemos (alkoholizmo) sprendimui, neatitinka tiesos. Pastebi, kad vykdė ir vykdo visas įmanomas programas, o tai, kad pataisos įstaiga nesugeba organizuoti savo veiklos ir užkerta kelia dalyvauti papildomose programose yra pataisos įstaigos ir Tarnybos problema.

Pažymi, kad Tarnybai yra teikęs dokumentus, kurie patvirtina, jog visą reikalingą pagalbą gali gauti būdamas laisvėje. Teigia, jog šiuo atveju Tarnyba nesugeba taikyti papildomų elgesio korekcijos programų ir tuo pačiu, atsisakydama perkelti į Vilniaus PN pusiaukelės namus užkerta kelią gauti reikalingą pagalbą. Pareiškėjas mano, jog tokia situacija tikrai neskatina jo pasikeitimo į teigiamą pusę, o kaip tik priešingai, skatina degradaciją.

Atkreipia dėmesį, kad pataisos įstaigose galima beveik laisvai įsigyti narkotinių medžiagų, alkoholio ir kitų draudžiamų daiktų. Dar daugiau, pažymi, kad Alytaus PN egzistuoja subkultūra ir smurtas tarp kalinių. Nurodo, jog visi šie faktai ne kartą buvo fiksuojami Seimo kontrolieriaus ataskaitose. Teigia, jog nei karto nevartojo draudžiamų medžiagų, netoleravo subkultūros ir smurtinio elgesio, baustas nebuvo. Atitinkamai dėl to mano, jog perkėlimas į Vilniaus PN pusiaukelės namus galėtų teigiamai įtakoti tolimesnį pareiškėjo ir jo šeimos gyvenimą.

Akcentuoja, kad Tarnyba skundžiamame Rašte nurodo, jog išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai lėšų tvarkymo, gyvenimo stiliaus, draugų, mąstymo, elgesio ir nuostatų srityse. Pastebi, kad toks Tarnybos sprendimas turėtų būti motyvuotas ir pagrįstas teisiniais argumentais, tačiau šiuo atveju Tarnyba savo išvadų visiškai neargumentuoja.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškina, kad jo šeima jokių finansinių sunkumų neturi, turi nuosavą būstą, o pats pareiškėjas gauna lėšų būtiniausiems poreikiams tenkinti ir naudoja jas pagal paskirtį. Dėl gyvenimo stiliaus ir draugų akcentuoja, jog Alytaus PN egzistuojant subkultūrai, smurtui, draudžiamoms medžiagoms ir kur visi asmenys yra nusikaltėliai, gyvenimo stilius ir draugai negali pakeisti teigiama linkme.

Dėl mąstymo ir elgesio nuostatų nurodo, jog kalėjimas negali daryti geros įtakos, kadangi neturi pakankamai socialinių darbuotojų, psichologų ir kitų specialistų. Pažymi, kad visiškai neaišku, kaip Tarnyba įvertino pareiškėjo mąstymą ir nuostatas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad jo elgesys, kaip įvertino ir Tarnyba, yra nepriekaištingas, dėl ko ir yra laikomas lengvojoje grupėje. Tačiau pažymi, jog Vilniaus PN pusiaukelės namuose esančios sąlygos galėtų greičiau ir veiksmingiau įtakoti šį veiksnį.

Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipia dėmesį, kad BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostata nėra imperatyvi ir neįpareigoja kiekvieną nuteistąjį, atitinkantį formalius reikalavimus perkelti į pusiaukelės namus. Nuteistasis į pusiaukelės namus perkeliamas tik tada, kai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą dėl padarytos pažangos ir galimybės nenusikalsti ateityje.

Pažymi, kad Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija (toliau – ir Komisija) išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą 2022 m. sausio 11 d. pateikė siūlymą Nr. LV-136 (toliau – ir Komisijos siūlymas) neperkelti pareiškėjo į pusiaukelės namus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai nurodo, kad siekiant nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros, pareiškėjo prašymas tęsti laisvės atėmimo bausmę perkeliant iš Alytaus PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus pagrįstai netenkintas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad vykdo ir vykdė visas įmanomas programas, o tai, kad pataisos įstaiga nesugeba organizuoti savo veiklos ir užkerta kelio jam dalyvauti papildomose programose – yra pataisos įstaigos ir atsakovo problema. Tarnyba šiuo atveju pažymi, kad Komisijos siūlyme yra išdėstytos visos aplinkybės (tame tarpe ir kriminalinė istorija, ir aktualūs kriminogeniniai veiksniai bei kita), susijusios su pareiškėjo prašymu dėl jo perkėlimo bei susijusios su Komisijai pateikta medžiaga. Tai, kad Tarnybos Rašte nurodyta, kad pareiškėjas nedalyvavo visose programose, nebuvo viena iš priežasčių, dėl ko pareiškėjo prašymas dėl jo perkėlimo buvo netenkintas.

Teigia, kad Tarnyba kaip viešojo administravimo subjektas privalo be gero administravimo principo laikytis ir proporcingumo principo priimant sprendimus nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros. Kaip matyti iš bylos medžiagos, akivaizdu, kad Tarnyba, priimdama sprendimą pareiškėjo neperkelti į Vilniaus PN pusiaukelės namus, visus veiksmus, susijusius su sprendimo priėmimu, prašymo nagrinėjimu atliko teisėtai bei pagrįstai. Iš pateiktų duomenų ir įrodymų byloje matoma, kad sprendimas priimtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Vien tik faktas, kad pareiškėjo netenkina Tarnybos sprendimas, nesudaro pagrindo jo naikinimui.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kalėjimo tarnybos 2022 m. sausio 12 d. rašto Nr. S-121 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas Tarnybai pateikė prašymą dėl perkėlimo iš Alytaus PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus.

Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą Tarnyba 2021 m. gruodžio 20 d. pateikė Komisijai pareiškėjo dokumentinę medžiagą su jo prašymu būti perkeltam į Vilniaus PN pusiaukelės namus.

Komisija 2022 m. sausio 6 d. posėdyje nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo ir teikti siūlymą Tarnybai neperkelti pareiškėjo iš Alytaus PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus.

Komisija 2022 m. sausio 11 d. siūlymu Tarnybai pasiūlė netenkinti Pareiškėjo prašymo ir neperkelti nuteistojo iš Alytaus PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus.

Tarnyba atsižvelgusi į Komisijos siūlymą Raštu nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo tęsti laisvės atėmimo bausmę perkeliant iš Alytaus PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus.

Pareiškėjas nesutikdamas su Tarnybos Raštu kreipėsi į teismą.

Pagal BVK 69 straipsnio 6 dalį (redakcija galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.), teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nurodyta, kad vadovaudamasis Kodekso 69 straipsnio 6 dalimi ir siekdamas užtikrinti tinkamą nuteistųjų perkėlimą į pusiaukelės namus ir grąžinimą iš jų, Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-210 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 1 punktu patvirtino Aprašą, kuris nustato nuteistųjų, atliekančių terminuotą laisvės atėmimo bausmę, perkėlimo į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus bei grąžinimo iš jų tvarką ir pusiaukelės namų darbo organizavimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. AS-135-575/2022).

Vertinant ginčijamo Tarnybos Rašto teisėtumą ir pagrįstumą yra aktualios Kodekso 69 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys ir šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atlikę tris ketvirtadalius laisvės atėmimo bausmės ir likus ne daugiau kaip vieneriems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atvirą koloniją, o kai jiems būtinas intensyvus rengimas prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos, – į pusiaukelės namus.

BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.

Nagrinėjamu atveju Komisija savo siūlyme nurodė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. spalio 14 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, neskatintas, drausmine tvarka nebaustas. Pataisos namuose 2021 m. balandžio 27 d. kreipėsi dėl įsidarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo dėl darbo vietų trūkumo. Nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio mokosi Alytaus PN veikiančiame profesinio rengimo centre suvirintojo profesijos, turi aukštąjį išsilavinimą, yra baigęs M. Romerio universitetą ir įgijęs viešojo administravimo specialybę. Būdamas laisvėje dažnai keisdavo darbovietes, kadangi ieškojo geresnių darbo sąlygų ir geresnio darbo užmokesčio, tačiau taip pat neneigia, jog ir alkoholio vartojimas turėjo įtakos darboviečių keitimui. Paleidimo atveju planuoja tęsti individualią veiklą, pateikė įmonės UAB „L.A.K. TRADE“ pažymą, jog įmonė planuoja pratęsti bendradarbiavimą su pareiškėju, paleidus pareiškėją iš įkalinimo įstaigos. Turi didelių įsiskolinimų dėl ieškinių ir nesumokėtų administracinių baudų. Paleidimo atveju gyventų su žmona, jai priklausančiame bute Vilniuje, yra pateikti tai patvirtinantys dokumentai, palaiko socialinius ryšius su žmona (turi 2019 m. gimusią dukrą) ir motina.

Komisija pažymėjo, jog analizuojant kriminalinę istoriją nustatyta, kad pareiškėjas yra teistas dešimt kartų, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, praeityje pareiškėjui buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas, tačiau probacijos sąlygos abiem atvejais buvo pažeistos. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal du apkaltinamuosius nuosprendžius ir du baudžiamuosius įsakymus, taip pat yra prijungti ankstesni nuosprendžiai dėl neatliktos bausmės. Dauguma nusikaltimų įvykdyti būnant apsvaigus nuo alkoholio, pastarosios nusikalstamos veikos, tai vairavimas transporto priemonės būnant neblaiviu, todėl įvertinus šių aplinkybių visumą nurodė, jog dabartiniai teisės pažeidimai yra pareiškėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, jis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas.

Komisija taip pat atkreipė dėmesį, jog buvo nustatyta, kad pareiškėjas baustas administracine tvarka 69 kartus. Pats pareiškėjas teigia, jog pagrindinė problema jo gyvenime yra alkoholio vartojimas, 2021 m. pataisos namuose lankė individualias konsultacijas pas psichologas dėl alkoholio vartojimo, 2021 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi su prašymu dėl dalyvavimo savitarpio pagalbos grupės veikloje, dėl dalyvavimo elgesio korekcijos programose taip pat kol kas yra pateikęs tik prašymus („Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, „Pykčio ir agresijos valdymo“, „Socialinių įgūdžių lavinimo“ programose). Komisija pažymėjo, kad iš esamos situacijos matyti, jog alkoholis padarė didelę žalą pareiškėjo gyvenime, pareiškėjas tą pripažįsta, tačiau problemos sprendimui skiriama šiuo metu per mažai dėmesio. Alkoholio vartojimas susijęs su pareiškėjo nusikalstamu elgesiu ir dėl alkoholio vartojimo galima rizika ateityje. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu taip pat nustatyta, kad savo elgesį pareiškėjas linkęs minimalizuoti.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo kriminalinė patirtis formavosi nuosekliai, nepaisant baudžiamojo poveikių priemonių skyrimo, pareiškėjas pernelyg nesistengė savo elgesio keisti teigiama linkme, toks pareiškėjo elgesys suponuoja prielaidas apie nepakankamą pareiškėjo gebėjimą ne tik laikytis įstatymų normų, bet ir gerbti kitų visuomenės narių teises. Nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu išlieka vidutinė, taip pat išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai lėšų tvarkymo, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse. Pripažintina, kad padaryta pažanga nėra akivaizdi, stokojama neginčijamų argumentų, dėl kurių asmuo būtų perkeltinas į pusiaukelės namus.

Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančios 2021 m. gruodžio 16 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 5-10-196Z matyti, kad pareiškėjui 2021 m. gruodžio 13 d. buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OAsys metodiką ir buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Tyrime taip pat nurodyta, jog yra stebimos teigiamos nuteistojo, šiuo atveju pareiškėjo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomendacijas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti, priemones, tačiau priemonės dar neįvykdytos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą sąlygą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

Nagrinėjamu atveju ginčijamas Raštas buvo priimtas gavus Komisijos siūlymą, jame pateikiama Komisijos nustatyta informacija ir jos vertinimas, taip pat buvo nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindai, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, todėl pareiškėjo argumentai dėl Rašto motyvacijos nebuvimo bei argumentų pagrįstumo atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnybos Raštas yra motyvuotas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. T. (A. T.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėSaulius JakaitisFausta Vitkienė