Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2010-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-369-648/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-11-25
Bylos Nr.
1-369-648/2010
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00087-2008-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
G. M.
Kaltinamasis
N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-369-648/10Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00087-2008-9Procesinio sprendimo kategorija:1.2.20.15.
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS V A R D U2010 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto antros apylinkės teismo teisėjas A. P., sekretoriaujant G. S. ir E. S., dalyvaujant prokurorei R. P., nukentėjusiajai G. M., kaltinamajam N. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

N. M. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: jis nevykdė 2000-02-07 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, priteisti iš atsakovo N. M. alimentus ieškovei G. M. po 125 Lt kas mėnesį, ir nemokėjo pagal šį teismo sprendimą nukentėjusiajai G. M. priteistų alimentų nuo 2000-02-07 iki 2007-06-12, nuo 2007-07-12 iki 2008-10-27, nuo 2008-11-27 iki 2009-01-01, todėl jis nevykdydamas 2000-02-07 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo nukentėjusiajai G. M. 2009 m. sausio 1 d. buvo skolingas 13055,60 Lt.

K. N. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2000 metais teismo sprendimu jo motinai G. M. buvo priteisti alimentai, kuriuos jis privalėjo mokėti kas mėnesį, mokant po 125 Lt. Apie priimtą jam nepalankų sprendimą jis sužinojo iš spaudos. Teismo sprendimą jis buvo apskundęs aukštesnės instancijos teismui, tačiau bylą, po ilgų bylinėjimųsi, pralaimėjo. Kiek materialiai galėdavo, tokią alimentų sumą ir mokėdavo. Paskutinį kartą alimentus sumokėjo tada, kai išėjęs iš darbo gavo išeitinę išmoką. Nei turto, nei pajamų jis neslėpė. Pats taip pat niekur nesislapstė. Visas pažymas apie turimą turtą jis yra pateikęs teismui. Sprendimo priėmimo metu, jo gaunamos pajamos buvo nedidelės, dar jis turėjo mokėti alimentus sūnaus išlaikymui, kurie buvo priteisti prieš priimant 2000-02-07 teismo sprendimą. 2000-02-07 priimtas teismo sprendimas buvo atiduotas priverstiniam vykdymui antstoliui ir skolos išieškojimas buvo nukreiptas į jo gaunamą darbo užmokestį. Jis 2000 m. padarė pašto perlaidą ir sumokėjo mamai alimentus, tačiau tris kartus ji pinigų atsiimti neatėjo, dėl ko jis nusprendė, kad išlaikymo mamai nebereik. Mama į jį asmeniškai nesikreipė, ji kreipėsi į kitas institucijas, rašė įvairaus pobūdžio skundus, dėl ko jo atžvilgiu buvo atliekami įvairūs patikrinimai. Jis yra pardavęs dalį, močiutei priklausančio turto, tačiau už turtą gautus pinigus jis atidavė močiutei. Kelmų kaime yra močiutei priklausanti žemė, kuri šiuo metu yra išnuomota. Jis buvo nupirkęs žemės prie ežero, kurią vėliau pardavė ir realiai jokio pelno negavo. Šiauliuose yra močiutei priklausantis butas, kur jis maždaug 1995 m. gyveno. Tame bute taip pat planavo gyventi močiutė. Vėliau jam išsikrausčius gyventi į Vilnių, močiutę jis taip pat pasiėmė su savimi ir iki šiol ja rūpinasi. Baldžiaus gatvėje jis jokių kotedžų nėra turėjęs, toje vietoje žmonės nusipirko žemę ir pasistatė namus. Su mama bendro buto jis nėra turėjęs ir nuo 1984 metų jis su ja nebendrauja, kadangi mama yra konfliktiška asmenybė. Šiuo metu jis yra bedarbis, nuo birželio mėnesio registruotas darbo biržoje ir jo gaunamos mėnesinės pajamos sudaro 480 Lt, t.y. gaunama bedarbio pašalpa. Iki to laiko dar buvo registruota įmonė, po to jis nuėjo ją išregistravo, kadangi įmonė dirbo nepelningai, ir pats užsiregistravo darbo biržoje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo N. M. dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta liudytojų, nukentėjusiosios, taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji G. M. teismo posėdžio metu parodė, jog jos sūnus sąmoningai nemokėdamas jai alimentų klaidina teismą. Tam, kad išvengtų alimentų mokėjimo, kaltinamasis savo nekilnojamąjį turtą oficialiai įformino artimųjų vardais, slepia pajamas, jų nedeklaruoja. 1997 m. N. M. įformino senelės O. S. rūpybą savanaudiškais tikslais, kad rūpinamosios vardu galėtų pirkti, parduoti savo nekilnojamąjį turtą, kad turtinius savo reikalus teismuose spręstų rūpinamosios O. S. vardu. Jos žiniomis kaltinamasis yra labai turtingas žmogus. Jis gauna papildomų pajamų iš dirbamų ir nuomojamų žemių sklypų, taip pat byloje yra pateikti duomenys apie tai, jog kaltinamasis dirbo ĮĮ „Viščiukų pavasaris", UAB „NAAC", UAB „Rytas". N. yra vienintelis jos sūnus ir turėdamas pinigų vengia jai padėti materialiai, tampo po teismus, nepagrįstai šmeižia. D. N. M. elgesio ji patyrė moralinę ir materialinę žalą, besitęsiantys bylinėjimaisi pakenkė jos sveikatai. Atsižvelgiant į šią situaciją ji prašo priteisti jai: 145 Lt, advokato išlaidoms atlyginti; 32,72 Lt, kuriuos ji sumokėjo už padarytas dokumentų kopijas, 49 Lt, sumokėtus Registrų centrui už dokumentų pateikimą; bei atlyginti patirtą materialinę ir moralinę žalą.

Liudytojas, antstolis, D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis vykdo alimentų išieškojimą iš N. M.. Vykdomoji byla jam buvo perduota 2002 metų gruodžio mėnesio pabaigoje. Nuo 2003 metų N. M. dirbo, bet raginimo ar patvarkymo jam įteikti nepavyko, kadangi N. niekaip nepavykdavo rasti nei namuose, nei darbovietėje. N. M. banko sąskaitos buvo areštuotos, tačiau jokių lėšų jose nebuvo. Tik įteikus N. M. reikalavimą ir informavus jį apie priverstinai vykdomą teismo sprendimą, prasidėjo mokėjimai. N. M. tam tikrą laiką pervesdavo pinigus į antstolių depozitinę sąskaitą. N. M. pervesti pinigai, būdavo pervedami į G. M. banko sąskaitą, kurią G. M. nurodė tik šiais metais. Buhalterė yra minėjusi, kad gruodžio ir sausio mėnesiais įmokas mokėjo įmonė.

LR BPK 276 str. nustatyta tvarka teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo D. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad jis dirba antstolio pareigose ir vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-183 dėl alimentų išieškojimo iš skolininko N. M., G. M. naudai, 2000-02-11 išduotą Ukmergės rajono apylinkės teismo. N. M. 2004-10-10 buvo išsiųstas reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pas trečiuosius asmenis. 2004-11-10 gavo N. M. atsakymą, informuojantį apie tai, kad nekilnojamojo turto ir lėšų bankų sąskaitose jis neturi. Vykdomoji byla jam perduota 2003-01-01. N. M. iki 2008 metų per antstolių kontorą jokių pinigų G. M. nemokėjo, tik rašė paaiškinimus, kad neturi iš ko mokėti jam priteistų alimentų. Buvo areštuotos N. M. bankų sąskaitos ir kas tris mėnesius tikrintos, tačiau piniginių lėšų juose nebuvo. N. M., pagal vykdomosios bylos Nr.0035/02/02078 duomenis, iki 2009-09-29 yra skolingas savo motinai G. M. 12460 Lt. 2008-10-07 vykdomasis raštas Nr.2-183 išduotas 2000-02-11 Ukmergės r. apylinkės teismo dėl išlaikymo išieškojimo iš N. M., buvo išsiųstas į skolininko N. M. darbovietę UAB „NAAC", registruotą Polocko g. 9-5, Vilniuje. Iš minėtos darbovietės į antstolio D. B. depozitinę sąskaitą buvo pervestos sekančios sumos: 2008-10-27 119,40 Lt, 2009-01-06 119,40 Lt, 2009-04-15 343,23 Lt, 2009-06-05 468 Lt ir 2009-09-28 286 Lt, viso buvo pervesta 1336,03 Lt. Išieškotoja G. M. savo banko sąskaitos numerio nepranešė, todėl minėtos lėšos yra antstolio D. B. sąskaitoje. Jis G. M. yra įteikęs į rankas pranešimą, kad pastaroji praneštų savo sąskaitos numerį, taip pat buvo siųsti pranešimai G. M. ir paštu. G. M. iki šios dienos savo sąskaitos numerio taip ir nepranešė. (b.t. 3, b.l. 1-4) savo parodymus liudytojas patvirtino ir papildomai teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu N. M. priteistus alimentus moka savanoriškai. Dažniausiai jam reikia paskambinti ir priminti apie būtinus mokėjimus. Iš N. M. be šio išieškojimo dar yra vykdomi keli išieškojimai.

Liudytojas H. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta ir G. M., ir jos sūnų N. M.. N. M. pažįsta nuo vaikystės, tačiau jokių santykių su juo jis nepalaiko. G. M. yra ligonė ir ji turi tik buto kambarį Antakalnyje. Kadangi buto bendrasavininkas yra problematiškas žmogus, dėl to G. M. šiuo metu gyvena kartu su juo Šeškinės mikrorajone. G. M. N. augino viena. Šiuo metu N. M. savo motinai G. M. finansiškai nepadeda, taip pat piktybiškai nemoka teismo priteistų alimentų. Jam teko girdėti iš žmonių, kad N. M. yra turtingas žmogus. G. M. nuolat skolinasi pinigų ir iš jo, ir iš kitų žmonių, kadangi jai gaunamų pinigų pragyvenimui nepakanka.

Liudytoja O. S. teismo posėdžio metu parodė, kad G. M. yra jos dukra. N. M. – jos anūkas. Ji šiuo metu gyvena pas N. (duomenys neskelbtini). N. ja labai rūpinąsis ir ji su juo gerai sutaria. Su dukra G. jos santykiai yra pašliję, taip pat dukra nesutarė ir su savo tėčiu. Su pirmu vyru G. išsiskyrė ir pradėjo gyventi su kitu vyru. G. jais, kaip tėvais, nesirūpino, o N. liko gyventi tėvo bute. Jie rūpinosi N., jis pas juos praleisdavo atostogas. Mirus jos vyrui N. pradėjo ja rūpintis, iš apleistos sodybos atsivežė gyventi pas save, todėl ji anūkui ir užrašė savo žemę. Kas moka mokesčius už žeme, kas ja naudojasi ir kas naudojasi butu, esančiu Šiauliuose, ji pasakyti negali. Taip pat jai nieko nėra žinoma apie kitus anūko turimus žemės sklypus.

Liudytoja D. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 1998 metais liepos mėnesį ji įsidarbino įmonėje „Ryto patikra“. Pradžioje dirbo visu etatu, po to puse. N. M. šioje įmonėje dirbo kaip direktoriaus pavaduotojas, vėliau kaip įmonės direktorius. Įmonė dirbo nuostolingai. Įmonėje buvo gautas vykdomasis raštas dėl alimentų išieškojimo. Įskaitas pagal vykdomąjį dokumentą jie darydavo tuomet, jei sąskaitoje būdavo pinigų. Jos, kaip buhalterės darbą, kuruodavo antstolė, t.y. tikrindavo dokumentus, kasą. N. M., kaip ir kiti įmonės darbuotojai, gaudavo minimalų darbo užmokestį. Įmonė užsiiminėjo atspaudų gamybą, vandens skaitliukais, pardavinėdavo akmens vatą. Įmonės kontora buvo Polocko gatvėje, kadangi visi užsakymai būdavo pateikiami internetu, todėl įmonė jokios iškabos neturėjo. N. puse etato dirbo ir UAB „NAAC“. Tačiau dabar šioje bendrovėje jis nebedirba. N. M. jos, kaip įmonės buhalterės, nėra prašęs išsiskirstyti mokamą atlyginimą dalimis, ar oficialiai nemokėti atlyginimo. Taip pat jis nėra prašęs imtis kokių nors neleistinų priemonių, siekiant išvengti alimentų mokėjimų.

LR BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka posėdžio metu pagarsinti liudytojos R. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. R. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, jog su N. M. ji išsiskyrė 1991 metais ir nuo to laiko kartu negyvena. Jie turi bendrą sūnų J. M., kuriam šiuo metu yra 19 metų. I. J. M. pilnametystės, N. M. mokėjo alimentus vaikui. Nors kartais ne laiku, tačiau ankščiau ar vėliau jis pinigus sumokėdavo, todėl ji N. neturi jokių pretenzijų. N. M. rūpinosi ir dabar rūpinasi savo sūnumi J. M.. N. M. kiek gali, tiek padeda J. M., perka maisto produktus, retsykiais duoda po 10 litų smulkioms išlaidoms. Jai nėra žinoma apie N. M. turimą turtą. J. M., N. M. tėvas, kuris buvo išsiskyręs su G. M., yra padovanojęs keletą nuo 0,8 iki 1,5 h žemės sklypų, vandens telkinio dalį, ir pardavęs gyvenamąjį statinį. Tačiau kiek tiksliai turto yra padovanojęs, pasakyti negali. Jai yra žinoma tik tiek, kad šį turtą N. M. tėvas yra paveldėjęs iš savo tėvų. Ji jokio turto su O. S. neturi. Namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra pirktas jos mamos. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso O. S.. Ji jokio turto iš buvusio vyro N. M. giminės ar giminaičių nėra įgijusi. Ji pati G. M. nėra mačiusi, tačiau, kiek jai yra žinoma G. M. visus skundžia tame tarpe ir savo sūnų N., taip pat yra buvę, kad G. M. nuėjusi į J. M. mokyklą skundė, kad J. tėvas – N. yra blogas, todėl ir J. gali būti blogas. Kokie dabartiniai N. ir jo motinos santykiai jai nėra žinoma. (b.t. 3, b.l. 11-12)

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2000-02-07 priimtas sprendimas (civilinė byla Nr. 2-183) patvirtina aplinkybę, jog iš atsakovo N. M. ieškovei G. M. priteisti alimentai, kas mėnesį mokant po 125 Lt. (b.t. 1, b.l. 7)

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2001-06-27 (civilinė byla Nr. 2-183) išdavė vykdomąjį dokumentą dėl 125 Lt alimentų išieškojimo iš N. M. G. M. naudai. (b.t. 1, b.l. 10-11)

Tai, jog N. M. žinojo apie jo atžvilgiu priimtą Ukmergės rajono apylinkės teismo 2000-02-07 sprendimą, pagal kurį jis privalėjo savo motinai G. M. mokėti alimentus - 125 Lt per mėnesį, patvirtina ir 2000-06-12 priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas. Iš priimto teismo sprendimo matyti, jog N. M. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydamas nutraukti alimentų, priteistų 2000-02-07 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu savo motinai G. M., išieškojimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2000-06-12 sprendimu ieškovo N. M. ieškinį tenkino ir atleido jį nuo alimentų mokėjimo pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2000-02-07 sprendimą G. M.. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2000-07-27 sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-959 2000m.), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-06-12 sprendimas panaikintas ir ieškovo N. M. ieškinys atmestas. (b.t. 1, b.l. 177)

Byloje pateiktas teismo antstolės I. B. 2001-07-25 raštas Nr. 6-1330/01, siųstas UAB „Ryto patikra“, informuojantis apie N. M. alimentų įsiskolinimą bei siūlymą nedelsiant kiekvieną mėnesį išskaičiuoti po ¼ dydžio iš priklausančios skolininkui darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davimų sumos. (b.t. 1, b.l. 152)

A. D. B. 2004-10-08 pažyma Nr. 0035/02/02078 patvirtina aplinkybe, jog N. M. G. M. nuo 2000-02-11 nemoka alimentų. (b.t. 2, b.l. 49)

Iš VSDFV antstoliui V. M. pateiktos pažymos matyti, jog N. M. pažymos pateikimo metu, t.y. 2001-12-12, dirbo UAB „Ryto patikra“ ir N. M. IĮ „Viščiukų pavasaris“. Taip pat byloje 2004-08-01 pateikti Sodros duomenys, patvirtina aplinkybę, jog užklausos pateikimo laikotarpiu kaltinamasis N. M. dirbo UAB „NAAC“ bei N. M. IĮ „Viščiukų pavasaris“. (b.t. 2, b.l. 66, 72)

Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-06-18 rašte Nr. (21.22)-47-6602, vadovaujantis trečiųjų asmenų duomenimis, pateiktais Valstybinei mokesčių inspekcijai, pateikta informacija apie N. M. pajamas ir pajamų mokestį, taip pat prie šio rašto pateiktos 2000, 2001 ir 2002 metų gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijų kopijos. Pateiktos deklaracijos už 2000, 2001 ir 2002 metų laikotarpį, patvirtina aplinkybę, jog N. M. darbovietėje UAB „Ryto patikra“ 2000 m. gavo 1513 Lt pajamų, toje pačioje bendrovėje N. M. 2001 m. išmokėta suma sudarė 1629 Lt, o 2002 m. N. M. išmokėta 1470 Lt suma. (b.t. 2, b.l. 138-149)

P. V. socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktus dokumentus N. M. nuo 1993-05-31 yra N. M. IĮ „Viščiukų pavasaris“ savininkas. Nuo 1997-05-10 UAB „Ryto patikra“ vadovas. Pagal VSDFV pateiktus duomenis UAB „Ryto patikra“ apdraustųjų sąraše buvo nuo 1998-01-23 iki 1998-03-30 ir nuo 1998-10-15 iki 2003-04-01. Taip pat N. M. nuo 2003-05-30 užėmė UAB „NAAC“ vadovo pareigas. UAB „NAAC“ apdraustųjų sąraše buvo nuo 2003-03-17 iki 2003-04-15 ir nuo 2003-05-30. Nuo 1995-01-12 N. M. UAB „Rytas“ vadovas. Bendrovė apdraustųjų sąraše buvo nuo 1995-01-02 iki 1998-04-02 ir nuo 2008-08-01. Faktą, jog N. M. dirbdamas aukščiau minėtose įmonėse gaudavo pajamas patvirtina VSDFV 2009-05-20 pateikta pažyma Nr. 4-8-6422 apie N. M. V. socialinio draudimo laikotarpius nuo 2000-01-01 iki 2009-05-20 bei VSDFV pažyma apie N. M. V. socialinio draudimo laikotarpius nuo 2000-01-01 iki 2009-02-26. (b.t. 2, b.l. 151-154, 158-160)

Vykdomojoje byloje Nr. 0035/02/02078 pateiktas kaltinamojo N. M. 2002-03-05 paaiškinimas informuojantis apie tai, kad šiuo metu jis dirba UAB „Ryto patikra“. Darbovietėje yra gautas vykdomasis raštas ir iš jo gaunamo atlyginimo yra išskaičiuojami alimentai G. M.. N. M. IĮ „Viščiukų pavasaris“ veiklos nevykdo. (vykdomoji byla Nr. 0035/02/02078 b.l. 1)

Taip pat baudžiamojoje byloje yra pateiktas ir kitas kaltinamojo paaiškinimas antstoliui D. B., kur jis nurodė, kad pripažįsta savo, kaip sūnaus pareigą materialiai padėti motinai, tačiau šiuo metu jis neturi tam pakankami lėšų, kadangi gauna nedidelį darbo užmokestį, taip pat privalo alimentus mokėti savo sūnui. (b.t. 3, b.l. 8)

Vykdomojoje byloje Nr. 0035/02/02078 esantys dokumentai patvirtina aplinkybę, jog kaltinamajam N. M. ne kartą buvo siųsti reikalavimai jo žinomų darboviečių, t.y. UAB „NAAC, Sibiro g. 12, Vilnius, bei Polocko g. 9-5, Vilniuje, UAB „Ryto patikra“, Polocko g. 9-5, Vilniuje, adresais, taip pat paties N. M. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šie dokumentai kaltinamajam grįžo neįteikti. (Vykdomoji byla Nr. 0035/02/02078 b.l. 136, 135. 134, 106, 105, 104, 54, 53, 52, 51, 50, 4, 3)

Iš N. M. 2006, 2007, 2008, 2009 metų pateiktų metinių pajamų mokesčio deklaracijų, konstatuotina, jog šiuo laikotarpiu kaltinamasis gaudavo pajamas, kurias jis už minėtus metus deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose metinėse pajamų mokesčių deklaracijose. (b.t. 2, b.l 173-181, 185-190)

BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis). Pagal BK 245 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Iš aukščiau išdėstytų ir pagrįstai nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis N. M. nevykdė įsiteisėjusio Ukmergės rajono apylinkės teismo 2000-02-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-183, kuriuo iš atsakovo N. M. ieškovei G. M. priteisti alimentai, mokant kas mėnesį po 125 Lt, ir laikotarpiu nuo 2000-02-07 iki 2007-06-12, nuo 2007-07-12 iki 2008-08-21, nuo 2008-10-27 iki 2009-01-06 kaltinamasis nemokėjo G. M. alimentų.

Kaltinamojo pateikta versija apie tai, jog jis iš pradžių nieko nežinojo apie Ukmergės rajono apylinkės teismo 2000-02-07 jo atžvilgiu priimtą sprendimą paneigta Vilniaus apygardos teismo 2000-07-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-959. Nagrinėjant bylą nustatyta, jog ieškovas N. M. 2000-03-22 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydamas nutraukti alimentų, priteistų 2000-02-07 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu savo motinai G. M., mokėjimą. N. M. ieškinio pateikimas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui neginčytinai patvirtina aplinkybę, jog apie Ukmergės rajono apylinkės teismo 2000-02-07 priimtą sprendimą kaltinamasis sužinojo neilgai trukus po šio sprendimo priėmimo dienos. Apie teismo 2000-02-07 priimtą sprendimą ir jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą G. M. naudai, kaltinamasis taip pat buvo informuotas ir antstolės I. B. 2001-07-25 raštu Nr. 6-1330/01. Šis raštas buvo adresuotas UAB „Ryto patikra“, kur kaltinamasis tuo metu dirbo. Rašte buvo pateikta informacija apie N. M. atžvilgiu priimtą teismo sprendimą ir jo vykdymo privalomumą bei siūlymą susidariusią skolą nedelsiant pradėti išskaičiuoti iš N. M. gaunamo darbo užmokesčio. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. L., 1998-2002 m. dirbusi UAB „Ryto patikra“ buhaltere, patvirtino aplinkybę, jog bendrovėje buvo gautas vykdomasis raštas dėl alimentų išieškojimo iš N. M. ir bendrovė pagal pateiktą vykdomąjį raštą buvo padariusi kelis skolos įskaitymus. Tai pat kaltinamojo nurodyta aplinkybė apie tai, jog dalį pinigų jis G. M. pervedė, tačiau ši neatėjo jų atsiimti, po ko vienasmeniškai nutarė, jog mamai išlaikymo nebereikia, neginčytinai patvirtina aplinkybę, jog N. M. žinojo apie teismo sprendimo privalomumą ir tai, jog jis yra atsakingas už šio teismo sprendimo vykdymą. Tai, jog iš kaltinamojo UAB „Ryto patikra“ gaunamo darbo užmokesčio buvo išieškomi alimentai ir kaltinamasis žinojo apie jo atžvilgiu priverstinai vykdomą teismo sprendimą, patvirtina ir N. M. 2002-03-05 paaiškinimas, pateiktas antstolių kontorai prie Ukmergės rajono apylinkės teismo. Šios aplinkybės taip pat nepaneigia ir N. M. byloje esantis paaiškinimas antstoliui D. B., kur kaltinamasis nurodė, jog jam yra žinoma apie pareigą materialiai išlaikyti savo motiną, tačiau dėl lėšų stygiaus šiuo metu jis to padaryti negali. Kaip nurodė, pats kaltinamasis pateiktame paaiškinime, jis pagal galimybes ir toliau žada padėti savo motinai. Kaltinamasis būdamas tinkamai informuotas apie priimtą sprendimą, jo priverstinį vykdymą, taip pat jis suvokdamas, kad jo atžvilgiu priimtas sprendimas yra privalomas ir jis turi jį vykdyti nesiėmė jokių veiksmų, kad teismo sprendimas būtų vykdomas laiku ir tinkamai. Teismas atmeta kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie tai, jog jis negavo jokių pranešimų iš antstolio ir susidariusią skolą sumokėti tiesiog pamiršo. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0035/02/02078 pateiktų dokumentų matyti, jog kaltinamajam jo nurodytos ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei nurodytų darboviečių UAB „NAAC bei UAB „Ryto patikra“, adresais buvo siųsti reikalavimai, tačiau jie grįždavo antstoliui kaip neįteikti. Tokie kaltinamojo veiksmai, laikytini vengimu mokėti teismo sprendimu priteistus alimentus, kadangi N. M. turėdamas pareigą mokėti alimentus ir žinodamas apie jų priverstinį vykdymą, nepateikė antstoliui tikslių duomenų apie savo realią gyvenamąją ar darbo vietą, kur iškilus būtinybei jį būtų galima rasti ir kur turėtų būti siunčiami su vykdymu susiję dokumentai. Tai, jog kaltinamojo N. M. nepavyko rasti nei jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje, nei žinomose darbovietėse, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas antstolis D. B.. Posėdžio metu antstolis, taip pat nurodė, jog N. M. reikia nuolat priminti apie skolos sumokėjimą, kas parodo kaltinamojo neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į teismo priimto sprendimo vykdymo privalomumą. Iš byloje pateiktų Sodros pažymų, metinių pajamų mokesčio deklaracijų matyti, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu dirbo ir turėjo turto dėl ko, objektyviai vertinant, teismo priimtą sprendimą galėjo vykdyti. Taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo jauną amžių, turimą aukštąjį išsilavinimą, konstatuotina, kad N. M. žinodamas apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad teismo sprendimas būtų vykdomas laiku ir tinkamai, t.y. nesistengė įsidarbinti visu etatu, kas užtikrintų didesnes gaunamas pajamas. Toks kaltinamojo elgesys vertintinas kaip siekis išvengti pareigos vykdyti teismo sprendimą. Pagal BK 245 straipsnį atsakomybė kyla, kai asmuo nevykdo nurodymų, jam nustatytų įsiteisėjusiame teismo procesiniame dokumente, šiuo atveju – sprendimo civilinėje byloje, todėl baudžiamasis įstatymas nagrinėjamu aspektu N. M. atžvilgiu buvo pritaikytas tinkamai.

Dėl bausmės

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 41 str. nuostatas, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

N. M. padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, teisiamas pirmą kartą (b.t. 3, b.l. 46), administracine tvarka nebaustas (galiojančių nuobaudų neturi) (b.t. 3, b.l. 33-45), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.t. 3, b.l. 50), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.t. 3, b.l. 51), nuo 2010-08-03 registruotas darbo biržoje (b.t. 3, b.l. 165), išsituokęs. Teismas, įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis į LR BK 54 str., 61 str. nuostatomis, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti N. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos terminą, mažesnį BK 48 str. nustatytam bausmės vidurkiui.

G. M. posėdžio metu pateikė sąskaitą – faktūrą QWE Nr. 75 bei prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą 22,32 Lt, sąskaitą – faktūrą QWE Nr. 12 bei prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą 10,40 Lt ir VĮ Registrų centro kvitą – 49 Lt. Šie dokumentai, patvirtina, jog nukentėjusioji G. M. bylos nagrinėjimo metu, teikdamas įrodymus byloje turėjo išlaidų. Nukentėjusiosios G. M. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstas ir G. M. naudai priteistina 81,72 Lt suma turėtom bylinėjimosi išlaidom atlyginti.

Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskiriama.

Daiktinių įrodymų byloje nėra pateikta.

Civilinis ieškinys byloje nėra pateiktas, todėl nukentėjusiosios G. M. teisiamojo posėdžio metu išsakyti reikalavimai atlyginti turtinę ir moralinę nesvarstytini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., teismas

n usprendžia:

N. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Priteisti iš kaltinamojo N. M. G. M. naudai 81,72 litų sumą turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus miesto antros apylinkės teisme.

Teisėjas A. P.