Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Ridiko, spręsdama nukentėjusiųjų A. T., R. D. ir jų atstovo advokato Gintauto Danišausko kasacinio skundo dėl Telšių apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 5 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė BK 281 straipsnio normą, neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.283 straipsnio 2 dalies normas, nesilaikė kasacinės instancijos teismo praktikos analogiškoje byloje. Teigiama, kad abiejų instancijų teismų sprendimuose yra konstatuoti pagrindiniai su šia byla susiję faktai, tačiau ne dėl visų faktų yra pasisakyta, ne visos bylos aplinkybės buvo tiriamos ir įvertintos, ne visa M. V. kalta veika yra teisiškai kvalifikuota, todėl teismai, nesilaikydami įstatymų reikalavimų, kasacinės instancijos teismo praktikos, negalėjo priimti teisingo sprendimo ir tuo pažeidė nukentėjusiųjų teises į teisingą į nepriklausomą teismą ir jų teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pasak kasatorių, liko neišspręstas ir neatsakytas klausimas, ar M. V. yra kaltas dėl J. D. sunkaus sveikatos sutrikdymo, ar ir dėl jos mirties, ar nėra kaltas dėl eismo įvykio metu nukentėjusios J. D.. Teigiama, kad netirta M. V. veika dėl J. D. mirties turėjo būti kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Pripažįstama, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tais atvejais, kai dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Be to, kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, atkreipia dėmesį, kad kasatoriai pateikė jau trečią analogiško pobūdžio skundą. Nors atsisakymas priimti kasacinį skundą neužkerta galimybės jo teikti dar kartą, laikantis BPK 372 straipsnio 6 dalies reikalavimų, tačiau naujai teikiamame skunde neturėtų būti kartojami argumentai, dėl kurių atrankos kolegija jau pasisakė, atsisakydama priimti pirmesnį skundą.

M. V. yra nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad eismo įvykio metu mirė V. D., o J. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kasaciniame skunde yra prašoma nustatyti naujas veikos faktines aplinkybes – nustatyti, kad pagal BK 281 straipsnio 5 dalį M. V. atsako ir už J. D. mirtį bei priteisti neturtinę žalą. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo kompetencija yra aiškiai apibrėžta BPK 376 straipsnio 1 dalyje, t. y. šis teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, todėl šis teismas neturi jokios galimybės nei nustatyti naujas veikos faktines aplinkybes, nei pagal naujai nustatytas veikos faktines aplinkybes kvalifikuoti nusikalstamą veiką ir, atitinkamai, priteisti neturtinę žalą. Taigi kasacinis skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Išsamiai šiais aspektais pasisakyta teisėjų atrankos kolegijų 2023 m. gegužės 17 d. (DOK-2206/2023) ir 2023 m. birželio 19 d. (DOK-2649/2023) nutartyse, todėl tie patys argumentai nekartojami.

Kartu pažymėtina ir tai, kad nutarčių rūšys, kurias gali priimti kasacinės instancijos teismas yra griežtai apibrėžtos BPK 382 straipsnyje. Atitinkamai, pagal tai turėtų būti formuluojama ir kasacinio skundo rezoliucinė dalis. Visgi kasatorių išdėstyti prašymai, atsižvelgiant į BPK 382 straipsnyje nurodytą baigtinį nutarčių sąrašą ir kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, į jas nepatenka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nukentėjusiųjų A. T., R. D. ir jų atstovo advokato G. Danišausko kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiųjų A. T., R. D. ir jų atstovo advokato Gintauto Danišausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.