Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) mstl., Telšių r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2016 m. sausio 17 d., 3.59 val., Plungėje, V. Mačernio gatvėje, ties namu Nr. 61, vairavo V. G. automobilį Mercedes-Benz E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,76 promilės), ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį M. B. priklausantį automobilį Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti du automobiliai. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 219.3 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. K. byloje esančiame pirminiame savo paaiškinime raštu prisipažino, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje ji vairavo automobilį Mercedes-Benz E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivi, teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijusi, vairuodama kieme, norėdama apsisukti atbuline eiga, atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę, dėl pažeidimo labai gailisi.

Teismo posėdžio metu V. K. neginčijo tos aplinkybės, kad įvykio metu buvo neblaivi, tačiau neigė vairavusi automobilį. Parodė, kad įvykio dieną su K. K., A. K., V. G. atvažiavo į barą „Gondinga“, kur vartojo alkoholį, po to jai pasidarė bloga, todėl K. K. nuvedė ją į automobilį, pasakiusi pabūti ir kad tuoj visos pareis. Ji užmigo. Atsibudo, kai V. G. buvo šalia ir trenkė jai per veidą aikštelėje namo kieme, kur buvo automobilis. Kaip automobilis atsidūrė kieme, ji nežino. Pareigūnai išsivežė ją į komisariatą, tikrino alkotesteriu girtumą, uždarė į sulaikymo kamerą. Pareigūnas kelis kartus ėjo klausti, ar ji prisipažins vairavusi, ji sakiusi, kad ne, pasirašė tik dėl nustatyto girtumo, pareigūnas sakė, kad ją paleis tik tada, kai ji pasirašys. Pasikeitus pareigūnų budėjimo laikui, kitas pareigūnas ją apklausinėjo, paskui davė pasirašyti, ir ji neskaičiusi pasirašė, nes pareigūnas sakė, jog jos neišleis namo. Kodėl pareigūnai taip surašė jos pasiaiškinimą, nežino, ji jų nepažįsta, jie tikslo jos apkalbėti neturi. Taip pat nežino, kodėl merginos nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kaip ir nežino, iš kur atsirado mašinos rakteliai. Prašė teismo administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti, nes byla yra sufabrikuota, ji automobilio nevairavo ir pažeidimo nepadarė.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 str.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 str. 3 d. atsiranda tada, kai kelių eismo taisyklių pažeidimas, padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, nulemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nukentėjusioji V. G. 2016-01-17 paaiškinime raštu nurodė, kad 2016-01-17 apie 1.00 val. su draugėmis K. K., A. K., V. K. atvyko į kavinę „Gondingėlė“, es. V. Mačernio gatvėje, Plungėje. Apie 3.30 val. jos sėdėjo kavinėje, kai iš lauko grįžusi jos teta K. K. pasakė, jog jų pažįstamą V. K. paliko sėdėti automobilyje. Po maždaug 5-10 minučių visos išėjo iš kavinės į lauką, ir ji pastebėjo, jog jai priklausančio automobilio nėra. K. K. telefonu skambino V. K., teiravosi, kur ši yra. Praėjus maždaug 5 minučių po pokalbio, pamatė, kad V. K. pareina nuo V. Mačernio gatvės 61 namo pusės. Jai V. K. paklausus kur automobilis, ši atsakė, kad jos automobilis yra sudaužytas ir surinktas iš dalių. Tada ji iškvietė policiją. Netrukus grįžo jos teta, kuri pasakė, kad rado jai priklausantį automobilį prie (duomenys neskelbtini) namo.

Analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji V. G. nurodė ir 2016-01-26 pareiškime Plungės r. PK viršininkui.

Nukentėjusioji V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio naktį su draugėmis atvažiavo į kavinę „Gondinga“, gėrė alkoholį linksminosi, kai apie 4 val. ryto K. K. ir V. K. išėjo į lauką, o praėjus 5-10 min. į vidų grįžo K. K., sakė, kad V. K. pasidarė bloga ir išvedė ją į automobilį. Praėjus 10 min. išėjusi į lauką, automobilio nerado, ji skambino V. K., klausė, kur ji yra, tačiau ši nežinojo, kur yra, neprisipažino paėmusi automobilį, o kai po 5 min. sugrįžo, pasakė, kad automobilis sudaužytas. Tačiau į veidą V. K. ji netrenkė, tai būtų matę ten buvę žmonės, o iškvietė policiją. Savo automobilį tą vakarą ji patikėjo K. K., kuriai V. K. prisipažino vairavusi, be to, ji savo akimis matė, kaip policijos pareigūnai pas V. K. rado jos automobilio raktelius. Nors tiesiogiai nematė V. K., vairuojančios automobilį, bet ši pati prisipažino K. K., be to, jos automobilis buvo pastatytas už 30 metrų nuo kavinės, šalia jo žmonių nebuvo, nemano, kad lauke rūkantys žmonės būtų pasinaudoję jos automobiliu. Atvažiavę policijos pareigūnai įsisodino V. K. į tarnybinį automobilį, kuriame V. K. išmetė automobilio raktelius.

Nukentėjusysis M. B. teisme parodė, kaip ir nurodė 2016-01-17 paaiškinime raštu, jog apie eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jo automobilis, sužinojo tik kitą dieną, kai su juo susisiekė policijos pareigūnai, įvykyje nedalyvavo, jo nematė, nežino jo aplinkybių, jam padaryta 1000 Eur žala.

Liudytoja K. K. 2016-01-17 paaiškinime raštu nurodė, kad 2016-01-17 kartu su draugėmis V. G., A. K., V. K. atvažiavo į kavinę „Gondingėlė“. Apie 3.30 val. savo draugę V. K. nuvedė į automobilį, pasodino priekinėje keleivio, t. y., automobilio dešinėje pusėje, užvedė automobilį, kad draugei nebūtų šalta miegoti, tada nuėjo atgal į barą, ir po maždaug 10 min. po to, kai pasodino V. K. į automobilį, išėjusi į lauką, pamatė, jog prie kavinės stovėjusio automobilio nebėra. Pastebėjo iš kiemų pusės grįžtančią V. K., kuri teigė, jog išlipusi iš automobilio, paliko jį kieme.

Liudytoja K. K. teisme parodė, kad tą vakarą jos atvažiavo į kavinę, linksminosi, o apie 3.30 val. jos susiruošė važiuoti namo. Tą vakarą V. G. jai buvo patikėjusi savo automobilį. Ji išėjo parūkyti, o V. K. pasidarė bloga, ji prašė palydėti į mašiną. Ji palydėjo ją, pasodino keleivio pusėje, pasakė, kad eina pasiimti V. G. ir A. G. (K.) ir kad tuoj grįš, tačiau po 10 min. grįžusios neberado mašinos. Automobilis buvo užvestas, V. K. nemiegojo, ji orientavosi aplinkoje, nors ir buvo išgėrusi. Jos skambino V. K., ji parėjo iš namo kiemo, paklausus, kur mašina, pasakė, kad nežino. Tada jos iškvietė policiją, o šiai atvažiavus, V. K. jos prašė prisiimti kaltę. Kai rado automobilį, ji atvažiavusių pareigūnų klausė, kur rakteliai, ir šie, apžiūrėję rastą automobilį, šio raktelius rado policijos automobilyje. Tarp V. G. ir V. K. buvo žodinis konfliktas, tačiau V. G. netrenkė V. K., ir niekas jai netrenkė, bet to, buvo policija. Tą vakarą ji buvo blaivi, nieko nebuvo vartojusi, ji viską pasakojo pareigūnams, nurodė, jog vairavo V. K., nes kad automobiliu būtų pasinaudoję kiti asmenys, toks klausimas neiškilo.

Liudytoju apklaustas A. G., policijos pareigūnas, teisme parodė, kad jis įformino įvykį, rinko medžiagą, kaltininkė buvo nustatyta liudytojų teigimu, buvo apklausiami liudytojai, kurie kalbėjo vienodai, V. K. apklausinėjo jo kolegos, paskui jie jam teigė, kad vairuotoja pati prisipažino. Į įvykio vietą nuvykę kolegos buvo sulaikę vairuotoją, kuri sakė nevairavusi, o policijos komisariate vairuotoją apklausinėję jo kolegos nurodė, kad vairuotoja sutiko su viskuo, automobilio raktelius kolegos atėmė iš vairuotojos, kad toliau nevairuotų, jis pats V. K. neapklausinėjo, jos nematė, ji buvo apklausta jau prablaivėjusi, kitą dieną.

Liudytoju apklaustas E. G., policijos pareigūnas, parodė, jog dirbo kitą dieną po įvykio, paėmė paaiškinimą iš nukentėjusiojo apie apdaužytą automobilį, jo savininkas nežinojo, kad automobilis apgadintas, davė paaiškinimus, įvertino jam padarytą žalą.

Liudytoju apklaustas K. E., policijos pareigūnas, teisme parodė, kad įvykio nematė, tik paėmė pasiaiškinimą iš vairuotojos, kuri tiesiog prisipažino vairavusi automobilį neblaivi ir sukėlusi įvykį, ji po pasiaiškinimu pasirašė, parašė: „iš mano žodžių surašyta teisingai“, o jis nebuvo suinteresuotas surašyti kitaip, nes nebuvo tikslo, jis vairuotojos nepažįsta ir nepamena, kad tris kartus būtų ėjęs pas V. K., kad ši pasirašytų pasiaiškinimą, kam jam reikėjo jos neišleisti, jis nėra suinteresuotas, kad ji būtų apkaltinta tuo, ko nepadarė, jam nereikėjo prievartauti jos parašo, ir taip policijoje nedaroma.

Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK VPS PB vyriausioji patrulė A. S. tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuvykus į įvykio vietą ardesu Plungė, V. Mačernio g., ties namu Nr. 61, pastebėjo apgadintus du automobilius Mercedes-Benz E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis Mercedes-Benz E220 buvo atsitrenkęs važiuodamas atbuline eiga į automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį Seat Leon. Automobiliui Mercedes-Benz E220 buvo apgadintas galinis bamperis, o automobiliui Seat Leon – priekinis kairės pusės bamperis, priekinis kairės pusės žibintas ir posūkio žibintas bei variklio dangtis. Automobilio Mercedes-Benz savininkė V. G. paaiškino, jog apie 1.00 val jos automobiliu atvyko į Plungės m., V. Mačernio gatvėje esančią kavinę „Gondingėlė“ kartu su draugėmis: K. K., A. K., V. K.. Apie 3.30 val. į kavinę iš lauko grįžusi K. K. paaiškino, kad paliko mašinoje sėdėti V. K., o po maždaug 5-10 min. išėjusios V. G. ir jos draugės pastebėjo, jog nėra jai priklausančio automobilio ir V. K., kuri turėjo sėdėti tame automobilyje. K. K. susisiekė telefonu su V. K., pasiteiravo kur ji yra, ir po kelių minučių ši parėjo nuo pastato Nr. 61, automobilio savininkei pasakiusi, kad automobilis sudaužytas ir surinktas iš dalių. V. G. iškvietė policiją. Netrukus prie V. G. priėjusi teta K. K. paaiškino, kad rado automobilį prie (duomenys neskelbtini) namo. Automobilį vairavusiai V. K. nustatytas vidutinis (1,76 prom.) girtumas, ji vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės jos vairuoti, nes šios teisės nėra įgijus. V. K. pristatyta į Plungės r. PK ir patalpinta į trumpalaikio sulaikymo kamerą, kol išblaivės ir bus galima surašyti protokolą.

Liudytoja apklausta A. S. teisme parodė, kad pagal gautą pranešimą, jog pavogta transporto priemonė, vėliau buvo patikslinta, kad ji nėra pavogta, atvykę į įvykio vietą aiškinosi, kas vairavo automobilį, rėmėsi liudytojų parodymais, kad vairavo V. K., ėmė paaiškinimus iš liudytojų, o su V. K. ji nesusitiko, jos apklausoje nedalyvavo, tik matė ją kolegų tarnybiniame automobilyje, o vėliau pristatytą į komisariatą, kaltininkė buvo nustatyta kolegų paaiškinimais, liudytojų parodymais, kurie sutapo, taigi buvo objektyvūs ir išsamūs duomenys administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Eismo įvykio vietos 2016-01-17 schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta įvykio vieta, transporto priemonių išsidėstymas, transporto priemonėms padaryti apgadinimai: automobilio Mercedes-Benz E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis; automobilio Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis kairės pusės bamperis, priekinis kairės pusės žibintas ir posūkio žibintas bei variklio dangtis.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2016-01-17 4.36 val., V. K. buvo neblaivi – alkotesteriu Lion alcolmeter 500 Nr. 19128 jai buvo nustatytas vidutinis (1.78 ‰) girtumas, su alkotesterio užfiksuotais duomenimis apie girtumą V. K. sutiko, tikrinimo duomenis pasirašydama.

Situacijoje, kai apie įvykį iš šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių.

Nagrinėjamu atveju, pažeidimą nustačiusių pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Juolab, kad teisme jie pasirašė, jog yra įspėti pagal ATPK 187² str. už melagingų parodymų davimą. Tokiu būdu netikėti nuosekliais, patikimais ir objektyviais policijos pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo. Teismas taip pat neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios V. G., K. K. neprieštaraujančiais tarpusavyje parodymais, kurios iškvietė policijos pareigūnus ir viso proceso metu vieningai, nuosekliai nurodė tapačias įvykio aplinkybes, kitaip nei administracinėn atsakomybėn patraukta V. K., kuri savo parodymus pakeitė.

Teisme administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. iškelta versija, kad įvykio metu ji automobilio nevairavo, prieštarauja administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu jos pačios duotam paaiškinimui, kuriame prisipažino vairavusi automobilį, tačiau teismo posėdžio metu savo parodymus pakeitė, teigdama, kad prisipažinimą privertė pasirašyti policijos pareigūnas. Teismo manymu, V. K. parodymai, užfiksuoti policijos pareigūnų po eismo įvykio ir bylos nagrinėjimo metu, prieštarauja patys sau ir byloje esantiems objektyviems duomenims, todėl atmestini. V. K. neigimą vairavus automobilį, parodymų keitimą policijos pareigūnams tiriant ir fiksuojant įvykį, neįvardijant jį vairavusio asmens, teismas vertina kaip jos siekimą išvengti gresiančios administracinės atsakomybės bei pasirinktą gynybinę versiją.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. K. kaltė dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, jos padaryta veika atitinka ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Tai, kad V. K., būdama neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, patvirtina byloje esantys: administracinio teisės pažeidimo protokolas; eismo įvykio vietos fotonuotraukos; eismo įvykio schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį; asmens blaivumo testas; nukentėjusiosios V. G. paaiškinimas ir pareiškimas raštu bei parodymai teisme; liudytojos K. K. paaiškinimas raštu ir parodymai teismo posėdžio metu, policijos pareigūnės A. S. tarnybinis pranešimas apie nustatytą teisės pažeidimą ir jį padariusį asmenį – V. K.; pareigūnų A. S., K. E., A. G. parodymai teisme, kuriais netikėti ar abejoti teismas neturi pagrindo; pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K. atstovo teiginiai, jog byloje nėra pakankamai duomenų pagrindžiančių jo atstovaujamosios kaltę, jog niekas betarpiškai nematė, neužfiksavo, kad transporto priemonę vairavo V. K., kad buvo remtasi liudytojų prielaidomis, laikytini nepagrįstais ir paneigtais byloje esančiais, teismo ištirtais ir aukščiau aptartais įrodymais.

V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 str., 32 str.).

Skiriant nuobaudą pažeidėjai, teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. 1 d. nuostatomis dėl baudos skyrimo nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį.

Papildoma nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. – transporto priemonės konfiskavimas – netaikytina.

Priverstinai nuvežta transporto priemonė ir sulaikytas jos registracijos liudijimas grąžintini savininkui ar kitam teisėtam transporto priemonės valdytojui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. K. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažedimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., ir jai paskirti administracinę nuobaudą 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Sulaikytą transporto priemonę Mercedes-Benz E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esančią aikštelėje UAB „Palska“, Stoties g. 19, Plungėje, priverstinai nuvežtą pagal 2016-01-17 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. 120, bei jos registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), gražinti savininkui ar teisėtam jo valdytojui, po nutarimo paskelbimo.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos ROIK numerį.

Neturint galimybės sumokėti baudą, Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (Lietuvos Respublikos ATPK 314 straipsnio 3 dalis).