Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-04-30 · Administracinė byla Nr. I-1764-414/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-30
Bylos Nr.
I-1764-414/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1764-414/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00100-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 30 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 2-6) nurodė, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. tam tikrais laikotarpiais buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis. Jam tekdavo mažesnis, nei teisės aktuose reglamentuojamas, gyvenamasis plotas. Papildomai įrengta lova, spintelė, dar labiau mažino kameros plotą. Išreiškė nuomonę, kad iš kameros ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Prie tualeto ar praustuvės tekdavo laukti eilėse, visi vienu metu netilpdavo susėsti prie stalo pavalgyti, todėl taip pat tekdavo laukti eilėje, atšaldavo maistas. Kamerose įrengtas sanitarinis mazgas nėra visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl nuolat jausdavosi nemalonus kvapas. Ne kartą žodžiu kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnus, tačiau prašymo perkelti į laisvesnes kameras jie netenkindavo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų juto orumo pažeminimą, diskomfortą, dvasinį ir emocinį šoką, tapo nervingas, irzlus, nepasitikintis savimi, sutriko miegas ir apetitas, išgyvena depresiją. Stiprius neigiamus padarinius jaučia iki šiol. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir atsakovas, ir Kauno TI) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 10-13) nurodė, kad pareiškėjui kamerose tekdavo nuo 3,91 kv. m. iki 15,59 kv. m. ploto, todėl 3,6 kv. m. ploto norma buvo užtikrinama. Sanitarinio mazgo plotas yra 1,5 kv. m. Jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, kurio konstrukcija neleidžia kanalizacijos dujoms išeiti į patalpą. Jis turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą ir atskirtas nuo kameros 2,1 m. aukščio atitvarais, užtikrinančiais higienos normų laikymąsi ir naudojimosi intymumą. Atskirų sanitarinių mazgų įrengimas yra susijęs su Kauno TI pastato rekonstrukcijos darbais, todėl veikiantiems tardymo izoliatoriams netaikomas. Sanitarinių mazgų įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės susijusios su sanitarinių mazgų įrengimu yra nepagrįstos. Pareiškėjas nėra kreipęsis dėl fizinės sveikatos ar psichologinių problemų, kurios sietinos su skunde nurodytomis aplinkybėmis, ar į minėtus specialistus kreipėsi, kada kreipėsi, pareiškėjas taip pat nenurodo. Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, išreiškė nuomonę, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, piktnaudžiauja teisminės gynybos teise. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė jo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 89). Atsakovo atstovas Kauno TI informavo, kad jo atstovas teismo posėdyje nedalyvaus (b. l. 92). Byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI.

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau - ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI atskirais laikotarpiais buvo paskirtas gyventi į kamerų tipo patalpas Nr. 338, Nr. 320, Nr. 166, Nr. 161, Nr. 129, Nr. 208, Nr. 156, Nr. 228, Nr. 220, Nr. 223, Nr. 233, Nr. 344 (b. l. 14-15, 17-25). Minėtose kamerose atskirais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas vienas arba su kitais asmenimis, didžiąją laikotarpių dalį iš viso kameroje buvo laikoma iki keturių asmenų ir tik laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. sausio 25 d. (5 dienas) kameroje Nr. 223 buvo laikomi penki asmenys. Tokiu būdu atskirais laikotarpiais vienam asmeniui teko nuo 3,90 kv. m. iki 15,59 kv. m. ploto. Akcentuotina, kad 2016 m. balandžio 12 d. ir laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. kameroje Nr. 161 jam teko keturis kartus didesnis plotas (15,59 kv. m.) nei teisės aktuose nustatyta turėjusi tekti ploto norma. Nacionalinės teisės aktuose nustatyta ploto norma (3,6 kv. m.) ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo. Taip pat pastebėtina, kad iš bendro ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui mažiausiai teko 3,52 kv. m. ploto (2015 m. gegužės 28 d., kameroje Nr. 161), todėl nėra pagrindo konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimo.

Pareiškėjas nurodo, jog skaičiuojant ploto normą turi būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo, baldų bei kitų įrengimų užimamas plotas. Pastebėtina, kad asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime (Įsakyme Nr. V-124) nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje paprastai aiškina, kad toks teisinis reguliavimas nereikalauja taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017). Taigi, pagal bylos duomenis, nenustačius gyvenamojo ploto normos (3,6 kv. m.) pažeidimo, nenustačius, kad atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m. ploto, nėra pagrindo skaičiuojant ploto normą iš bendro ploto normos išskaičiuoti sanitarinio mazgo, baldų ar kito inventoriaus užimamą plotą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kamerose, didžiąją dalį laikotarpių pareiškėjas gyveno vienas arba su dar trimis asmenimis, išskyrus penkias dienas, kai kameroje Nr. 223 buvo laikomi penkiese. Įvertinus nurodytą aplinkybę ir tai, kad kameroje Nr. 223, vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo, pareiškėjo argumentai, kad prie sanitarinio mazgo ar praustuvės tekdavo laukti eilėse, visi vienu metu netilpdavo susėsti prie stalo pavalgyti, vertintini kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad laisvės atėmimo vietų materialinį buitinį aprūpinimą reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, patvirtintos Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.; toliau – ir Aprūpinimo kietuoju inventoriumi norma), pagal kurią tardymo izoliatorių kamerų tipo patalpose, be kita ko, turi būti: stalas – 1 vienetas; taburetė – 1 vnt. vienam asmeniui arba stalo ilgio suoliukas – 2 vnt. Taigi, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, nėra numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti ne vienas stalas, nereglamentuojamas ir turinčio būti stalo dydis. Pareiškėjui neginčijant, kad kamerose buvo stalas, teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, aprūpinant kameras baldais.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl kamerose netinkamai įrengto sanitarinio mazgo (nėra visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos), nuolat jausdavosi nemalonus kvapas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d.; toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios be kita ko, nustato ir tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Pagal Higienos normos HN 76:2010 21 punktą, sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodoma, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 26, 27, 28) patvirtina, kad kamerose sanitarinio mazgo patalpos turi atskirą ventiliaciją, įrengtos gana aukštos sanitarinio mazgo atitvėrimo sienelės, sanitarinis mazgas turi duris. Tai, kad kamerų sanitariniuose mazguose yra įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema (b. l. 26) atitinka higienos normų kameroms (gyvenamosioms patalpoms) keliamus reikalavimus. Nustačius, kad atsakovas teisės aktų reglamentuojančių kamerų vėdinimą nepažeidė, o pareiškėjas turėjo galimybę kameras vėdinti per langus, negali būti pripažįstama, jog yra pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė orumo pažeminimą, diskomfortą, dvasinį ir emocinį šoką, tapo nervingas, irzlus, nepasitikintis savimi, sutriko miegas ir apetitas, išgyvena depresiją. Įrašai Asmens sveikatos istorijoje (b. l. 37-88) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl gerklės paraudimo, kosulio, skausmo juosmens srityje, blogos savijautos pavalgius, akies paraudimo, galvos skausmo, prašė tirti inkstus, norėjo sužinoti, kokia liga jis serga, paaiškinus, kad šlapimo tyrimas be pakitimų buvo nepatenkintas, grasino skundais. Nustatyta dvylikapirštės žarnos opa (b. l. 75), tarpininkauta skiriant dietinį maistą (b. l. 78, 85). Nurodė, jog nervuojasi dėl artėjančio teismo, psichozės, depresijos požymių pastebėta nebuvo (b. l. 67). Žaidžiant futbolą buvo patyręs netyčinę kojos traumą (b. l. 72-74). Nelegaliai naudojo amfetaminą (b. l. 86). Minėtos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad neigiami išgyvenimai būtų tiesiogiai susiję tik su jo nurodytomis kalinimo sąlygomis, nes juos galėjo sąlygoti paties pareiškėjo pasirinktas elgesio būdas (pvz., amfetamino vartojimas). Nurodyti nusiskundimai sveikata nėra išskirtiniai, lyginant su laisvėje gyvenančių asmenų nusiskundimais ir ligomis. Be to, laisvės atėmimo įstaigose laikomų asmenų neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra susiję su privatumo, judėjimo laisvės apribojimu ir yra neišvengiama kalinimo (sulaikymo) pasekmė. Pareiškėjas skunde nenurodė, jog dėl patiriamų išgyvenimų buvo kreipęsis į psichologus, ar dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų reiškęs pretenzijas institucijoms raštu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jo nurodomi išgyvenimai buvo itin intensyvūs, todėl, atsižvelgiant į teismų praktiką, nelaikytini neturtine žala CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme (ABTĮ 56 str.).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų atsakovo neteisėtų veiksmų ir aplinkybių, jog dėl kalinimo sąlygų Kauno TI pareiškėjui būtų atsiradusios tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, konstatavimui. Jo patirti nepatogumai nelaikytini intensyviais ar prilygstančiais pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Nenustačius būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. V. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis