Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį areštu 25 paroms;pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį -laisvės atėmimu 2 metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio pagrindu į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009 m. vasario 26 d. iki 2009 m. balandžio 8 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltais pripažinti V. V. ir D. S., tačiau dėl jų nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., D. S. ir V. V. nuteisti už tai, kad 2009 m. vasario 18 d., apie 24 val., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą, Z. Š. priklausantį turtą, išlaužę durų spyną bei iškėlę durų grotas, įsibrovė į S. K. priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) Telšių r., kuriame įsikūrusi Z. Š. priklausanti parduotuvė, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausomų nuo jų valios, nes suveikė parduotuvės vietinė signalizacija.

Be to, A. S., V. V. ir D. S. 2009 m. vasario 26 d., apie 10 val., veikdami kartu, esant išankstiniam susitarimui apiplėšti K. R., apgaule pasikvietė K. R. į T. J. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) Telšių r., kurioje bendrais veiksmais panaudodami K. R. fizinį smurtą, specialiai žmogui sužaloti pritaikytus daiktus – kastetą ir medinį branktą, ir šaunamąjį ginklą – nenustatytos markės dujinį pistoletą, pasireiškusį A. S. sugriebiant nukentėjusįjį K. R. už kaklo ir taip pargriaunant jį ant žemės, laikant nukentėjusįjį bei suduodant ne mažiau kaip 3–4 smūgius rankos kumščiu, kurioje buvo kastetas, į nugaros sritį, V. V. suduodant ne mažiau kaip 3–4 smūgius mediniu branktu į nugaros, galvos ir kairiojo peties sritis, D. S. spiriant į galvos sritį bei suduodant ne mažiau kaip 3–4 smūgius ranka į įvairias kūno dalis, D. S. šaunant iš nenustatytos markės dujinio pistoleto į galvos dešinę smilkininę pusę, padarė K. R. sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė iš jo diržą-piniginę, 15 Lt vertės, su UAB „Utenos mėsa“ priklausančiais K. R. išmokėtais pinigais – 24993 Lt, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“, 400 Lt vertės, iš viso pagrobė svetimo turto už 25408 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis A. S. neginčija savo kaltės ir teismo išvadų dėl jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, o nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už LR BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, neatsižvelgė į visas aplinkybes, kurios sudaro sąlygas skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Skirdamas A. S. bausmes ir galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis baudžiamuosius įstatymus pažeidė pirmą kartą (3 t. 51–52 b. l.), tačiau veikdamas bendrininkų grupėje, ką pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat į tai, kad jis pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą (kvalifikuota vagystė) ir padarė vieną sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą – plėšimą, panaudojant šaunamąjį ginklą (BK 180 str. 3 d.), už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgė ir į tai, kad A. S. mokosi, dabartinėje ir ankstesnėje mokymosi įstaigose charakterizuojamas teigiamai (3 t. 54 b. l.; 4 t. 20–21 b. l.). Be prieš tai minėtos nustatytos vienos A. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, apylinkės teismas nustatė ir skirdamas bausmes atsižvelgė į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl to ir į tai, kad nukentėjusiajam K. R. buvo atlyginta dalis (4 t. 6, 12, 17 b. l.), o Valstybinei ligonių kasai visa (1 t. 177–178 b. l.; 3 t. 141 b. l.) padaryta žala (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Iš to daroma išvada, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes, įvertino ne tik A. S. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tačiau ir jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei jo asmenį teigiamai apibūdinančius duomenis ir paskyrė bausmes, žymiai mažesnes už atitinkamai BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą arešto bausmės vidurkį ir BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Apylinkės teismas, spręsdamas nuteistųjų D. S. ir V. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, taikė nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK XI skyrius) ir atidėjo paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą (BK 92 str.), nes pastarieji nusikaltimų padarymo metu neturėjo 18 metų amžiaus. Taip pat iš apylinkės teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas A. S. skyrė realią laisvės atėmimo bausmę atsižvelgdamas į tai, kad pastarasis sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas pilnametis ir nesvarstė galimybės apeliantui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, kaip nepilnamečiui. Pažymėtina, kad A. S. nusikalto būdamas 18 metų ir 4 mėnesių amžiaus (A. S. gimęs 1990-10-26).

BK 81 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio skyriaus („Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“) nuostatos gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad byloje nėra teisinio pagrindo A. S. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada skundžiamame nuosprendyje yra padaryta įvertinus ne visas nusikalstamos veikos padarymo bei nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

Byloje nustatyta, jog nuteistojo A. S. įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdina tai, kad jis nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje sąmoningai veikdamas tiesiogine tyčia siekiant neteisėtai įsigyti piniginių lėšų, o apiplėšiant K. R. buvo panaudotas ir šaunamasis ginklas. A. S. nusikalto su nusikaltimų padarymu metu nepilnamečiais buvusiais bendrininkais V. V., gim. 1992-01-02, ir D. S., gim. 1992-10-31.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. S., V. V. ir D. S. iki nusikalstamų veikų padarymo buvo draugai (4 t. 28, 29 b. l.), apvogti parduotuvę Pavendenės k., Telšių r. ir apiplėšti gyvulių supirkėją K. R. nuteistiesiems A. S. ir V. V. pasiūlė D. S., kuris tai patvirtino teisiamajame posėdyje (4 t. 29 b. l.). Iš A. S. asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad jis anksčiau neteistas (3 t. 51 b. l.), duomenų apie administracines nuobaudas byloje nėra, mokymo įstaigoje, kurioje mokėsi nusikaltimų padarymo metu, charakterizuojamas teigiamai (3 t. 54 b. l.), aukštojoje mokykloje, į kurią įstojo mokytis po vidurinės mokyklos pabaigimo, taip pat charakterizuojamas teigiamai (4 t. 21 b. l.). Išvardyti bylos duomenys, susiję su nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis ir teigiama nuteistojo asmenybe, leidžia svarstyti klausimą dėl A. S. socialinės brandos.

Pagal BK 81 straipsnio 2 dalį, teismas, prireikus padaryti išvadą apie nuteistojo nepakankamą socialinę brandą, būdingą pilnamečiui asmeniui, gali atsižvelgti į specialisto paaiškinimus ir išvadas. Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis A. S. pateikė psichologinio tyrimo išvadą Nr. 133, kurioje pažymima, kad A. S. yra linkęs įsiteikti ir idealizuoti kitus, kritiškai neįvertina savo galimybių ir nenumato kitų elgesio bei veiksmų pasekmių, siekia įspūdžio ir nori būti reikšmingas, gerbiamas bendraamžių asmenų, ir tai būdinga paauglystės laikotarpiu (13–18 m). Psichologai, atlikę A. S. asmenybės tyrimą, padarė išvadą, kad A. S. (19 m.) socialinė branda neatitinka suaugusio žmogaus brandos ir būdinga nepilnamečių vyresniojo, 16–18 m., amžiaus paauglių brandai (4 t. 68–69 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teismo posėdyje psichologė V. B. patvirtino teismui pateiktą tyrimo išvadą.

Kolegija, įvertinusi visas prieš tai paminėtas aplinkybes ir specialistų pateiktą išvadą, kad A. S. nusikaltimų darymo metu nesugebėjo tinkamai įvertinti savo veiksmų pasekmių, netinkamai vertino jo amžiaus žmonėms visuomenės keliamus reikalavimus ir, leisdamas laisvalaikį su vaikystės draugais, padarė nusikaltimus su nepilnamečiais bendrininkais, daro išvadą, kad tiriamu atveju negalima nubrėžti griežtos ribos tarp nepilnamečio iki 18 metų socialinės brandos lygio ir pilnamečio virš 18 metų ir 4 mėnesių, t. y. tokio amžiaus, kokio nusikaltimų padarymo metu buvo sulaukęs A. S., todėl kyla abejonių dėl apelianto socialinės brandos ir šios abejonės vertinamos nuteistojo naudai.

Dėl šių motyvų skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 str. 1 p.) ir nuteistojo A. S. atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus nuostatos.

Vertinant nuteistajam nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes kaip už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą, taip ir galutinę subendrintą bausmę, matyti, kad jų dydis yra mažesnis nei BK 92 straipsnio 1 dalyje numatyta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, todėl šiuo atveju A. S. įstatymas leidžia taikyti minėtą nuostatą.

Kita sąlyga, kuri būtina atidedant bausmės vykdymą nepilnamečiui, yra tai, kad teismas turi nuspręsti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kolegija, atsižvelgia į visas prieš tai minėtas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai pat įvertina pozityvias A. S. gyvenimo perspektyvas ir auklėjimo sąlygas (gyvena su abiem tėvais, tėvai juo rūpinasi ir skiria jam reikiamą dėmesį (3 t. 54 b. l.), baigęs gimnaziją įstojo Klaipėdos universitetą valstybės finansuojamą vietą, kur charakterizuojamas kaip stropus studentas (4 t. 21 b. l.), atsižvelgia į tai, kad iki inkriminuotų nusikaltimų padarymo A. S. nebuvo taikoma nei administracinė, nei baudžiamoji atsakomybė. Taigi kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo A. S. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas turi būti atidėtas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę. Reikia pažymėti, kad nuteistajam nevykdant teismo nustatytų auklėjimo priemonių, nepadarius teigiamų išvadų dėl savo elgesio, padarius viešosios tvarkos ar kitus teisės pažeidimus, baudžiamasis įstatymas numato galimybę panaikinti sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę (BK 92 str. 3 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi, kolegija,

nusprendžia:

Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti:

A. S., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 10 (dešimt) dienų, vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant dvylikai mėnesių auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba dirbti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.