- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- eI-7250-816/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03893-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Atsakovas
- A. T., N. T.
- Pareiškėjas
- SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovams A. T. ir N. T. dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama iš skolininkų A. T. ir N. T. priteisti 2670,56 eurų nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 105,22 eurų delspinigių už nesumokėtą vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. imtinai. Taip pat prašo priteisti 24,20 Eur atstovavimo išlaidų.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad rinkliavos apskaičiavimo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., skolininkai bendros jungtinės nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje: statinius, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1233,05 kv. m.).
Žemesnės instancijos teismas
Remiasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai), pagal kuriuos atsakovams apskaičiavo Vietinę rinkliavą už šiuos nekilnojamojo turto objektus.
Paaiškino, kad vadovaujantis Rinkliavos nuostatais, vykdant Vietinės rinkliavos surinkimo pareigą, skolininkams suformuoti ir išsiųsti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai bei priminimai apie pradelstą įsiskolinimą, atsakovams paskaičiuota nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 2670,56 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos bei 105,22 Eur delspinigių, už 2021 m. – 1540,63 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos bei 83,19 Eur delspinigių, už 2022 m. – 1129,93 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos bei 22,03 Eur delspinigių.
Remiasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 98 str. 2 d., 99 str., Rinkliavos nuostatų 60, 83, 86 p. bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) informaciniame puslapyje skelbiama delspinigių norma, pagal kurią už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai, ir nurodo, kad apskaičiavo atsakovams už nesumokėtą vietinę rinkliavą 105,22 Eur delspinigių.
Atsakovai atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas iš esmės tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir Atliekų įstatymas) bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus ir nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką, lengvatas, grąžinimo tvarką, delspinigių dydį ir apskaičiavimo tvarką, paslaugos kokybės reikalavimus ir teikimo sąlygas. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).
Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali būti organizuotas, atliekų turėtojams sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, o 30¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe.
Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“, 6 punktas nustato, jog į Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą (toliau – ir Sąrašas) yra įtraukti maitinimo paskirties pastatai, t. y. pastatai naudojami žmonėms maitinti (valgyklos, restoranai, kavinės, barai, kiti panašios paskirties objektai). Sąrašo pastabų dalyje nurodoma, jog nekilnojamojo turto objektais šiame Sąraše laikomi pastatai ir inžineriniai statiniai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre, atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos patalpos, o nekilnojamojo turto paskirtimi šiame Sąraše laikoma paskirtis, kuri yra teisės aktais leidžiama, nuosavybės dokumentuose nurodyta arba faktiškai vykdoma teisėta viena ar keletas veiklos rūšių, vykdomų nekilnojamojo turto objektuose.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (kaip minėta, toliau – ir Rinkliavos nuostatai, šioje byloje aktuali ir nauja redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.), kurie su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai, nuosavybės teise valdantys Rinkliava apmokestinamos kategorijos (rūšies) nekilnojamąjį turtą arba kiti atliekų turėtojai, kuriems Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 6.6 punktas).
Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems Rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas). Pagal Rinkliavos nuostatų 34 punktą, pastovioji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Pagal Rinkliavos nuostatų 35 punktą, kintamoji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Rinkliavos nuostatų 21 punktas). Apmokestinimo Rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (tuo atveju, jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras) (Rinkliavos nuostatų 22 punktas). Bendras Rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Rinkliavos nuostatų 23 punktas).
Rinkliavos nuostatų 52.1 punktas nustato, jog pastovioji Rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv. m) padauginus iš pastoviosios Rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.). Rinkliavos nuostatų 52.2.2 punktas nustato, kad kintamoji Rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama sekančiai: kai NTO Rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas bendrojo naudojimo konteineris – objekto bendras plotas (kv. m) padauginamas iš mėnesio kintamosios Rinkliavos dedamosios pagal NTO rūšis (2 priedo 1 lentelės C stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.); kai NTO Rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas individualaus naudojimo konteineris – Administratorius skaičiavimams priima galinčių per mokestinį laikotarpį šiame NTO susidaryti atliekų svorį (390 kg), kuris padauginamas iš kintamosios Rinkliavos dalies dedamosios (Eur/kg) (2 priedo 1 lentelės D stulpelis). Pagal Rinkliavos nuostatų 52.3 punktą, kadangi tikslus per mokestinį laikotarpį Atiduotų atliekų svoris bus žinomas tik pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, kintamoji Rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą ir kuriam priskirtas individualaus naudojimo konteineris, apskaičiuojama per mokestinį laikotarpį Atiduotų atliekų svorį padauginus iš kintamosios Rinkliavos dalies dedamosios (Eur/kg). Jeigu kintamosios Rinkliavos dalis, apskaičiuota pagal Atiduotų atliekų svorį, yra didesnė už kintamąją dalį, Administratoriaus priimtą galintį per mokestinį laikotarpį tame NTO susidaryti atliekų svorį (390 kg), kito mokestinio laikotarpio mokėjimo pranešime atliekamos korekcijos – nurodoma arba likusi sumokėti Rinkliavos kintamosios dalies suma, arba kito mokestinio laikotarpio mokėjimo pranešime susidaręs skirtumas atimamas iš naują mokestinį laikotarpį privalomos mokėti Rinkliavos. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, laikytina jog Rinkliavos mokėtojams, naudojantiems bendrus konteinerius Rinkliavos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į NTO plotą, o naudojantiems individualius konteinerius, pagal plotą apskaičiuojama tik pastovioji Rinkliavos dalis; kintamoji dalis apskaičiuojama už einamus metus taikant 390 kg. kvotą, kurią viršijus, kitais metais Rinkliavos mokėtojams atliekamas perskaičiavimas ir už viršijantį atliekų kiekį priskaičiuojama papildomai mokėtina suma, o perdavus mažesnį atliekų kiekį, kitais metais mokėjimo pranešime taikoma kompensacija ir mokėtina suma mažinama taip, kaip tai nustatyta Rinkliavos nuostatų 52.3 punkte
Rinkliavą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme ir vietinės rinkliavos mokėjimas ar nemokėjimas nėra susijęs su paslaugos gavimu ar negavimu.
Byloje nustatyta, kad atsakovai nuo 2016 m. sausio 13 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 1233,05 kv. m ploto nekilnojamojo turto objektą (pastatą–kavinę, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – maitinimo), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro išrašas, 7.4 punktas).
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad rinkliava nustatoma nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkams arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovui pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotam asmeniui. Sąraše yra numatyta, kad, be kita ko, maitinimo paskirties pastatų, t. y. pastatų naudojamų žmonėms maitinti (valgyklos, restoranai, kavinės, barai, kiti panašios paskirties objektai) savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Pagal Rinkliavos nuostatų 1 priedo „Nekilnojamojo turto objektų (NTO) rūšių sąrašas“ 8 punktą kaip atskira nekilnojamojo turto objektų rūšis išskiriami maitinimo paskirties pastatai (pastatai ir patalpos, naudojamos žmonėms maitinti (valgyklos, restoranai, kavinės, barai, įskaitant lauko kavines, veikiančias prie registruoto NTO ir kitus panašios paskirties objektus)).
Taigi atsakovai laikytini vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojais.
Bylos duomenys rodo, kad už minėtą atsakovų valdomą nekilnojamojo turto objektą jiems buvo paskaičiuota pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalis. Mokėtina rinkliavos suma už 2021 m., remiantis mokėjimo pranešimu, sudaro 1 278,48 Eur, už didžiagabaričių atliekų tvarkymą paskaičiuota 2,01 Eur, atliktas perskaičiavimas pagal atiduotų atliekų kiekį sudaro 260,14 Eur, paskaičiuota bendra mokėtina suma už 2021 m. sudaro 1 540,63 Eur. Šiai sumai apmokėti 2021 m. gegužės 24 d. buvo suformuotas mokėjimo pranešimas Nr. 11630340 su DGA tvarkymo detalizacija ir perskaičiavimų pagal atiduotų atliekų svorį detalizacija, kuris išsiųstas atsakovų valdomo nekilnojamojo turto objekto adresu (duomenys neskelbtini). Už 2022 m. rinkliavos suma, remiantis mokėjimo pranešimu, sudaro 975,72 Eur, už didžiagabaričių atliekų tvarkymą paskaičiuota 1,43 Eur, atliktas perskaičiavimas pagal atiduotų atliekų svorį sudaro 152,78 Eur, paskaičiuota bendra mokėtina suma už 2022 m. sudaro 1 129,93 Eur. Minėtai sumai 2022 m. vasario 28 d. buvo suformuotas naujas mokėjimo pranešimas Nr. 11918574 su DGA tvarkymo detalizacija ir perskaičiavimų pagal atiduotų atliekų svorį detalizacija ir išsiųstas jau minėtu adresu.
Atsakovams minėtu adresu taip pat išsiųsti skolos pranešimai: 2019 m. spalio 2 d. (Nr. 00211031), 2021 m. rugpjūčio 12 d. (Nr. 00297068), 2022 m. balandžio 5 d. (Nr. 00391229), 2022 m. liepos 8 d. (Nr. 00537883).
Mokėtina vietinė rinkliava atsakovams apskaičiuota remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovų valdomo nekilnojamojo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovams atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, taigi darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu atsakovų komunalinės atliekos buvo tvarkomos Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir jie turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
Rinkliavų nuostatų 53 punkte nustatyta, kad vietinė Rinkliava į Savivaldybės biudžetą privalo būti sumokėta arba iki pirmojo ketvirčio pabaigos (mokant už visą mokestinį laikotarpį) arba iki kiekvieno ketvirčio pabaigos. Byloje įrodymų, kad atsakovai sumokėjo už jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą apskaičiuotą vietinę rinkliavos sumą, nėra, todėl pareiškėja pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovų nesumokėtą vietinę rinkliavą.
Rinkliavų nuostatų 59 punkte nustatyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą Rinkliavą skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai Rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą (Rinkliavų nuostatų 60 punktas). Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį (Rinkliavų nuostatų 60 punktas). MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.
Iš byloje esančio paskaičiavimo matyti, jog atsakovams nesilaikius įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, jiems nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei MAĮ nustatytą laikotarpį. Iš viso nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. VASA atsakovams paskaičiavo 105,22 Eur delspinigių.
Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai ginčo objektu nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtojai, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovus apie susidariusią skolą ir apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovų priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius laikytinas pagrįstu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkintinas, priteisiant solidariai iš atsakovų pareiškėjos naudai 2670,56 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir 105,22 Eur delspinigių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjos reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas sprendžiamas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja prašyme teismui nurodė, kad patyrė 24,20 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikdama 2023 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20230307-18, kurioje nurodomos paslaugos – ieškinio dėl skolos priteisimo parengimas (atsakovai A. T. ir kt.), 2022 m. rugpjūčio 2 d. teisinių paslaugų sutarties su Advokatų profesine bendrija Jurkonis ir partneriai LINDEN išrašą ir 2023 m. kovo 24 d. pavedimo išrašą.
Pareiškėjos patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose (toliau – ir Rekomendacijos).
Taip pat ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Teismo įsakymo teisena administraciniame procese ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131⁴ straipsnio 4 dalis). Liteko duomenimis į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovų atžvilgiu. Įvertinus tai, kad ABTĮ numatyta ekonomiškesnė ir operatyvesnė procedūra išieškoti laiku nesumokėtas vietines rinkliavas – teismo įsakymo procedūra, kuria pareiškėja be pagrindo nepasinaudojo, procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo pareiškėjos pasirinkta sudėtingesnė vietinės rinkliavos išieškojimo procedūra, o ne tai, kad atsakovai laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Be to, pareiškėja neįrodė, kad mokėjimo nurodyme ir sąskaitoje faktūroje nurodytos išlaidos yra patirtos būtent dėl nagrinėjamos bylos. Pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Nagrinėjamu atveju iš viešai skelbiamos pareiškėjos struktūros matyti, kad teisininkas pas pareiškėją yra. Dėl to prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
iš esmės patenkinti pareiškėjos SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. T. ir N. T. savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ naudai 2670,56 Eur (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt eurų ir 56 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nepriemoką už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 105,22 Eur (vieną šimtą penkis eurus ir 22 euro centus) delspinigių.
Netenkinti pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.