Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-10-06 · Civilinė byla Nr. 2A-406-212/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-06
Bylos Nr.
2A-406-212/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
A. S.
Atsakovas
AB „Panevėžio keliai“

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A–406–212/2008

Violeta Petkevičienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)73.2.6.1.; 121.15.; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,sekretoriaujant Loretai Talžūnienei,dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Vyteniui Puišiui,atsakovo AB „Panevėžio keliai“ atstovei Vaidai Jėčienei,trečiajam asmeniui A. S. ir jo atstovei adv. Vitalijai Kopūstienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AB „Panevėžio keliai“, trečiajam asmeniui A. S. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo, AB „Panevėžio keliai“, 9 635,46 Lt žalos atlyginimo, 289 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2006-09-25 įvykusios avarijos metu buvo sugadintas UAB „Lukoil Baltija“ priklausantis automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Avarijos kaltininku pripažintas automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui AB „Panevėžio keliai“, vairuotojas A. S.. A. S. padaryti Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimai nulėmė avariją ir dėl jos atsiradusią žalą. Nurodė, kad A. S. vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, dėl ko nukrito vairuojamo automobilio ratas bei buvo sugadintas kitas automobilis. Transporto priemonė Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta valdytojo civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu ieškovas išmokėjo 9 635,46 Lt dydžio draudimo išmoką. Atsakovas AB „Panevėžio keliai“ yra atsakingas už darbuotojo A. S. darbo metu padarytą žalą. Todėl pagal LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, jis turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis eksploatavo techniškai netvarkingą transporto priemonę ir dėl to įvyko eismo įvykis.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2006-09-25 apie 16.30 val. Akmenės r. kelyje Kuršėnai – Mažeikiai įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo A. S. vairuojamo automobilio Volvo N12, valst. (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui AB „Panevėžio keliai“, nukrito užpakalinis kairės pusės ratas. Riedėdamas ratas atsitrenkė į priešinga kryptimi važiuojantį automobilį MAN LE220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Lukoil Baltija“. Eismo įvykio metu buvo apgadintas UAB „Lukoil Baltija“ priklausantis automobilis. Eismo įvykio kaltininku pripažintas tretysis asmuo A. S., kuriam surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir skirta 150 Lt bauda pagal ATPK 127 str. 2 d.. Nustatė, kad šalys 2006-04-25 buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi atsakovui priklausantis automobilis Volvo N12 buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vadovaudamasis šia sutartimi, ieškovas atlygino eismo įvykio metu atsakovo padarytą žalą UAB „Lukoil Baltija“, todėl kreipėsi į A. S. ir atsakovą AB „Panevėžio keliai“ dėl 9 635,46 Lt žalos atlyginimo. Atsakovas ir tretysis asmuo atsisakė atlyginti žalą. Atsakovas motyvavo tuo, kad pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. normą jis privalo atlyginti žalą, jeigu buvo vairuojama techniškai netvarkinga transporto priemonė, kai ja naudotis draudžia teisės aktai. Šiuo atveju transporto priemonė buvo tvarkinga ir galiojantys teisės aktai nedraudė ja naudotis. Tretysis asmuo nurodė ieškovui kreiptis į atsakovą, kadangi jam priklauso transporto priemonė. Teismas darė išvadą, jog eismo įvykio metu atsakovui priklausančios transporto priemonės teisės aktai nedraudė naudoti. Byloje surinktais įrodymais nustatė, kad transporto priemonės gedimas, atsitiko staiga, visiškai netikėtai, automobiliu pravažinėjus beveik visą darbo dieną. Atsižvelgdamas į vairuotojo darbo stažą, sąmoningo, rūpestingo, atidaus žmogaus savybes, padarė išvadą, kad vairuotojas, žinodamas, kokias pasekmes galėtų sukelti toks transporto priemonės gedimas, nebūtų pradėjęs važiuoti. Teismas padarė išvadą, jog pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 str. 4 d. normą atsakovui priklausanti transporto priemonė turėjo krovinio automobilio kelionės lapą, kuriame buvo bendrovės mechaniko žyma, kad automobilis techniškai tvarkingas ir išvykti yra leidžiama. Nustatė, jog šiuo atveju draudimo apsauga galioja interesui, kurį atsakovas apdraudė pagal transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, t.y. draudėjas draudžiasi, kad įvykus draudiminiam įvykiui, neturėtų nuostolių, atlygindamas žalą, padarytą trečiajam asmeniui. Teismas sprendė, kad eismo įvykio metu teisės aktai nedraudė naudoti atsakovo transporto priemonės, eismo įvykis įvyko ne dėl šios priežasties ir atsakovui neatsirado pareiga atlyginti padarytą žalą, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad atsakovas ir tretysis asmuo prašė taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą pagal CK 1. 125 str. 7 d. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, ieškinio senatis tampa teisiškai reikšminga tik tuo atveju, kai teisė yra pažeista. Šiuo atveju nustatė, kad ieškovo teisės nėra pažeistos, todėl teisės pažeidimo padarinių įsisenėjimas neprasideda. Taip pat nurodė, jeigu asmuo yra klaidingai įsitikinęs, kad jo teisė yra pažeista, tokia situacija laikytina fakto klaida dėl teisės pažeidimo, kuri neturi juridinės reikšmės ieškinio senaties termino eigos pradžiai (LAT Senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, iš atsakovo AB „Panevėžio keliai“ jo naudai priteisti 9 635,46 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teises normas. Jam nebuvo žinoma, kad 2008-07-02 teismo posėdyje byla bus nagrinėjama iš esmės. Nesutinka su teismo argumentu, jog AB „Panevėžio keliai“ ir A. S. neatsakingi dėl to, kad nukrito automobilio ratas. Administracinėje byloje nustatyta, jog A. S. pažeidė KET reikalavimus, t.y. vairavo netvarkingą transporto priemonę, neatitinkančią susisiekimo ministerijos nustatytų reikalavimų. Dėl šio eismo įvykio A. S. baustas administracine tvarka dėl KET 53, 273 p. reikalavimų pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (ATPK 127 str. 2 d.). Nesutinka su išvada, kad galima naudoti transporto priemonę su nepriveržtu ratu. Tokia teismo išvada prieštarauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 p. bei LR susisiekimo ministro įsakymui „Dėl techninių reikalavimų naudojamos kelių transporto priemonėms“. Byloje nėra duomenų, kad A. S. važiavo iki artimiausios sustojimo ar remonto vietos. Automobilio Volvo N121 aštuoni rato varžtai negalėjo atsisukti staiga. Kitokių įrodymų tretysis asmuo ir atsakovas nepateikė, o aplinkybė, kad galiojo techninė apžiūra, vairuotojas patyręs ir sveikas, byloje teisiškai nereikšmingos.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinys neįrodytas, nes byloje yra oficialus rašytinis įrodymas, pažyma administracinėje byloje, kad nukrito nepriveržtas ratas. Mano, jog byloje net nėra svarbus automobilio valdytojo kaltės dėl automobilio netvarkingumo klausimas. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. numatyti atvejai, kada draudėjas ar apdraustasis turi patys atlyginti nuostolius, t.y. jei žala padaryta vairuojant netvarkingą automobilį, atsakingas asmuo pats atlygina nuostolius. Privalomojo draudimo įstatyme, priešingai nei savanoriško draudimo atveju, nėra nedraudiminių įvykių, todėl nukentėjusiajam asmeniui nustatytos transporto priemonės valdytojo draudikas atlygina nuostolius visais atvejais, bei po to, įstatymo numatytais atvejais išreikalauja žalos atlyginimą iš atsakingo asmens. Nurodo, kad įrodinėjimo našta civiliniam procese paskirstoma atsižvelgiant į civilinėje teisėje galiojančią bendrąją civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumo prezumpciją ir į tai, kuri iš šalių turi didesnes galimybes įrodyti kokias nors aplinkybes (LAT 2002-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2002). Apie transporto priemonės netvarkingumą sužinojo iš eismo priežiūros tarnybos tik 2007 metais. Iki to laiko iš draudėjo ar apdraustojo nebuvo gavęs jokios informacijos apie įvykį ir jo aplinkybes. Vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 12 str. norma, draudėjas ar apdraustasis per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos privalo raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis atsakingas.

Atsiliepimas

Atsakovas ir tretysis asmuo, nurodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ turėjo pateikti ieškinį per vienerių metų terminą. AB „Lietuvos draudimas“, atlyginęs A. S. padarytą žalą, perėmė nukentėjusiojo teises reikalauti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimui atlyginti žalą senaties terminas yra trys metai, nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas reiškiamas regreso tvarka, ar reikalavimą reiškia tiesiogiai žalą patyręs asmuo.

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo palikti nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-07-14 sprendimą. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai, objektyviai, visapusiškai ir priėmė teisėtą, pagrįstą bei socialiai teisingą sprendimą. Mano, jog apelianto nurodytas vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų CPK 239 str. 3 d. 1 p., nepagrįstas, nes apie 2008-07-02 įvyksiantį teismo posėdį apeliantas žinojo. Šią aplinkybę patvirtina tiek išsiųsti bei įteikti pranešimai, tiek apelianto 2008-07-01 faksu pateiktas prašymas, bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovo atstovui. Iš teiginių, jog apeliantas nežinojo apie bylos nagrinėjimą iš esmės, nes prašė išreikalauti administracinės teisės pažeidimo bylą, galima suprasti, jog apeliantas nepagrįstai bei aplaidžiai nesitikėjo, jog pasirengimas bylos nagrinėjimui gali būti/bus užbaigtas 2008-07-02, o byla išnagrinėta iš esmės. Tai įrodo, kad apeliantas nesielgė kaip atidus ir sąžiningas bylininkas, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad būtų kreipęsis į policijos įstaigą dėl administracinės teisės pažeidimo bylos nuorašų išreikalavimo. Nurodo, kad tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas grindžiami formaliu bei netinkamu LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. taikymu bei aiškinimu. Teismas, skirtingai nei apeliantas šio įstatymo nuostatas aiškino ir taikė remdamasis teisingumo bei protingumo principais, o ne formaliu minėtų normų aiškinimu. Taip pat nurodo, kad ginčo metu galiojusių KET 2004-12-30 redakcija nustatė draudimus susijusius su techniškai netvarkingos transporto priemonės eksploatacija, kurie turi būti vairuotojo subjektyviai suvokiami. Vadovaudamasis teisės aktais bei byloje esančiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonės gedimas atsirado staiga, neprognozuotai, netikėtai, nes buvo atlikti visi būtini veiksmai transporto priemonės techninei būklei patikrinti. Vairuotojas neturėjo jokios galimybės atspėti ar numatyti, jog ratas nukris bei apgadins kitą transporto priemonę. Nesutinka, tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su apelianto argumentais dėl sutrumpinto 1 metų ieškinio senaties normų netaikymo. Laikosi pozicijos, jog senaties normos turėjo būti taikytos, tačiau bylą išnagrinėjus iš esmės pirmos instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą.

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą tretysis asmuo prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-07-14 sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai nustatyta, kad jis neatsakingas, dėl nukritusio automobilio rato. Nors administracinėje byloje įrašyta, kad jis pažeidė KET 273 p. reikalavimus, tačiau byloje pateiktas kelionės lapas patvirtina, kad išvykstant automobilis yra techniškai tvarkingas, išvažiuoti leidžiama. UAB „Panevėžio techninės apžiūros centras“, adresu Pramonės g. 12, Panevėžys, atliko jo vairuojamo automobilio techninę apžiūrą, turėjo 2006-02-07 išduotą galiojantį techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad automobilis tvarkingas. Nurodo, kad jo vairuojamas automobilis – tralas, 21 metro ilgio ir priekaba tvirtinama prie vilkiko Volvo N 12. Tralo priekaba turi šešias ratų poras, t.y. dvylika ratų. Kiekvienas ratas tvirtinamas dešimčia veržeklių, kurie vienu metu atsisukti negali. Tai neįmanoma, tačiau yra įmanoma, kad nutrūko viena ir ratas ėmė vibruoti, ko pasekoje numušė kitas devynias veržekles. Nuo smūgio ratas nuriedėjo, net nespėjus jo pamatyti. Automobilio kasdieninę patikrą atlieka mechanikas, kuris kiekvieną dieną rašo pastabą dėl automobilio techninės būklės. Eismo įvykio dieną pasirašytame kelionės lape nurodyta, kad automobilis tvarkingas. Apeliantas, apeliaciniame skunde pripažįsta, kad byloje nėra svarbus automobilio valdytojo kaltės dėl automobilio netvarkingumo klausimas. Nors apeliantas remiasi LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. numatytais atvejais, kai draudėjas ar apdraustasis turi patys atlyginti nuostolius, t.y. jei žala padaryta vairuojant netvarkingą transporto priemonę. Šiuo konkrečiu atveju apeliantas ieškinio dalyje, kad jis vairavo netvarkingą transporto priemonę, neįrodė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo Panevėžio miesto apylinkės teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Sprendimas naikinamas nustačius absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 9 635,46 Lt žalai atlyginti. Ieškinio pagrindu nurodė 2006-09-25 įvykusį autoįvykį, kurio kaltininku pripažintas tretysis asmuo A. S., dirbantis AB „Panevėžio keliai“. Iš byloje esančios pažymos dėl eismo įvykio administracinėje byloje (b. l. 7) matyti, kad A. S., vairuodamas automobilį Volvo M 12, nesilaikė visų atsargumo priemonių, nepastebėjo, kad nepriveržtas užpakalinis kairės pusės ratas, jam nukritus riedėdamas atsitrenkė į priešinga kryptimi važiuojantį automobilį Man LE 220 ir jį apgadino. Atsakovo automobilis Volvo M 12 buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Dėl autoįvykio ieškovas išmokėjo 9 635,46 Lt draudimo išmoką nukentėjusiajam, UAB „Lukoil Baltija“ (b. l. 6). Šią sumą, Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio pagrindu, prašo priteisti iš atsakovo, nes jis eksploatavo techniškai netvarkingą automobilį ir dėl to įvyko eismo įvykis.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-06-09 nutartimi civilinę bylą paskyrė nagrinėti parengiamajame posėdyje 2008-07-02 ir apie tai pranešė dalyvaujantiems byloje asmenims (b. l. 49, 73). Ieškovas 2008-07-01 pateikė prašymą išreikalauti iš Panevėžio m. VPK autoįvykio administracinę bylą ir civilinę bylą 2008-07-02 teismo posėdyje nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (b. l. 50, 52-53). Iš 2008-07-02teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas pranešė atvykusiems, dalyvaujantiems byloje asmenims, kad gautas ieškovo prašymas išreikalauti administracinę bylą. Išklausęs posėdžio dalyvius, teismas nutarė prašymus patenkinti, tačiau administracinės bylos neišreikalavo ir perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir 2008-07-14 priėmė sprendimą (b. l. 75-77, 82-87).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos tesimas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje tvarką. Bendrosios CPK normos reglamentuoja, kad teismas, manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, teismas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Nutartyje nurodo teismo posėdžio laiką, vietą ir kt. (CPK 232 str.). tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties (CPK 231 str. 5 d.). Taigi, iš šios normos akivaizdu, kad teismas gali pradėti žodinį bylos nagrinėjimą tik tuomet, kad yra šalių sutikimas, t. y. kai dalyvauja visos šalys ar jų atstovai. Kitu atvejų teismas turi priimti nutartį (CPK 232 str.) ir skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, informuojant apie teismo posėdžio vietą ir laiką visus dalyvaujančius byloje asmenis. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, nedalyvaujant ieškovo atstovui, nusprendęs patenkinti prašymą ir išreikalauti autoįvykio administracinę bylą, perėjo į žodinį bylos nagrinėjimą, neturėdamas tam ieškovo, kuriam apie teismo posėdį nepranešė, sutikimo (LAT nutartis civ. byloje 3K-3-228/2005).

Teisėjų kolegijos nuomone, dėl netinkamo procesinių teisės normų aiškinimo, rašytinių įrodymų neišreikalavimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų ištaisyti negali (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Teisėjai Ramunė ČeknienėZina MickevičiūtėLaimutė Sankauskaitė