- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- 1S-117-365/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24602-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys, Gintaras Dzedulionis
- Kaltinamasis
- L. V.
- Advokatai
- Valerijus Kirpičnikovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant B. R., dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei, kaltinamojo L. V. gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. V. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeisti į suėmimą ir paskelbta L. V. paieška,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.1. Turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2021 m. liepos 16 d., apie 12.00 val., socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ radęs M. B. įkeltą skelbimą apie automobiliui „BMW F10“ ieškomą naudotą detalę – panelę, susitarė M. B. dėl automobilio detalės – panelės pardavimo už 280 eurų, pristatant ją tą pačią dieną per Vilniaus miesto autobusų stotį, nukentėjusiajai V. B. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus į L. V. sąskaitą (duomenys neskelbtini), 280 eurų, tačiau jis (L. V.) automobilio detalės neišsiuntė, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajai V. B. priklausantį 280 eurų vertės turtą, t.y. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį.
1.2. Be to, jis kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2021 m. liepos 20 d. „Facebook.com“ internetinėje svetainėje radęs nukentėjusiojo V. N. įkeltą skelbimą apie automobiliui „(duomenys neskelbtini) F10“ ieškomas naudotas detales – priekines dešinės pusės žibintą ir jo apiplovimą, tepalų radiatorių, apatinį balkį, abiejų balkių laikiklius – galus, balkio poroloninę medžiagą, oro srauto nukreipėją, pagrindinį oro srauto nukreipėją, pasivadinęs „L. L.“ „Facebook“ „Messenger“ programa susisiekė su nukentėjusiuoju ir prisistatęs L. V. melagingai nurodė, kad turi beveik visas nukentėjusiajam reikiamas automobilio detales ir sutinkantis jas parduoti bei jas atsiųsti autobusų siunta, po ko sutarus dėl parduodamų „(duomenys neskelbtini) F10“ automobilio detalių kainos, 2021 m. liepos 20 d. nukentėjusysis V. N. į L. V. nurodytą SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančią jam) pervedė 880 eurų, tačiau jis (L. V.) žadėtų detalių neišsiuntė, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajam V. N. priklausantį 880 eurų vertės turtą, t.y. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
1.3. Be to, L. V. kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2021 m. rugpjūčio 2 d., per socialinio tinklo „Facebook“ programėlę „Messenger“ pasivadinęs vartotoju „L. V.“ pasiūlė nukentėjusiajam O. L. iš jo pirkti automobilio „BMW F10“ priekinio, dešinės pusės žibinto ir vairuotojo kojų oro pagalvę už 305 eurus, nukentėjusiajam O. L. sutikus, jis (O. L.) iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) padarė du pavedimus – 270 eurų už žibintą ir 35 eurus už oro pagalvę, bendrai 305 eurus, į L. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau L. V. automobilio detalių neatsiuntė, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajam O. L. priklausantį 305 eurų vertės turtą, t.y. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
1.4. Be to, jis kaltinamas pagal tuo, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2021 m. rugpjūčio 4 d., per socialinio tinklo ,,Facebook“ programėlę „Messenger“ pasivadinęs vartotoju „L. L.“ pasiūlė nukentėjusiajam P. K. iš jo pirkti automobilio priekinius žibintus už 490 eurus, nukentėjusiajam P. K. sutikus, jis (P. K.) iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 490 eurus už automobilio žibintus į L. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis (L. V.) automobilio detalių neatsiuntė, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajam P. K. priklausantį 490 eurų vertės turtą, t.y. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
1.5. Be to, L. V. kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2021 m. rugsėjo 3 d. „Facebook.com“ internetinėje svetainėje pasivadinęs vartotoju „L. V.“ skelbimų portale „(duomenys neskelbtini)“ radęs nukentėjusiojo L. Č. įkeltą skelbimą apie ieškomus elektromobilių numerius, pasiūlė nukentėjusiajam L. Č. pirkti elektromobilio numerius ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) už 630 eurus, nukentėjusiajam L. Č. sutikus, jis (L. Č.) būdamas UAB „S.“ direktoriumi iš įmonės sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 630 eurus į M. I. sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuris (M. I.) 600 eurų perdavė L. V., o 30 eurų pasiliko kaip atlygį už pinigų išgryninimą, tačiau jis (L. V.) žadėtų numerių neišsiuntė, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „S.“ priklausantį 630 eurų vertės turtą, t.y. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
1.6. Be to, L. V. kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2021 m. spalio 18 d., apie 9.00 val. per socialinį tinklą „Facebook“ iš UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), užsisakė prekes – 2 vnt. padangų ,,245/35-R20 HANKOOK W330“, kurios vnt. kaina 227 eurai, 2 vnt. padangų „275/30-R20XL HANKOOK W330“, kurios vnt. kaina 202 eurai ir ratlankių praplatinimus bei varžtus, kurių kaina 71 euras, bendrai 929 eurų sumai, kurias gavo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), bet už nurodytas gautas prekes neatsiskaitė, prekių negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „B.“ priklausantį 926 eurų vertės turtą, t.y. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
2. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-25 nutartimi kaltinamajam L. V. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą ir paskelbta L. V. paieška. Žemesnysis teismas įvertinęs aplinkybes, kad L. V. trečią kartą neatvyksta į teismo posėdį, jo į teismo posėdį negalėjo atvesdinti ir policijos pareigūnai, nes savo nurodytoje ir deklaruotoje gyvenamojoje vietoje kaltinamasis nebuvo rastas, o į telefono skambučius neatsakė, sprendė, kad kaltinamasis L. V. slapstosi nuo pareigūnų bei teismo, vengia proceso, o baudžiamojoje byloje nėra įgyvendinamas tikslas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo bylą nagrinėjant teisme.
Šalies argumentai
3. Kaltinamasis L. V. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartį ir palikti galioti anksčiau paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Skunde nurodoma, kad:
3.1. Švelnesnė kardomoji priemonė į suėmimą buvo pakeista BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamojo vertinimu, išvada, jog kaltinamasis galėtų slėptis ir bėgti padaryta klaidingai įvertinus faktines aplinkybes, dėl kurių teismo motyvai visiškai prieštarauja faktinei esamai padėčiai. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog kaltinamojo su Lietuvos Respublika nesieja jokie tvirti socialiniai – ekonominiai ryšiai. Pažymima, jog L. V. gimė ir užaugo Lietuvoje. Todėl toks formalus faktinių aplinkybių vertinimas yra visiškai klaidingas, neatitinka jokių teisingumo ir protingumo kriterijų.
3.2. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra suformuluota, jog asmens teisėtas ir išviešintas gyvenimas sudaro pagrindą išvadai apie asmens polinkį išvengti baudžiamojo persekiojimo. Todėl ir teismo akcentuota faktinė aplinkybė, jog kaltinamasis nedirbantis ir anksčiau teistas, savaime neturi absoliučiai jokios teisinės reikšmės taikant kardomąją priemonę – suėmimą, juolab, kad L. V. yra nurodęs savo gyvenamąją vietą, niekuomet nesislapstė nuo teisėsaugos institucijų. Be to kitoje byloje jam paskirta intensyvi priežiūra šešiems mėnesiams, kurios pastarasis griežtai laikosi.
3.3. Skirdamas suėmimą, teismas neanalizavo šios kardomosios priemonės taikymo sąlygų. Pažymima, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Kaltinamojo manymu, teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, jeigu kilo abejonių. Tuo labiau, kad jis (L. V.) teismą elektroniniu paštu informavo tą pačią dieną, t. y. 2022-03-25, 9.10 val., dėl kokių priežasčių jis neatvyko į teismo posėdį. Be to iki posėdžio jautėsi prastai, turėjo temperatūros, jautė peršalimo simptomus, todėl nepagerėjus sveikatos būklei jis užsiregistravo covid 19 tyrimams.
3.4. Apibendrindamas skundo argumentus, kaltinamasis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalimi, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatomis bei EŽTT praktika dėl procesines prievartos priemonės taikymo, taip pat ir skiriant kardomąsias priemones, akcentuoja, jog skiriant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, privaloma laikytis teisėtumo principo, o procesinės prievartos priemonės gali būti taikomos tik įstatymo numatytais atvejais, įstatymo nustatytomis sąlygomis ir griežtai laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Daroma išvada, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises, todėl skundžiama teismo nutartis, pasak kaltinamojo, yra neteisėta ir nepagrįsta.
4. Teismo posėdyje gynėjas palaikė skundą jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. V. skundas atmetamas.
5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu bei pateikta baudžiamąja byla, sutinka su apylinkės teismo sprendimu ir konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės 2022 m. kovo 25 d. nutartis yra teisėta, o kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pagrįstai pakeista į suėmimą, paskelbiant L. V. paiešką, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.
6. Kardomosios priemonės, tarp jų ir suėmimas, gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (palikimo galioti), nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, taip pat tiek, kiek jie yra susiję su suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, o kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog L. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamus šešis tyčinius nusikaltimus. Tokie duomenys užfiksuoti paties kaltinamojo parodymuose, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, apžiūros protokole, bankų sąskaitos išrašuose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.
7. Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės (BPK 139 straipsnis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam L. V. taikyta švelnesnė kardomoji priemonė buvo pakeista griežtesne, kadangi rašytinis pasižadėjimas neišvykti neužtikrino BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. kaltinamojo dalyvavimo teismo posėdžiuose.
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu L. V. 2021-11-04 ir 2021-11-05 nutarimais buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (T. 4, b.l. 74, 92). Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2022-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamsis į paskirtus tris teisiamuosius posėdžius, t.y. 2022-02-03, 2022-03-01 ir 2022-03-25 neatvyko, jo atvesdinti į 2022-03-25 teisiamąjį posėdį nepavyko ir policijos pareigūnams, nes savo nurodytoje gyvenamojoje vietoje, taip pat deklaruotoje gyvenamojoje vietoje kaltinamasis nebuvo rastas, į telefono skambučius neatsakė. Atvesdinimą vykdančio policijos pareigūno duomenimis nustatyta, kad vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-01 nutartį dėl atvesdinimo, policijos pareigūnui bendraujant su kaltinamuoju 2022-03-21, L. V. buvo supažindintas su teismo nutartimi dėl jo atvesdinimo, kaltinamasis paaiškino, jog apie teismo posėdį jam žinoma ir įsipareigojo atvykti savarankiškai, tačiau papildomo patikrinimo metu 2022-03-25, kaltinamasis nebuvo surastas, telefono numeriu susisiekti policijos pareigūnui nepavyko (T.4, b.l. 175). Nors bylos duomenys liudija, jog kaltinamasis atsiliepdavo į jam rašytus elektronius laiškus, tačiau apie savo neatvykimą jis teismą informuodavo jau vykstant teisiamiesiems posėdžiams, o neatvykimą pateisinančių duomenų (kaip nurodė – dėl kelio traumos slidinėjant, ar Covid-19 ligos) kaltinamasis apylinkės teismui nepateikė. Tokių duomenų jis nepateikė ir skundą nagrinėjančiam apygardos teismui. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad L. V. trukdo procesui ir vengia dalyvauti teismo posėdžiuose, dėl jo neatvykimo į teisiamuosius posėdžius, buvo net tris kartus atidėtas baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Todėl apylinkės teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad kaltinamasis L. V. pažeidė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, pasislėpė nuo teismo ir trukdo nagrinėti bylą, todėl paskelbė kaltinamojo paiešką ir skyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą.
9. Kaip minėta, kaltinamasis L. V. yra kaltinamas šešių tyčinių nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas, be kitų alternatyvių bausmių, numato ir laisvės atėmimą iki trejų metų. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis neatvykdavo į teisiamuosius posėdžius, būdamas apie tai informuotas, nepateikdamas tai pateisinančių duomenų. Be to, žinodamas apie vykstantį baudžiamąjį procesą, nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (skiriant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti) ir kartu įsipareigojo gauti šiuo adresu visą reikalingą dokumentaciją bei vykdyti jam skirtos kardomosios priemonės sąlygas. Tokiu būdu, visuma aptartų aplinkybių rodo, kad kaltinamasis apie teisiamuosius posėdžius galėjo ir turėjo žinoti, į posėdžius neatvyko, nepateikė jokių svarbių nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių. Nagrinėjamu atveju kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti nėra pasiekiami kardomosios priemonės tikslai, o tam, kad būtų užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese bei netrukdomas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, atimta bet kokia galimybė vilkinti procesą, kardomoji priemonė pagrįstai pakeista į suėmimą. Byloje nėra duomenų, kad kardomosios priemonės tikslai (konkrečiu atveju – netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme) galėtų būti pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, todėl konstatuojama, kad kaltinamasis pasislėpė nuo teismo ir jam suėmimas pagrįstai paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
10. Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, t. y. kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas suėmimas, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Minėta, kad L. V. kaltinamas šešių tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, už kuriuos įstatymas, be kitų alternatyvių bausmių, numato ir laisvės atėmimą iki trejų metų, kas jau savaime yra pakankamas pagrindas skirti suėmimą. Be to, baudžiamosios bylos duomenimis ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kaltinamasis praeityje ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, yra nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, byloje nėra jokių duomenų apie jo turimą legalų pragyvenimo šaltinį. Todėl vertintina, kad kaltinamasis neturi tvirtų socialinių ryšių, priešingai nei tvirtina L. V. savo skunde. Apylinkės teismas, įvertinęs šiuos duomenis, pagrįstai pripažino, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali pasislėpti nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Kaltinamojo skundo argumentai, pažymint, jog kitoje baudžiamojoje byloje jam yra paskirta intensyvi priežiūra šešiems mėnesiams, kurios pastarasis griežtai laikosi, vertintini kaip deklaratyvūs ir jokios teisinės reikšmės taikant kardomąją priemonę – suėmimą šioje baudžiamojoje byloje neturi. Šiuo aspektu būtina pasisakyti, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu nuteistajam L. V. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą (teikimo Nr. T-1203-817/2022) į kurį nuteistasis L. V. taip pat neatvyksta, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis buvo informuotas tinkamai. Todėl ir aptarti duomenys, įvertinus juos su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, leidžia sutikti su apylinkės teismo išvadomis, kad kitomis nei suėmimas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes bet kokia kita kardomoji priemonė (kaip to pageidauja kaltinamasis) neužtikrintų jo dalyvavimo procese.
12. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje baudžiamojo proceso stadijoje, pakeisdamas kaltinamajam L. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti griežtesne kardomąja priemone – suėmimu, baudžiamojo proceso normų nepažeidė. Kaltinamojo skundo argumentai nepaneigia teismo nurodyto suėmimo paskyrimo pagrindo ir motyvų, todėl skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymas, neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau tik tiek, kiek to reikia užtikrinti netrukdomą proceso eigą. Tik tokia kardomosios priemonės rūšis, kolegijos nuomone, gali užtikrinti L. V. dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos išnagrinėjimą. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nusikalstamų veikų, kuriomis jis kaltinamas, pobūdį, nėra pagrindo pripažinti, kad šios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo L. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.