- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- eAS-97-556/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- P. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 39 punkto, kuriuo pareiškėjas yra skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi, nuostatas (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas); įpareigoti Administraciją įgyvendinti / vykdyti įstatymų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1 ir 3 dalies, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4, 6, 8–10 straipsnių) nuostatas; panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas) arba išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas) (toliau kartu – ir skundžiami įsakymai).
Pareiškėjas taip pat prašė: atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės.
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. spalio 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundą teismui padavė 2025 m. spalio 22 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytus terminus skundžiamiems įsakymams apskųsti. Be to, pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą tik dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies, detaliau pareiškėjas nepaaiškino termino praleidimo priežasčių, nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nusprendė, jog pareiškėjas turėjo galimybę elgtis aktyviai, operatyviai, rūpestingai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas aktyviai naudojasi teismine gynyba, teikia skundus per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklaususių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą skundžiant minėtus tris administracinius sprendimus. Taigi, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo: panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo: kreiptis į Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės; priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), ją pateikti Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, Teisėjų garbės teismui.
Pareiškėjas atskirajame skunde gausiai cituoja Teisėjų etikos kodekso ir kitų teisės aktų normas bei laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. spalio 23 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog pareiškėjo skundą atsisakoma priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tačiau iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog teismas skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo rezoliucinėje dalyje nurodytas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas dėl rašymo apsirikimo.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad pareiškėjas su analogiško pobūdžio pareiškimais (skundais) jau ne kartą kreipėsi į Regionų administracinį teismą (žr. administracines bylas Nr. eI3-11806-426/2025, Nr. eI3-10188-931/2025, Nr. eI3-12334-931/2025, eI3-12828-402/2025, Nr. eI3-12945-780/2025 ir kt.). Regionų administracinis teismas pareiškėjo tokius pareiškimus (skundus) atsisakė priimti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. eAS-712-968/2025, Nr. eAS-686-415/2025, Nr. eAS-685-629/2025 ir kt. atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, pirmosios instancijos teismo nutartis paliko galioti nepakeistas, nustatęs, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d., pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.
Taigi dėl pareiškėjo pareiškime (skunde) nurodytų aplinkybių ir reikalavimų nagrinėti nepriimtinumo jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą).
Dėl pareiškėjo suformuluotų prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.), priimti atskirąją nutartį (ABTĮ 110 str. 1 d.), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-575/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-916-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinami.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti tam tikras aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos pareiškėjas nurodo minėtame prašyme.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.