Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-01-02 · Civilinė byla Nr. 2-49-805/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-02
Bylos Nr.
2-49-805/2013
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00765-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Pareiškėjas
G. G.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Rasa Malinauskienė
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-49-805/2013Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00765-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 116.1; 128.2 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m.sausio 2 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant pareiškėjui G. G., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pareiškimu (b.l.2-3) prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pagal įstatymą.

Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kuri po savo mirties testamento nepaliko. Mirus M. G., atsirado palikimas į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1.1600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0.0300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po palikėjos mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Jis liko gyventi tame pačiame būste, kuriame gyveno kartu su palikėja, naudojasi likusiais jos asmeniniais daiktais, mokėjo mokesčius, tęsė naudojimąsi palikėjos turtu – dirba paliktą žemę, sėja javus, augina daržoves. G. G. yra vienintelis palikėjos sūnus, kitų pretendentų į palikimą nėra. Pareiškėjo tėvas ir palikėjos sutuoktinis yra miręs anksčiau.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam pranešta tinkamai, suinteresuotas asmuo tai patvirtino 2012-12-12 raštu teismui (b.l.27). Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į G. G. pareiškimą, kuriame nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja, prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b.l. 17), todėl byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 1 d. ir 2 d.). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos ( CK 5.50 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2011-09-14 (įrašo Nr. 13) (b.l. 6). Pareiškėjas G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) yra K., M. G., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus (b.l.8, 12). Kitų pretendentų į palikimą nėra (b.l. 8). Palikėjos sutuoktinis A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 2) (b.l. 14). Po M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 7), testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos (testatorės) testamentų ir palikimo faktų (b.l. 9). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM 2011-11-10 išrašas apie asmenį patvirtina, kad M. G., mirė našle (duomenys neskelbtini), paskutinė jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos 2012-07-31 pažyma apie asmens gyvenamąją vietą patvirtina, jog pareiškėjas G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nuo 1991-10-28 deklaravęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Iš nekilnojamojo turto registro išrašų-pažymėjimų matyti, kad palikėjos M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 1.1600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0.0300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 11).

Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant - valstybei. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado M. G. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini), momentu (CK 5.3 str. 1 d.). Palikėja po savo mirties testamento nepaliko. Pareiškėjas G. G. per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. G. G. yra vienintelis įstatyminis įpėdinis, kitų pretendentų į palikimą nėra. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 str. 1 d., numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Po motinos M. G. mirties pareiškėjas G. G. priėmė mirusiojo palikimą - kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, prižiūrėjo palikėjos turtą, juo rūpinosi. Pareiškėjas motiną palaidojo, jai mirus liko gyventi bute, kuriame gyveno kartu su palikėja iki jos mirties tęsė naudojimąsi palikėjos turtu, dirbo žemę, sėjo javus, augino daržoves, paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Pareiškėjo pareiškime nurodytas ir teisme išdėstytas aplinkybes patvirtino apklausti teismo posėdyje liudytojai A. Š. ir S. Š., nurodydami, kad pareiškėjas G. G. yra jų mirusios kaimynės M. G. vienintelis sūnus, kuris, mirus motinai ją palaidojo, toliau liko gyventi tame pačiame bute, naudojasi motinos asmeniniais ir kitais buities ir namų apyvokos daiktais, prižiūri paliktą turtą, dirba žemę.

Taigi, nors pareiškėjas palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant daugiau įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad pareiškėjas po motinos M. G. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjo išdėstytas aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė