- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-18
- Bylos Nr.
- 2S-592-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Marijonas Greičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rivi“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Unigela“
- Advokatai
- Albertas Kručkauskas
- Kategorijos
- 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rivi“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rivi“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Unigela“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Rivi“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo UAB ,,Unigela“ 87 820, 00 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Unigela“ su ieškiniu nesutiko.
Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu ieškovo atstovui be svarbių priežasčių neatvykus į teismo posėdį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad 2009-03-12 teismas paskyrė parengiamąjį teismo posėdį, kuris buvo atidėtas ieškovo atstovo advokato A. Kručkausko telefoniniu prašymu, kadangi advokatas negalėjo rasti teismo pastato (b. l. 77). 2009-09-28 paskirtas teismo posėdis, įpareigojant ieškovo atstovą iki 2009 m. lapkričio 1 d. pateikti teismui papildomus dokumentus t. y., patikslinti patirtos žalos dydį bei nurodyti galutinę ieškovo poziciją dėl UAB ,,SKV Konsalt“ įtraukimo trečiuoju asmeniu šioje civilinėje byloje. Į 2009-12-09 11:00 val. skirtą teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai (b. l. 105), likus pusvalandžiui iki teismo posėdžio, faksu teismui pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, kadangi advokatas Albertas Kručkauskas serga (b. l. 107-108).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo atstovas nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų, į posėdžius neatvyksta nebe pirmą kartą, neatvykimo priežastis (ligos ir kt.) pagrindžiančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė, procesinėmis teisėmis naudojasi nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, pripažino, kad ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko ne dėl svarbių priežasčių, atsakovo atstovams neprašant priimti sprendimo už akių, ieškinį nutarė palikti nenagrinėtu.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Rivi“ atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Pasak apelianto, teismas nemotyvavo, kodėl neatvykimo į teismo posėdį dėl ligos nelaiko svarbia priežastimi. Ieškovas nurodo, kad teismas klaidingai aiškina Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalį. Teismui palikus ieškinį nenagrinėtą buvo nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos ir pažeistas pagrindinis civilinio proceso tikslas, užtikrinti teisingą ginčų sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Unigela“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisėtai ir pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu, nes ieškovo atstovas pusvalandį prieš posėdį pateikęs prašymą atidėti posėdį dėl pastarojo ligos, tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, todėl teismas objektyviai neturėjo jokių duomenų apie jo ligą, jo liga nesutrukdė jam 2009-12-09 atvykti į darbo vietą ir surašyti prašymą dėl posėdžio atidėjimo, taigi darytina išvada, kad jis galėjo atvykti į posėdį, be to, ieškovas atstovavimo sutartį yra sudaręs ne tik su advokatu Albertu Kručkausku, bet su advokatų kontora, taigi jis turėjo galimybę pasirūpinti, kad ieškovą minėtos dienos posėdyje atstovautų kitas įgaliotas atstovas. Nurodo, kad Civilinio proceso kodekse neatvykimas dėl šalies atstovo ligos apskritai nelaikomas svarbia nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių šalių neatvykimo į posėdį pasekmes (Civilinio proceso kodekso 246 str. 1 d.), ieškinio palikimą nenagrinėtu Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 5 p. pagrindu, pagrindinių civilinio proceso principų, todėl nėra pagrindo jos naikinti atskirojo skundo argumentais.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, civilinė byla pagal ieškovo UAB „Rivi“ ieškinį atsakovui UAB „Unigela“ iškelta 2008-11-12 (b.l. 1-5). Į 2009-03-12 teismo paskirtą parengiamąjį posėdį ieškovo atstovas Albertas Kručkauskas neatvyko, prašydamas atidėti bylos nagrinėjimą, nes negalėjo rasti teismo pastato (b.l. 77). 2009-09-28 paskirtame teismo posėdyje ieškovo atstovas teismo buvo įpareigotas iki 2009-11-01 pateikti papildomus dokumentus (b.l. 103-104), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jų iki nurodyto termino, taip pat iki 2009-12-09 paskirto teismo posėdžio, nepateikė. Į 2009-12-09 paskirtą teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, tačiau faksu iš advokatų kontoros „Kručkauskas ir partneriai CONSULTAX“ teismui atsiuntė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl pastarojo ligos, nurodydamas, kad tai patvirtinančius dokumentus jis pateiks iki kito teismo posėdžio pradžios (b.l. 107-108).
Civilinio proceso kodekso 246 straipsnis, reglamentuojantis šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, 1 dalyje be visa ko numato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose ir kt. panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis). Taigi įstatymas teismui palieka diskrecijos teisę spręsti ar nurodomos šalies ar jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys yra svarbios. Pažymėtina, kad visais atvejais asmuo, norintis atidėti bylos nagrinėjimą, privalo ne vien nurodyti neatvykimo priežastį, bet ir įrodyti, kad neatvykimo priežastis yra svarbi, t. y. kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus bylininkas, neatvykimo į posėdį priežasties nepavyktų pašalinti.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 5 p., numatančiu, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.
Apeliantas nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl neatvykimo į teismo posėdį dėl ligos nelaiko svarbia priežastimi, tačiau kolegija nesutinka su tokiu argumentu. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, teismas Civilinio proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalies 5 p., numatančio, kad nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas <...>, nepažeidė, kadangi teismas išvadą apie tai, kad ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko ne dėl svarbių priežasčių padarė įvertinęs tokias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes kaip ieškovo atstovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, taip pat tai, kad jo prašyme atidėti teismo posėdį nurodoma neatvykimo į teismo posėdį priežastis – liga nebuvo pagrįsta jokiais įrodymais, tokie teismo išdėstyti motyvai laikytini pakankamais, siekiant išspręsti klausimą dėl šalies atstovo neatvykimo į teismo posėdį svarbos ir procesinių padarinių.
Pasak apelianto, teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, neatitinka pagrindinių civilinio proceso principų bei civilinio proceso tikslo užtikrinti teisingą ginčų sprendimą, tačiau kolegija nesutinka su tokiu argumentu. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 7 str. 2 d. įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Tokiu būdu užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, garantuojamas operatyvus ir teisingas bylos išnagrinėjimas. Kai procesinė teisė įgyvendinama tokiu būdu, kad nepagrįstai, prieštaraujant šios subjektinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, tai laikytina piktnaudžiavimu teise. Todėl procesinės teisės, kurias dalyvaujantis byloje asmuo įgyvendina, pažeisdamas kitų asmenų teises į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą bei šias teises atitinkančias paties byloje dalyvaujančio asmens pareigas, numatytas Civilinio proceso kodekso 42 str. 5 d., negali teismo būti pripažįstamos ir ginamos. Teismas, nustatęs, kad savo procesinėmis teisėmis asmuo piktnaudžiauja, privalo ex officio (savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms apie ieškovo atstovo procesinį elgesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, kad procesinėmis teisėmis jis naudojosi nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jam kaip profesionaliam teisininkui nededant maksimalių pastangų, kad civilinė byla būtų išnagrinėta kuo greičiau ir operatyviau, kas labiausiai atitiktų jo atstovaujamo asmens teises ir teisėtus interesus ir mažiau pažeistų kitos šalies teises ir teisėtus interesus, teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio asmeniui pakartotinai kreiptis į teismą laikantis Civilinio proceso kodekse nustatytos tvarkos (Civilinio proceso kodekso 298 straipsnis).
Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, siunčiant procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl atmetus atskirąjį skundą šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Rivi“ 5,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, į valstybės biudžetą.