Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajai Z. S., jos agynėjui advokatui Aleksandrui Uščiauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, neištekėjusi, 9 klasių išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 140 str. 2 d. padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. S. 2013 m. birželio 4 d. 18 val. Mikniškės kaime, Kriūkų seniūnijoje, Šakių rajone, kelyje Gerdžiūnai-Morkai, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodama aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdama priešpastatyti save aplinkiniams, mažamečiui A. Š., gimusiam 2001-04-24, važiuojančiam dviračiu, tyčia trenkė kumščiu į veidą, dėl ko jis nukrito ant žemės, tokiu būdu sulaužė A. Š. priklausančius 180 Lt vertės akinius, sudavė mažiausiai dvylika smūgių kumščiu, delnu, spirdama koja į įvairias kūno vietas, sugriebusi už plaukų daužydama galvą į dviračio rėmą, tuo padarydama mažamečiui A. Š. poodines kraujosruvas pilve, dešiniame žaste, krūtinėje, dešiniame antakyje, kairės akies apatiniame voke-skruoste, odos nubrozdinimus kaktoje, pilve, kairiame dilbyje, dešiniame klube, kairiame kelio sąnaryje, kairėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, blauzdoje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdžio metu Z. S. nurodė, kad kai nukentėjusysis važiavo nuo Gerdžiūnų, jį susistabdė ir griebė už krūtinės su viena ranka ir sakė jam: “už ką tu lindai prie Ž.”. Po to sudavė jam į veidą, nukentėjusiajam nukrito akiniai. A. Š. kaip stovėjo ant dviračio, taip ir stovėjo. Ji kumščiais sudavė į veidą ir viskas. Važiavo E. pro šalį ir įvykį matė, tai dar paklausė, kas čia vyksta. Ji paaiškino, kad paauklėjo, kad nelįstų prie Ž. Ji nukentėjusiajam delnu tvojo per veidą, spyrė į užpakalį, kai šis sėdo ant dviračio važiuoti. Ir tuo viskas baigėsi, jie išsiskyrė. Ji nukentėjusiajam sudavė, bet neskaičiavo, kiek smūgių. Supranta, kad padarė sužalojimus. Žinojo, kad A 12 metų. Mušė, nes buvo labai įniršusi, jos vaikas buvo mušamas nukentėjusiojo. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Už akinius sutinka atlyginti 180 Lt, neturtinės žalos sutiktų 2000 Lt atlyginti.

Nukentėjusysis A. Š. nurodė, kad ką pasakojo kaltinamoji, taip beveik ir buvo. Dar sutrenkė jo galvą į dviračio rėmą. Vieną kartą spyrė, daugiau nespardė. Jis nuo dviračio nebuvo nulipęs. Nuo dviračio nebuvo nukritęs ant žemės tik kluptelėjo. Į pilvą nesudavė. Iki to įvykio nebuvo susimušęs, visi sužalojimai tik po šito įvykio. Šiuo metu jaučiasi negerai. Dviratį apgadino, sulenkė dviračio apsaugas ir pavaros neveikė, ji spardė dviratį ir taip sugadino. Nubrozdinimai kaip atsirado nežino, bet jų nebuvo prieš įvykį.

Nukentėjusiojo atstovė V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas pasakojo kaip kaltinamoji paėmė už sprando ir trenkė veidu į dviračio vairą tris kartus. Konfliktas įvyko dėl draugo, nes Ž. pastoviai skriaudė Jonuką, kuri gyvena netoli jų. Civilinį ieškinį pareiškia todėl, kad padaryta didelė moralinė žala, sūnus bijo eiti į parduotuvę dabar, pradėjo šlapintis į lovą. Jis labai jautrus vaikas. Vaikui kiekvienas susijaudinimas negerai, nes jis turi aortos aneurizmą. O čia buvo žiaurus susijaudinimas. Smurto buvo daug daugiau negu pasakoja kaltinamoji. Dviratis buvo apgadintas, bet kad į rėmą galvą daužė tai tikrai, nes buvo bėgių perjungėjas subyrėjęs. Ieškinį reiškiu dėl to, kad žala padaryta vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Z. S. kaltę taip pat patvirtina šie byloje esantys įrodymai:

Tarnybinis pranešimas, kuris patvirtina, jog dėl įvykio buvo gautas pranešimas (b.l. 1);

Išrašas iš medicininių dokumentų, kurie patvirtina, jog A. Š. buvo padaryti sužalojimai (b.l. 2);

Specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad A. Š. buvo padarytos poodinės kraujosruvos pilve, dešiniame žąste, krūtinėje, dešiniame antakyje, kairės akies apatiniame voke – skruoste, odos nubrozdinimai kaktoje, pilve, kairiame dilbyje, dešiname klube, kairiame kelio sąnaryje, kairėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, blauzdoje. Sužalojimai padaryti mažiausia dvylikos smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktai, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais, kietu pagrindu, galimai kelio danga ir pan. 12-24 val. iki tyrimo. Odos nubrozdinimai kaktoje, pilve, kairiame dilbyje, dešiniame klube, kairiame kelio sąnaryje, blauzdoje, dešinėje šlaunyje ir blauzdoje, galėjo būti padaryti ir kritimo, griuvimo pasekoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.; (b.l. 3-5).

Apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti, aprašyti ir nufotografuoti dviratis ir akiniai (b.l. 19-24).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Z. S. traukiama atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą. Kaip nurodoma kaltinime Z. S. įžūliu elgesiu, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą sutrikdė visuomenės rimtį. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus Z. S. atliko dienos metu kelyje, kur laisvai gali vaikščioti ir važiuoti kiti asmenys, tad buvimas šioje vietoje asmenims sukelia pareigą elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Nekyla abejonių, jog šie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, nes iš bylos duomenų matyti, kad įvykio vietoje buvo ir daugiau žmonių, kurių vienas iš jų buvo nukentėjusiojo brolis. Be to, Z. veiksmus matė pro šalį važiavęs liudytojas, kuris kreipėsi į kaltinamąją, klausdamas, kas čia vyksta. Akivaizdu, jog šios aplinkybės nekalia abejonių tuo, kad toje vietoje ne tik asmenys gali laisvai vaikščioti, bet įvykio metu ten buvo, bei dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų buvo įbauginti.

Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Todėl turi būti nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kaltininkas bei kokio pobūdžio veiksmus, nurodytus minėto straipsnio dispozicijoje, jie atitinka. Kaltinime nurodoma, jog Z. S. kitų asmenų akivaizdoje sudavė mažiausiai dvylika smūgių. Pati kaltinamoji teismo posėdžio metu nurodė, jog ji norėjo paauklėti nukentėjusįjį, jog šis nelįstų prie jos sūnaus, tokiu būdu ji norėjo pažemino mažametį. Taigi kaltinamoji viešoje vietoje sudavė A. Š. ir prieš jį naudojo smurtą.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji panaudojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje – dienos metu kelyje, kur buvo ir kitų vaikų, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes naudojo smurtą prieš mažametį nukentėjusįjį, o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Tad darytina išvada, kad Z. S. veiką tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jos veiksmuose yra nurodyto nusikaltimo požymiai.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas arba kankindamas mažametį sukėlė jam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismo posėdžio metu Z. S. nurodė visas įvykio aplinkybes ir neginčijo to, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam. Tokias aplinkybes patvirtina teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. Š..

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d. draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai elgtis su juo. Šie principai įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str. 2 d.. Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, kaltinamosios tyčiniai veiksmai mažamečio A. Š. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Kadangi ši nusikaltimo sudėtis yra kvalifikuota, nes nusikalstami veiksmai turi būti panaudoti prieš mažametį, todėl ji inkriminuojama kartu su BK 284 str. 1 d.

Pagal teismų praktiką mažamečiu laikomas asmuo, kai nusikaltimo padarymo metu jam nebuvo suėję 14 metų, tačiau norint inkriminuoti šį veiką kvalifikuojantį požymį, teismui būtina pripažinti, kad kaltininkas žinojo arba pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra mažametis asmuo. Teismo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad ji žinojo, kad nukentėjusysis yra metais jaunesnis už jos sūnų, tai yra jam yra 12 metų Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji suvokė, jog smurtą naudojo prieš mažametį.

Dėl bausmės dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas, BK 140 str. 2 d. numatyta bausmė laisvės atėmimas iki 2 metų. Z. S. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, šis įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamoji suvokė atliekanti neteisėtus veiksmus ir juos vykdė.

Kaltinamosios veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškime nurodomo, jog Z. S. veiksmuose yra atsakomybė sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika įvykdyta prieš asmenį, buvusį bejėgiškos būklės, tačiau teismas laiko, jog ši aplinkybė yra analogiška kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. straipsnyje kvalifikuojančiam požymiui, todėl dar kartą ji neinkriminuojama.

Z. S. dirbanti, anksčiau neteista, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamosios asmenybės bruožus, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatomis, kaltinamajai pagal BK 284 str. skirtina laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimo bausmė, nes tai vienintelė už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu bei taikant BK 65 str. nuostatas. Nustatant šios bausmės dydį, atsižvelgiama į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, padarytų veikų motyvus ir tikslus. Būtina atsižvelgti į tai, kad Z. S. nusikalsta pirmą kartą, charakterizuojama teigiamai, todėl jai skirtina mažesnė bausmė negu sankcijoje numatytas vidurkis. Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek ir su kaltinamosios asmenybe, teismas mano, jog šio nusikaltimo pasekmės turės įtakos kaltinamosios pasaulėžiūrai, todėl ji daugiau nusikaltimų nedarys. Daroma išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 str. Z. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas ir skirtini įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė, bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų terminui. BK 75 str. 2 d. nurodomo, jog asmeniui atidėjus bausmės vykdymą, teismas paskiria numatytus įpareigojimus. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų Z. S., kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamąją būtina įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms, jeigu tai nesusiję su darbu, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Byloje nukentėjusiojo atstovė pateikė 5000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos ir 180 Lt ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Z. S. dėl turtinės žalos sutiko, tačiau nesutiko su neturtinės žalos dydžiu. Turtinės žalos samprata suformuota BK 6.249 str. 1 d., kur nurodoma, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nukentėjusiojo atstovė V. R. prašo priteisti 180 Lt turtinės žalos, nurodydama, jog tokią žalą dėl sugadintų akinių. Šios žalos neginčijo kaltinamoji, todėl ji priteistina.

Nukentėjusiojo atstovės V. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad A. Š. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą. Smurtiniai veiksmai prieš jį buvo panaudoti viešoje vietoje, matant aplinkiniams žmonėms. Šiuos veiksmus panaudojo suaugęs žmogus, kuris turėtų pats auklėti ir mokyti vaikus visuomenėje nusistovėjusių ir vertinamų elgesio normų. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais teisiamosios veiksmai. Z. S. yra dirbanti, turinti nekilnojamojo turto. Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, teismas konstatuoja, jog A. Š. priteistina 2000 Lt neturtinės žalos dydžio atlyginimas.

Nors ieškinį baudžiamojoje byloje pateikė nukentėjusiojo atstovė, tačiau atsižvelgiant į teismų praktika padaryta žala priteistina ne jo atstovei, o pačiam nukentėjusiajam.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Z. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Z. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str., bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti Z. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metų laikotarpiui, įpareigojant Z. S. bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, jeigu tai nesusiję su darbu; ir skirti jai baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nukentėjusiojo atstovės civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš Z. S. priteisti 180 Lt (šimtą aštuoniasdešimt Lt) turtinei žalai ir 2000 Lt (du tūkstančius Lt) neturtinei žalai atlyginti A. Š..

Kardomąją priemonę – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.