Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. R., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei R. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. SAVAD-103030688-17,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas N. L. surašė R. R. administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13ANP-101134471-17 dėl to, kad atlikus patikrinimą Vilnius, Parko g. 48, nuo 2017 m. kovo mėn. 6 d. 10 val. 30 min. iki 2017 m. gegužės mėn. 23 d. 15 val. 30 min. nustatyta, kad Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas N. L. 2017 m. kovo 6 d. apie 10.30 val. apžiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo Parko g. 48 pirmąją laiptinę ir nustatė, kad namo pirmojoje laiptinėje vykdomi visos laiptinės remonto (dažymo) darbai - estetinės išvaizdos pagerinimo darbai (toliau - remonto darbai). Remonto darbai nepriskiriami privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimo darbams, todėl dėl namo remonto darbų atlikimo turėjo būti priimtas namo pirmos laiptinės butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka - butų ar kitų patalpų savininkų susirinkime ar balsuojant raštu. Nustatyta, kad dėl namo visos pirmos laiptinės remonto darbų, daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas nėra priimtas. Pati (duomenys neskelbtini), namo administratorė, priėmė sprendimą dėl minėtų remonto darbų atlikimo. R. R., būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) veiklą, tokia savo veika pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-15 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkto nuostatą - įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Tokia veika R. R., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio 1 dalyje.

Išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėja G. Ž. 2017 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. SAVAD-103030688-17 R. R. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį ir paskyrė administracinę nuobaudą – 100 eurų dydžio baudą.

R. R. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. SAVAD-103030688-17, prašymą grindžia tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nagrinėdama nusižengimo medžiagą ir priimdama sprendimą dėl nuobaudos skyrimo, visiškai neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, turinčias esminės įtakos situacijos vertinimui ir nuobaudos skyrimui, ir jų nevertino. Pirma, remonto (dažymo) darbus (duomenys neskelbtini) atliko vadovaudamasi ne pastato bendraturčių sprendimu, o Vilniaus miesto savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto N. L. duotu privalomuoju nurodymu atlikti pastato laiptinės remonto darbus (2016-10-24 Statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A357-251/16(2.9.2.8-UK9) reikalavimų 2 punktas). Tas pats Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas N. L. vėliau konstatavo, kad bendrovė, vykdydama jo paties duotą privalomąjį nurodymą, pažeidinėja teisės aktų reikalavimus. Antra, nutarime nurodoma, kad neva atliekami darbai nėra priskiriami privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimo darbams. Su tokiu atliekamų darbų vertinimu pareiškėjas nesutinka. Jeigu laikyti atliekamus darbus ne privalomaisiais, tai reikštų, kad Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas N. L. viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė teisės aktų reikalavimus, įpareigodamas (duomenys neskelbtini) atlikti pastato laiptinės remonto darbus. Trečia, bendrovė, net gavusi privalomąjį nurodymą dėl minėtų darbų atlikimo, veikdama kaip rūpestingas administratorius ir pastato bendraturčių interesais, atsiklausė pastato bendraturčių dėl minėtų darbų atlikimo - buvo gautas pastato bendraturčių daugumos sprendimas, kuriuo pastato bendraturčiai išreiškė pritarimą minėtiems darbams (2016-06-02 Daugiabučio namo Parko g. 48, Vilniuje butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas/sutikimas). Tačiau tik vėliau (pradėjus vykdyti darbus) paaiškėjo, kad dalį balsavimo biuletenių pasirašė ne butų savininkai, o kiti, tuose butuose gyvenantys asmenys. Ketvirta, net laikant, kad a) atliekami pastato laiptinės remonto darbai nėra laikytini privalomųjų teisės aktų nustatytų reikalavimų įgyvendinimu; b) organizuojant bei atliekant pastato laiptinės remonto (dažymo) darbus, formaliai buvo padarytas procedūrinis darbų organizavimo pažeidimas (nebuvo gautas pakankamas kiekis pastato laiptinės bendraturčių sutikimų) - tačiau vis tiek toks formalus procedūrinis pažeidimas nesukėlė pastato bendraturčiams jokių neigiamų teisinių pasekmių ir atlikti laiptinės remonto (dažymo) darbai jokiu būdu nepažeidė pastato bendraturčių ir/ar kitų asmenų teisių ir/ar teisėtų interesų. Penkta, atlikti pastato remonto (dažymo) darbai buvo priduoti pastato bendraturčiams, kurie darbus priėmė ir nepareiškė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų atlikimo pagrindo, apimčių ir kokybės (2017-03-31 Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas Nr. 1). Šešta, pastato bendraturčių dauguma įstatymų nustatyta tvarka atliktiems ginčo pastato laiptinės remonto (dažymo) darbams pritarė - po darbų atlikimo bendrovė papildomai organizavo apklausą dėl atliktų darbų, kurios metu buvo priimtas pastato bendraturčių sprendimas LR CK 4.85 str. nustatyta tvarka (2017-05-02 Daugiabučio gyvenamojo namo Parko g. 48 balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. 2017/05/02-1). Taigi dėl minėtų darbų atlikimo nutarimo surašymo dienai jau buvo priimtas pastato bendraturčių sprendimas LR CK 4.85 str. nustatyta tvarka, todėl nebuvo pagrindo skirti nuobaudą, vadovaujantis LR administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio 1 dalimi. Septinta, net jei laikyti, kad nusižengimas buvo padarytas (su kuo pareiškėjas kategoriškai nesutinka), Vilniaus miesto savivaldybės paskirta nuobauda yra neadekvati padarytam nusižengimui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija parinkdama nuobaudą privalėjo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei pirmą kartą padarius nusižengimą, turėjo būti skirta LR ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda įspėjimas, o ne bauda.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atlikti visos laiptinės remonto (dažymo) darbai Parko g. 48, yra estetinės išvaizdos pagerinimo darbai ir nėra laikytini privalomaisiais, priešingai nei teigia pareiškėjas. Patikrinimo akte pagal akto turinį UAB „Priemiestis'' buvo pavesta atlikti ne laiptinės dažymo, o visumą kitų privalomųjų darbų, susijusių su statinio technine priežiūra. Todėl pagrįstai konstatuotas teisės pažeidimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio 1 dalį

Trečia, institucija atsiliepime pažymi, kad pats pareiškėjas neneigia, kad darbai buvo atliekami neturint privalomo daugiabučio namo Parko g. 48 butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo. Kaip skunde nurodo pareiškėjas, „bendrovė <.... atsiklausė pastato bendraturčių dėl minėtų darbų atlikimo -buvo gautas pastato bendraturčių daugumos sprendimas, kuriuo pastato bendraturčiai išreiškė pritarimą minėtiems darbams (2016 m. birželio 2 d. daugiabučio namo Parko g. 48, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas/sutikimas). Tačiau tik vėliau (pradėjus vykdyti darbus) paaiškėjo, kad dalį balsavimo biuletenių pasirašė ne butų savininkai, o kiti, tuose butuose gyvenantys asmenys". Šiuo atveju pareiškėjas prieštarauja pats sau, t.y. teigia, kad „bendrovė, net gavusi privalomąjį nurodymą dėl minėtų darbų atlikimo <...> atsiklausė pastato bendraturčių". Pažymi, kad patikrinimas atliktas ir patikrinimo aktas surašytas 2016 m. spalio 24 d., tuo tarpu pareiškėjo minimas daugiabučio namo Parko g. 48. Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas/sutikimas yra surašytas 2016 m. birželio 2 d. Tai kaip tik patvirtina, kad atlikti darbai nėra susiję su patikrinimo akto turiniu, kaip teigia pareiškėjas. Iš į bylą pateikto 2016 m. birželio 2 d. sprendimo/sutikimo neaišku, kas buvo šio dokumento iniciatorius, kas rinko parašus, ar buvo vykdomas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kiek iš viso pritariančių/ nepritariančių balsų buvo surinkta. Kaip minėta, pats pareiškėjas nurodo, kad dalis šiame sprendime/sutikime pasirašiusių asmenų nėra daugiabučio namo Parko g. 48 butų ar kitų patalpų savininkai, todėl šis dokumentas vertintinas kritiškai ir nėra laikytinas tinkamu (duomenys neskelbtini) administratoriaus pareigų atlikimo įrodymu.

Ketvirta, pareiškėjas teigia, kad „atlikti pastato remonto (dažymo) darbai buvo priduoti pastato bendraturčiams, kurie darbus priėmė", taip pat „po darbų atlikimo bendrovė papildomai organizavo apklausą dėl atliktų darbų, kurios metu buvo priimtas pastato bendraturčių sprendimas". Pažymi, kad nurodomi „sutikimai" gauti jau atlikus remonto darbus, nors aukščiau nurodyti teisės aktai aiškiai reglamentuoja, jog daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas yra būtinas darbų atlikimui, todėl po neteisėtai atliktų darbų atlikimo gauti sutikimai nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje ir negali būti vertinami kaip tinkamas daugiabučio namo administratoriaus pareigų vykdymo įrodymas. (b.l. 18-22)

Liudytojas N. L. paaiškino, kad jis surašė R. R. administracinio nusižengimo protokolą. Buvo iš gyventojų gautas vienas skundas. Tikrino šį skundą, jog vykdomi remonto darbai be gyventojų sutikimo. Atvykęs į vietą, pamatė, kad vykdomi visos laiptinės remonto darbai, paprašė administratoriaus atstovo pateikti duomenis, kokiu pagrindu jie atlieka darbus. Jie nurodė turintys gyventojų sutikimą. Kai gavo tą sutikimą, pamatė, kad ten nėra įrašyta, kas rinko tuos parašus, patikrinus, ar sutikimą pasirašė butų savininkai, paaiškėjo, kad ne visi jį pasirašiusieji asmenys yra butų savininkai, todėl jų parašai negaliojo. Jeigu ir būtų tie parašai galioję, tai tik suteiktų teisę administratoriui šaukti gyventojų susirinkimą ir jo metu priimti sprendimą dėl laiptinės remonto darbų. Neprisimena, kiek trūko gyventojų parašų. Dėl privalomojo nurodymo – prieš tai šį pastatą tikrino 2016 m. lapkričio mėnesį, buvo rastas 4-5 aukšte didelis laiptinės trūkis, tikrinimo akte nurodyta sutvarkyti šį trūkį, buvo nustatytas terminas. Privalomajame nurodyme buvo nustatyta per pora mėnesių atlikti darbus. Patikrinimo akte nurodė stebėti trūkio eigą, ar jis didėja, ar ne. Ar vasario mėnesį buvo pateiktas atsiskaitymas dėl šio nurodymo įvykdymo, nepasakys. Atrodo, buvo bendrauta su administratoriumi telefonu. Jie nesakė, ar stebėjo trūkį. Administratorius sakė, kad išvalė lataką viršuje, rašė, kad gruodžio mėnesį pradės vykdyti laiptinės remonto darbus, jis galvojo, kad tvarkys tą sienos įtrūkimą. Negalvojo, kad darys visos laiptinės remontą. Šiuo atveju, kai tikrino 2017 m. gegužės mėnesį, įtrūkimas jau buvo užtaisytas, visoje laiptinėje buvo atlikti paruošiamieji darbai dažymui: tinkavimas, špakliavimas. Buvo atliekami visos laiptinės darbai, tai buvo estetinio pagerinimo darbai laiptinėje. Estetinio pagerinimo darbai nėra privalomieji. Tai buvo bendru gyventojų sutarimu gerbūvio gerinimas, tvarkomieji darbai. Gyventojai pasiskundė, kad daromi darbai visoje laiptinėje, o jų atlikimo pagrindas – jo patikrinimo aktas. Jam atvykus, jau teigė, kad darbai atliekami gyventojų sutikimu.

Institucijos, priėmusios nutarimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad jų argumentai išdėstyti atsiliepime. Byloje nėra ginčo, kad 2016 m. spalio mėn. buvo surašytas patikrinimo aktas, kaip atliekama statinio techninė priežiūra, surašyti tam tikri privalomieji nurodymai, kurių vienas - sutvarkyti įtrūkį laiptinėje tarp 4-5 aukštų. Gautas gyventojo skundas, gegužės mėnesį buvo tikrinama dėl atliekamų laiptinės dažymo darbų. Visos laiptinės dažymas nėra privalomasis darbas pagal minėtą privalomąjį nurodymą, todėl laiptinės estetinio pagerinimo darbams buvo reikalingas gyventojų sutikimas. Laikytina, kad administratorius nesilaikė tvarkos, negavo gyventojų sutikimo tokiems darbams. Nors teigiama, kad toks gyventojų sutikimas yra gautas, tačiau 2016-06-02 dokumentas nėra pasirašytas, neaišku, ar buvo rengiamas susirinkimas, ar buvo apklausa raštu, dalis gyventojų yra sutikę, kiti ne. Nustatyta, jog net ir pasirašę asmenys ne visi buvo butų savininkai. 2016-06-02 sutikimas nėra susijęs su 2017 gegužės mėnesį atliekamais darbais. Skunde teigiama, kad vėliau buvo gautas antras gyventojų sutikimas, tačiau savivaldybės duomenimis jokie kiti sutikimai jai pateikti nebuvo. Tai nėra privalomi darbai, atitinkantys įstatymo nuostatus. Įtrūkimo šalinimą būtų galima prilyginti privalomiesiems darbams. Buvo privalomajame nurodyme nurodyta išsiaiškinti trūkio priežastis ir jas šalinti. Ar jo šalinimas privalomasis darbas, iš esmės priklauso nuo jo susidarymo priežasčių. Reikėjo nustatyti priežastis ir atlikti darbus. Jei pareiškėju buvo neaišku privalomojo nurodymo ribos, jis galėjo jį ginčyti arba kreiptis į savivaldybę dėl jo išaiškinimo. Privalomasis nurodymas nebuvo ginčytas, į jį neįėjo visos laiptinės darbai.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

R. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jo vadovaujamas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Parko g. 48, Vilniuje, administratorius (duomenys neskelbtini) atliko šio namo pirmos laiptinės estetinio pagerinimo remonto darbus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-15 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkto nuostatas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-15 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punktas nustato, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Pirma, pareiškėjas skunde nurodė, kad laiptinės remontas buvo atliekamas, vadovaujantis ne daugiabučio butų savininkų sprendimu, o Vilniaus miesto savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2016-10-24 statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A357-251/16(2.9.2.8-UK9) 2 punkte suformuluoto privalomojo nurodymo pagrindu. Minėtame 2016-10-24 patikrinimo akte be kitų pastato trūkumų konstatuota, jog apžiūrėjus vizualiai daugiabutį Nr. 1097-6006-4013, pirmosios laiptinės būklė prasta, reikalingas remontas, laiptų aikštelėse tarp 3-4 ir 4-5 aukštų abiejose pusėse matomas didelis įstrižas įtrūkimas. Minėtu aktu suformuluoti du reikalavimai, liečiantys namo techninės būklės pagerinimą, o būtent išvalyti ir sutvarkyti vandens nuleidimo nuo stogo įlają, kad vanduo nesikauptų ant stogo bei išsiaiškinti trūkio pirmosios laiptinės sienoje priežastį ir atlikti laiptinės remontą. (b.l. 9-10)

Pareiškėjas skunde traktuoja, kad laiptinės remontas buvo atliekamas šio privalomojo nurodymo pagrindu, jis nesutinka su Savivaldybės vertinimu, jog laiptinės remonto darbai nėra priskiriami privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimo darbams, o jei nepriskiriami, tai patikrinimą atlikęs pareigūnas viršijo įgaliojimus surašydamas privalomąjį nurodymą atlikti laiptinės remontą.

Teismas susipažinęs su bylos medžiaga, traktuoja, kad pareiškėjas plečiamai aiškina minėto Statinio techninės priežiūros patikrinimo akto 2 punkto nurodymą. Patikrinimo akto turinys nesudaro pagrindo teigti, kad jį surašęs pareigūnas turėjo omenyje kokius nors kitus laiptinės remonto darbus, o ne patikrinimo metu konstatuotų trūkumų šalinimą – būtent laiptinės sienos įtrūkio šalinimą. Pareiškėjas teismo posėdyje neneigė, kad remonto metu buvo ne tik šalinamas minimas įtrūkis tarp 3-5 aukštų, tačiau ir tvarkoma – dažoma visa laiptinė. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) pateiktas 2017 m. rugsėjo 6 d. atliktų darbų aktas, kuriame matyti, jog laiptinėje be sienų vidinių paviršių glaistymo gipsiniais glaistais, įtrūkimų remonto, buvo glaistomi laiptinės lubų paviršiai, atliktas sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas, lubų, laiptų maršų ir aikštelių šoninių paviršių dažymas, metalinių grotelių, aptvarų ir vamzdžių dažymas. Teismo posėdyje R. R. patikslino, jog minėto patikrinimo akto reikalavimo vykdymas buvo įtrauktas į metinį namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame jau anksčiau buvo numatytas kosmetinis laiptinės remontas. Tai prieštarauja pareiškėjo skunde nurodytai aplinkybei, kad laiptinės remontas buvo atliekamas tik įgyvendinant Statinio techninės priežiūros patikrinimo akto reikalavimus.

Pagal 2016-12-30 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-791 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 10.1 punktą privalomieji darbai yra daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbai ar jų kompleksas, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti esminius statinių reikalavimus. 10.2 punktas apibrėžia, jog bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas (remontas) – įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus atliekami statybos darbai, kuriais atkuriamos ir (ar) pagerinamos gyvenamojo namo fizinės ir energinės savybės. Akivaizdu, kad įtrūkimai laiptinės sienose gali turėti įtakos statinio neatitikimo esminiams statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimams, todėl savivaldybė jų šalinimą traktuoja kaip privalomą reikalavimą, tuo tarpu dekoracinio pobūdžio (dažymo, estetinio laiptinės gerinimo) darbai nėra susiję esminiais statinio reikalavimais, todėl nelaikyti privalomaisiais darbais, kuriems nereikalingas butų savininkų sutikimas.

Antra, pareiškėjas ginčija, kad jis padarė nurodytą nusižengimą, nurodydamas, kad remonto darbai namo pirmojoje laiptinėje buvo atliekami, turint daugiabučio butų savininkų daugumos sutikimą.

LR Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 4 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę. Pagal to paties straipsnio 7 dalį, butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai.

Taigi įstatymų leidėjas nustato tik du būdus, kuriais remiantis gali būti priimtas daugiabučio namo savininkų sprendimas dėl bendro naudojimo patalpų (šiuo atveju laiptinės) valdymo, t.y, remonto darbų: sprendimas, priimtas savininkų susirinkime ir paskelbtas Vyriausybės nustatyta tvarka bei raštu priimtas savininkų sprendimas. Tik šie du būdai numatyti ir Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.11 punkte, numatančiame, jog vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius vadovaudamasis CK 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimus raštu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad gavus privalomąjį nurodymą sutvarkyti trūkį, jie sušaukė gyventojų susirinkimą, pasakė, kad reikia sutaisyti broką, ir nusprendė tvarkyti visus penkis aukštus, o ne du, kuriuose buvo konstatuotas įtrūkis. Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad toks butų savininkų susirinkimas būtų šauktas, nėra pateikta surinkimo protokolo, kuriame būtų fiksuotas tokio sprendimo priėmimas. R. R. nurodė, kad butų savininkų dauguma raštu išreiškė savo pritarimą laiptinės remontui, todėl (duomenys neskelbtini) vykdė šį remontą raštu įgaliotas buto savininkų. Šiuo sutikimu jis laiko 2016 m. birželio 2 d. Daugiabučio namo Parko g. 48, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą/sutikimą. (b.l. 7-8). Tačiau jis datuotas anksčiau nei buvo atliktas patikrinimas 2016 m. spalio mėnesį, tad negali atspindėti savininkų valios, išreikštos susirinkime, sušauktame po atlikto patikrinimo, kaip nurodė pareiškėjas.

LR Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 7 dalis nustato, jog balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šią tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas, kuris nustato, jog balsavimas raštu vyksta kiekvienam savininkui įteikus nustatytos formos balsavimo biuletenį, kuriame savininkai užpildo žymą, pritaria, ar ne pritaria siūlomam veiksmui, pasirašo ir grąžina administratoriui įmesdami į balsadėžę, nustatyta komisija suskaičiuoja balsus ir įformina skaičiavimą komisijos protokolu, kuris skelbiamas viešai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, pareiškėjo pateiktas 2016 m. birželio 2 d. Daugiabučio namo Parko g. 48, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas/sutikimas su namo gyventojų parašais negali būti laikomas ir raštu priimto balsavimo baigiamuoju dokumentu.

Kaip nurodė savivaldybės atstovas, šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas, minėtas dokumentas nėra tinkamas dar ir dėl to, kad jame savo sutikimą išreiškė, ne dalies butų savininkai, o kiti juose gyvenę asmenys, kurie apskritai pagal LR CK 4.85 straipsnio 1 dalį neturi balsavimo teisės. Šiame dokumente nekonkretizuota, kokio pobūdžio laiptinės remonto darbai turėtų būti atliekami. Todėl teismas sutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija, jog pareiškėjo pateiktas 2016 m. birželio 2 d. Daugiabučio namo Parko g. 48, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas/sutikimas nėra tinkamas LR CK 4.85 straipsnyje numatyta tvarka priimtas buto savininkų sprendimas dėl laiptinės remonto darbų atlikimo, ir nepatvirtina jog namo administratorius pradėjo remontą tinkamai atlikęs pareigą organizuoti tokio sprendimo priėmimą.

Kaip matyti iš 2017 m. gegužės 2 d. daugiabučio gyvenamojo namo Parko g. 48 balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 2017/05/02-1, atitinkanti teisės aktų reikalavimus balsavimo raštu procedūra buvo atlikta tik 2017 m. gegužės mėnesį (b.l. 11-12), jau po to, kai buvo atlikti laiptinės remonto darbai, kurie buvo priduoti 2017 m. kovo 31 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu. (b.l. 13) Šiuo atveju pareiškėjo argumentai, kad laiptinės remonto darbai buvo vykdomi iš esmės butų savininkų gyventojų daugumos sprendimu ir jų naudai, siekiant pagerinti gyvenimo daugiabutyje sąlygas, (duomenys neskelbtini) jokios naudos iš šių darbų neturėjo, savininkai pretenzijų dėl atliktų remonto darbų neturėjo, o gyventojų sprendimas buvo įformintas po darbų atlikimo, tačiau iki skundžiamo nutarimo priėmimo, vertintini ne kaip R. R. atsakomybę šalinanti aplinkybė, o kaip ją švelninanti.

Tokiu atveju teismas laiko neabejotinai įrodyta aplinkybe, kad R. R. kaip namo administratorius atliko daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Parko g. 48, Vilniuje, administravimo pareigą netinkamai, nesilaikydamas LR CK 4.85 straipsnyje numatytos tvarkos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-15 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkto nuostatas.

Pagal LR ANK 22 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

LR ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad jam paskirta administracinė nuobauda neproporcinga jo padarytam nusižengimui, nes nors jis ir pažeidė daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigą, tačiau po šios aplinkybės nustatymo iš karto ėmėsi veiksmų ištaisyti padarytą nusižengimą, įformino daugiabučio butų savininkų sprendimą dėl laiptinės remonto atlikimo LR CK 4.85 straipsnio 7 dalyje numatyta tvarka. Teismas sutinka, kad patikrinimo metu atliktas laiptinės remontas iš esmės neprieštaravo daugiabučio buto savininkų daugumos valiai, atitiko jų lūkesčius, todėl teismo vertinimu tai vertintina kaip R. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

LR ANK 349 straipsnio sankcija numato bendrojo naudojimo objektų administratoriui (juridinio asmens vadovui) ne tik baudą, bet ir švelnesnę nuobaudos rūšį- įspėjimą. Byloje nėra duomenų, kad R. R. anksčiau būtų baustas administracine tvarka, tame tarpe už administracinius teisės pažeidimus/ nusižengimus, susijusius su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. R. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs LR ANK 349 straipsnio 1 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą, vadovaudamasis byloje surinktais dokumentais, tačiau paskyrė pernelyg griežtą nuobaudą, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. SAVAD-103030688-17 keistinas, skiriant pažeidėjui įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. SAVAD-103030688-17, - R. R. už LR ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.