Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, aukštojo išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2024 m. birželio 5 d., apie 20.10 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Vilniaus gatvėmis vairavo automobilį „Mercedes Benz GL 550“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet gatvėje adresu (duomenys neskelbtini), tik pravažiavus viešojo transporto (duomenys neskelbtini) stotelę, ties pastatu pažymėtu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams sustabdžius bei alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. T. 2024 m. birželio 6 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21461-24, pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, dėl to, kad M. R. 2024 m. birželio 5 d., apie 20.10 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Vilniaus gatvėmis vairavo automobilį „Mercedes Benz GL 550“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet gatvėje adresu (duomenys neskelbtini), tik pravažiavus viešojo transporto stotele (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams sustabdžius bei alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 4-9).

Iš 2024 m. birželio 5 d. Neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad M. R. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; prietaisu ,,Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0442, patikros sertifikato Nr. 2065345, atliktas pirmasis tikrinimas – 20.10 val. nustatytas 1.69 promilės neblaivumas; atliktas antrasis tikrinimas – 20.24 val. nustatytas 1.71 promilės neblaivumas. M. R. neblaivumo nustatymo akte pasirašė (b. l. 26-29).

Iš AB Regitra duomenų išrašo nustatyta, kad automobilio „Mercedes Benz GL 550“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra M. R. (b. l. 31).

Iš VšĮ Emprekis duomenų išrašo nustatyta, jog automobilio „Mercedes Benz GL 550“ vertė yra 24672 Eur su PVM (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad M. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje M. R. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad serga širdies ligomis, todėl, bijodamas dėl aukšto kraujospūdžio, išvažiuodamas iš darbovietės, išgėrė butelį vyno. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos R. Ž. parodymai apie tai, kad bevažiuojant savo automobiliu gatvėje pamatė įtartinai važiuojantį automobilį, kurį vairuoja galimai neblaivus asmuo, apie ką nedelsiant pranešė Bendrajam pagalbos centrui, policijos pareigūno O. A. parodymai, jog sustabdžius M. R. vairuotą automobilį ir bendraujant su automobilio vairuotoju (M. R.), nuo jo sklido alkoholio kvapas, matėsi nekoordinuoti judesiai, patikrinus blaivumą, nustatyta, kad iškvėptame ore yra 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl M. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. M. R. padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas nebuvo, baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas susimokėjęs, kas rodo, jog nėra linkęs vengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, M. R. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, M. R. anksčiau neteistas. Nors praeityje ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau visas jam paskirtas baudas sumokėdavo laiku, kas leidžia spręsti, jog M. R. nevengia atsakomybės už savo teisei priešingą elgesį. Teismo posėdyje M. R. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. M. R. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad M. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo M. R. laiduotoju prašo būti paskirtas A. J. Teismo posėdyje jis paaiškino, kad su kaltinamuoju jau 10 metų yra draugai, kartu dirba 5 metus. Su kaltinamuoju bendrauja ne tik darbo aplinkoje, bet ir už jo ribų, kartu važinėja po Lietuvą ir užsienį, laisvalaikio metu bendrauja bent du kartus į mėnesį. Nurodė, jog su M. R. daug kalbėjo apie padarytą neteisėtą veiką, mano, jog kaltinamajam šis įvykis turės ilgas pasekmes. Jis yra įsitikinęs, kad kaltinamajam darys teigiamą įtaką, kadangi yra jam autoritetas, o pats kaltinamasis jau yra įvertinęs savo netinkamą elgesį. Užstatą sutinka sumokėti.

Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės, susijusios su A. J., sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo: dirbantis, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, neteistas, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius administracinius nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjęs laiku, kas rodo asmens atsakingą požiūrį į jam taikytas valstybės prievartos priemones. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinantis M. R. elgesį, todėl su kaltinamuoju daug bendraujantis ir patariantis, darantis teigiamą įtaką. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. J. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant A. J. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant A. J. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Atsižvelgiant į tai, jog visgi kaltinamąjį su M. R. siejantis ryšys, nors ir ilgalaikis, tačiau nėra itin artimas, laidavimas nustatytinas su užstatu (past. – 3000 Eur užstatas jau yra įmokėtas į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, (b. l. 130).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką M. R. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkių metų.

Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad praeityje nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio KET pažeidimą, į tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, bei į tai, kad įvykio metu jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,69 prom.), kuris iš esmės yra artimesnis ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), taip pat į tai, kad būdamas tokios būsenos jis vairavo transporto priemonę vakaro metu itin judriomis miesto gatvėmis, taip keldamas didelį pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turui, kaltinamajam nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas, nesiekiantis šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkio, tačiau didesnis nei minimalus terminas. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (1,69 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2024 m. birželio 7 d. (T. 1, b. l. 52-55).

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. M. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Mercedes Benz GL 550“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamajam M. R. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo M. R. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mercedes Benz GL 550“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Aplinkybė, kad ši transporto priemonė panaudos sutarties pagrindu buvo naudojama M. R. darbinėms funkcijoms atlikti, niekaip nepaneigia įstatyme numatyto imperatyvaus reikalavimo konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę, taip užkertant kelią naujų nusikalstamų veikų vykdymui.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2‑ojo skyriaus prokuroras 2024 m. birželio 6 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą transporto priemonės konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2024 m. birželio 6 d. iki 2024 m. gruodžio 6 d. apribotos M. R. nuosavybės teisės į automobilį „Mercedes Benz GL 550“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant draudimą minėtą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, paliekant teisę automobiliu naudotis (b. l. 33-34). Kadangi automobilis „Mercedes Benz GL 550“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. birželio 6 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui, paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

M. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos galinio viršelio, perduoti AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

M. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. J. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 metams 6 mėnesiams su 3000 Eur užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu M. R., už kurį laiduota, per 1 metų 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nepadarys naujos nusikalstamos veikos (užstatas grąžinamas teisme gavus užstatą įmokėjusio asmens prašymą).

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti M. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, M. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Mercedes Benz GL 550“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. birželio 6 d. nutarimu paskirą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. R. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Mercedes Benz GL 550“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

M. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, ir M. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.