- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-08
- Bylos Nr.
- 2K-517/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Alvydas Pikelis, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Nuteistasis
- G. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Ž. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. Ž. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6500 Lt (50 MGL) bauda.
Iš G. Ž. priteista civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) naudai 411,80 Lt žalos atlyginimo bei 4376,25 Lt už advokato paslaugas.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 22 d. nutartis, kuria nuteistojo G. Ž. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Ž. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), kurios buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), akcininkas, valdantis 50 procentų paprastųjų vardinių bendrovės akcijų, žinodamas, kad akcininkų susirinkimas nevyko ir likusios 50 procentų paprastųjų vardinių akcijų priklauso UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui S. B. , 2008 m. gegužės 12 d., nenustatytą valandą, advokatų I. Meiduvienės, A. Vavilovo, V. Krikščiūno kontoroje „De jure“, esančioje Panevėžyje, P. Puzino g. 9, pagamino netikrą dokumentą – 2008 m. gegužės 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko G. Ž. sprendimą Nr. 1, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, o būtent: nurodė, kad jis yra vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, ir priėmė sprendimą: nuo 2008 m. gegužės 12 d. atleisti iš pareigų UAB (duomenys neskelbtini) vadovę, direktorę L. Č. , ir nuo 2008 m. gegužės 13 d. paskirti UAB (duomenys neskelbtini) direktore J. U. ; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šį žinomai netikrą dokumentą 2008 m. gegužės 12 d., nenustatytą valandą, panaudojo, pateikęs advokatui A. Vavilovui dėl pareiškimo Panevėžio apygardos teismui parengimo, o po to, šį žinomai netikrą dokumentą 2008 m. gegužės 12 d. nenustatytą valandą panaudojo, pateikęs VĮ „Registrų centras“, esančiai Panevėžyje, P. Puzino g. 7, įregistruoti dėl vadovo atleidimo iš pareigų ir naujo vadovo paskyrimo.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis G. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai yra neteisėti, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį. G. Ž. teigia, kad teismai nevertino akcijų pirkimo–pardavimo sutarties surašymo aplinkybių. Kasatorius nurodo, kad byloje nustatyta, jog sutartį jis surašė pasikonsultavęs su advokatu A. Vavilovu, advokato kontoroje, tačiau advokatas A. Vavilovas nebuvo apklaustas kaip liudytojas ir tai lėmė nepilną įrodymų tyrimą ir neišsamų bylos aplinkybių išaiškinimą bei neteisingų teismo sprendimų priėmimą. G. Ž. teigia, kad teismai netinkamai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei netinkamai pritaikė BK 14 ir 15 straipsnių nuostatas, nes jo veiksmuose nėra būtino nusikalstamos veikos sudėties požymio – kaltės. Kasatorius nurodo, kad jis akcijų pirkimo–pardavimo sutartį laikė neįsigaliojusia, o save – vieninteliu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku. Dėl to priimdamas 2008 m. gegužės 12 d. vienintelio akcininko sprendimą, jis nemanė darantis nusikalstamą veiką, t. y. klastojantis oficialų dokumentą, ir to nesiekė. G. Ž. ir S. B. pasirašyta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis neįsigaliojo, nes akcijos nebuvo apmokėtos, t. y. nebuvo įvykdyta sutarties galiojimą nusakanti sąlyga. Tačiau teismai konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu S. B. pateiktoje akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje padarytas G. Ž. įrašas apie pinigų sumokėjimą šią aplinkybę paneigia. Kasatorius pažymi, kad patyrė ūmų galvos smegenų išeminį infarktą ir tai sukėlė jo sveikatos būklės pablogėjimą – atminties sutrikimą, galvos svaigimą, orientacijos pablogėjimą, todėl jis galėjo pamiršti ir apmokėjimo už parduotas akcijas faktą. Jo turimame akcijų pirkimo–pardavimo sutarties egzemplioriuje jokio įrašo apie akcijų apmokėjimo faktą ir sumokėtus pinigus nėra. Būtent vadovaudamasis turėtu akcijų pirkimo–pardavimo sutarties egzemplioriumi, G. Ž. buvo įsitikinęs, kad ši sutartis yra negaliojanti, o jis ir toliau yra vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Todėl, kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai nustatė jo kaltės formą ir netinkamai pritaikė BK normas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo G. Ž. kasacinį skundą Generalinės prokuratūros valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė siūlo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad kasatoriaus pagamintame 2008 m. gegužės 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko G. Ž. sprendime Nr. 1 nurodyta neteisinga informacija, jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. šis dokumentas yra netikras. Dokumento klastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu yra formalios sudėties nusikalstama veika, todėl ji laikoma baigta nuo veiksmų atlikimo momento. Prokurorė teigia, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pats G. Ž. betarpiškai dalyvavo atliekant veiksmus, kurių pagrindu S. B. oficialiai įgijo akcininko teises ir G. Ž. buvo žinoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo du akcininkai. Byloje neabejotinai nustatyta, kad G. Ž. veikė tiesiogine tyčia. Prokurorės nuomone, kasatoriaus teiginys, kad byloje padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso įstatymo reikalavimų pažeidimai, nes nebuvo apklaustas advokatas, kas lėmė nepilną ir neišsamų bylos aplinkybių išnagrinėjimą, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, prokurorės teigimu, pagrįstai neapklausė advokato A. Vavilovo, kadangi A. Vavilovas gynė kasatorių pirmosios instancijos teisme, tokiu atveju negalima jo apklausti kaip liudytojo, nes aplinkybės išaiškėję vykdant advokato pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. Ž. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 368 straipsnio reikalavimų
Reikalavimai kasaciniam skundui suformuluoti BPK 368 straipsnyje. Vienas svarbiausių kasacinio skundo elementų yra nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai. Apskundimo pagrindai numatyti BPK 369 straipsnio 1 dalyje. Šių pagrindų sąrašas nurodytoje normoje yra išsamus. BPK 368 straipsnis ne tik nurodo, bet ir apibrėžia apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Nuteistasis G. Ž. padavė skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 22 d. nutarties tais pačiais pagrindais, t. y. nurodydamas du apskundimo pagrindus: netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Kasatorius nenurodo nė vieno konkretaus BPK straipsnio reikalavimų pažeidimo, padaryto nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, ir neaišku, kokiu pagrindu jis prašo nutraukti baudžiamąją bylą, panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus.
Pagrįsdamas savo teiginį, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kasatorius nurodo BK 14 ir 15 straipsnius, t. y. netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 14 ir 15 straipsnių taikymo
BK 2 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pagal šią nuostatą baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstama veika padaroma viena iš BK 14 straipsnyje numatytų kaltės formų. Nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai – kaltė, jos formos ir turinys – atskleidžiami BK 14 ir 15 straipsniuose. Nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog pagamina netikrą dokumentą, suklastoja tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja, ir nori taip veikti.
Kaip pabrėžta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 22 d. nutartyje, apie kaltės turinį sprendžiama ne vien iš paties kaltininko paaiškinimų, bet ir iš kitų bylos duomenų. Tai reiškia, kad veikos pavojingumo pobūdžio suvokimo apimtis nustatoma konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiais.
Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių arba atsikratė pareigų, ar jis buvo laiku demaskuotas ir jam nepavyko pasiekti tikslo.
Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžio matyti, kad pagal nuosprendžiu nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, kurių neginčija ir pats nuteistasis G. Ž., jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje G. Ž. neprisipažino kaltu, padaręs šį nusikaltimą, aiškino, kad S. B. įgijo iš jo akcijas šantažo būdu. Apeliaciniame skunde G. Ž. nurodė, kad S. B. nesumokėjo jam pinigų už akcijas, nurodytas pirkimo pardavimo sutartyje, todėl ši sutartis neįsigaliojo ir jis liko vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas.
Šis nuteistojo G. Ž. apeliacinio skundo argumentas motyvuotai atmestas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad G. Ž. patyrė ūmų galvos smegenų išeminį infarktą ir po to atsirado atminties sutrikimų, o tai leidžia daryti išvadą, kad G. Ž. pamiršo, jog S. B. užmokėjo jam pinigus už akcijas ir tapo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Pats G. Ž. laikė save vieninteliu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, todėl nėra jo kaltės pagaminant 2008 m. gegužės 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko G. Ž. sprendimą Nr. 1.
Šis klausimas nebuvo nagrinėjimo objektas apeliacinės instancijos teisme, todėl nenagrinėtinas ir kasacinės instancijos teisme, nes pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažinti teisėtais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo G. Ž. kasacinį skundą atmesti.