Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos I. N. ir jos atstovo A. N. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarimo, kuriuo I. N. skundas patenkintas iš dalies - panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. T. 2017 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 92ANN-87800567-17 ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. T. 2017 m. vasario 24 d. nutarimu I. N. nubausta už tai, kad 2017 m. vasario 3 d., apie 9.15 val., Švenčionių r., Švenčionių m., A. R. skg., prie Švenčionių miesto turgavietės prekiavo viešoje vietoje gyvūniniais maisto (pieno) produktais, neturėdama išduoto leidimo prekiauti, tuo pažeidė Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. T-139 „Dėl prekybos viešose vietose taisyklių patvirtinimo“ 22.1 punkto reikalavimus.

Tokiais savo veiksmais I. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai ir klaidingai įvertino I. N. veiksmus, kaip pažeidimą, numatytus ANK 154 straipsnio 1 dalyje, nors mažai pavojingus, tokiu būdu visapusiškai ir objektyviai bylos aplinkybių neištyrė. Nutarime nenurodyta, kuo ir kam buvo keliamas pavojus, ar I. N. padarė žalą, turgaus dieną stovėjusi turgaus teritorijoje nuošalyje ir laukusi žmogaus, su kuriuo iš anksto buvo sutarta dėl menkaverčio sandorio užbaigimo. Toks įvertinimas prieštarauja teismo išvadai, kad asmens paaiškinimai nepaneigti kitais byloje esančiais įrodymais, nes byloje nėra įrodymų, kad I. N. prekiavo viešoje vietoje ir taip pažeidė Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. T-139 patvirtintų „Prekybos viešose vietose taisyklių“ 22.1 punkto reikalavimą, juo labiau, kad liko neištirta, ar Taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Posėdžio metu A. N. aiškino, kad ir pagal Taisykles prekiavimas iš krepšelio nelaikomas prekyba viešoje vietoje (Prekybos viešose vietose taisyklių 4 dalies 7 punktas).

Dėl įrašo administracinio nusižengimo protokole, kad I. N. dėl pažeidimo gailisi, patvirtinto I. N. parašu, teisme buvo paaiškinta, kad taip parašyti jai liepė policijos pareigūnai, o ji iš baimės darė viską, ką pareigūnai liepė. Pagal ANK 567 straipsnį tokiu būdu išgauti įrodymai laikytini neteisėtais. Be to, byloje yra ir jos 2017 m. vasario 9 d. skundas Švenčionių rajono policijos komisariato viršininkui, kuriame tai paaiškinta ir parašo atsisakyta, o ir I. N. įteiktame administracinio nusižengimo protokolo egzemplioriuje jokių I. N. įrašų nėra. Nutarime klaidingai nurodyta, kad I. N. krepšys stovėjo šalia kitų prekiautojų. Ši aplinkybė teisme nebuvo tiriama. I. N. prie krepšio stovėjo atokiau kitų senų moterų su krepšeliais, kurios, pamačiusios policininkus, išsilakstė.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė, iš esmės sutikdama su administracinio nusižengimo teisenos jos atžvilgiu nutraukimu, nesutinka su nutarimo argumentais, jog jos veikoje yra ANK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymių, o teisena nutraukta, veiką įvertinus kaip mažai pavojingą.

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nėra įrodymų, jog I. N. prekiavo viešoje vietoje ir taip pažeidė Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. T-139 patvirtintų „Prekybos viešose vietose taisyklių“ 22.1 punkto reikalavimą.

Pažymėtina, kad Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. T-139 „Dėl prekybos viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ 22.1. punkte nurodyta, jog pardavėjas ar paslaugų teikėjas privalo turėti leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą. Minėto sprendimo 4 dalyje numatyta sąvoka - prekyba reiškia ūkinę-komercinę veiklą, susijusią su prekių gamyba, pirkimu ir pardavimu, paslaugos teikimu ir vartojimu viešosiose vietose; sąvoka viešoji vieta - tai Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių.

Iš I. N. Šalčininkų rajono apylinkės teismui pateikto 2017 m. kovo 8 d. skundo ir pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 12 d. posėdyje duotų parodymų matyti, kad ji neginčijo aplinkybės, jog 2017 m. vasario 3 d. (turgaus dieną) ji stovėjo turgaus teritorijoje su krepšeliu (atokiau kitų prekiautojų su krepšiais), kuriame buvo vienas sūrelis ir 0,5 kg sviesto, ir laukė žmogaus, su kuriuo buvo susitarusi dėl minėtų produktų. Tiek iš I. N. Švenčionių rajono apylinkės teismui paduoto skundo turinio, tiek iš A. N. 2017 m. kovo 6 d. rašto Seimo nariui G. K. turinio matyti, kad I. N. minėtus pieno gaminius turėjo parduoti asmeniui ir tokiu būdu, kaip nurodyta A. N. rašte Seimo nariui, papildomai užsidirbti prie pensijos. Ši aplinkybė rodo, kad I. N., stovėdama viešoje vietoje ir laukdama žmogaus, su kuriuo buvo susitarusi, siekė parduoti jam gyvūninius maisto (pieno) produktus, kas pagal Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. T-139, laikytina prekyba.

Taigi, bylos faktiniais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad I. N. viešoje vietoje, neturėdama leidimo prekiauti, pardavinėjo gyvūninius maisto (pieno) produktus, tuo savo veiksmais pažeidė ANK 154 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus.

Nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog prekiavimas iš krepšelio nelaikytinas prekyba viešoje vietoje, toks skundo argumentas nepagrįstas. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 5 d. sprendime Nr. T-139 „Dėl prekybos viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ išaiškinta, jog atvejai, kai prekės gyventojams išnešiojamos krepšiuose, krepšiuose-šaldikliuose, laikomi išnešiojamąja prekyba, kuriai, kaip mažmeninei prekybai, taip pat reikalingas leidimas.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad I. N. tik ketino parduoti pieno produktus ir tą darė tik vieną kartą, t. y. tai, kad jos veiksmuose nėra versliškumo, nepaneigia jos veiksmuose pažeidimo, numatyto ANK 154 straipsnio 1 dalyje, sudėties, kadangi šis pažeidimas yra formalus, nereikalaujantis pasekmių – pirkimo-pardavimo veiksmo užfiksavimo, t. y. užtenka tik fakto, jog asmuo, neturėdamas leidimo, prekiauja viešoje vietoje, tuo pažeisdamas Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešose vietose taisyklių reikalavimus, konstatavimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo konstatuota, jog I. N. veika atitinka ANK 154 straipsnio 1 dalies požymius, tačiau, atsižvelgiant į veikos mažą pavojingumą, kaip numatyta ANK 12 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamame nutarime klaidingai minimos apeliantės ir jos atstovo tėvų žemės atgavimo/neatgavimo iš valstybės aplinkybės, jų ūkininkavimo/neūkininkavimo aplinkybės, žemės priežiūros aplinkybės, nelaikytini tiek reikšmingais, kad būtų galima konstatuoti, jog priimtas pirmosios instancijos teismo nutarimas iš esmės yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtus reikalavimus dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. T-139 „Dėl prekybos viešose vietose taisyklių patvirtinimo“ neteisėtumo ir neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Su šiuo apeliacinio skundo motyvu sutikti nėra pagrindo. I. N. skundo dalies reikalavimai dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. T-139 „Dėl prekybos viešose vietose taisyklių patvirtinimo“ neteisėtumo ir neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai pagrįstai nenagrinėti Švenčionių rajono apylinkės teisme, kadangi ginčai, kurie kyla vidaus ir viešojo administravimo bei valdymo srityse, nagrinėtini ne bendrosios kompetencijos, o specializuotuose administraciniuose teismuose, kartu išsprendžiant apeliantės atstovo keliamą klausimą dėl minėto vidaus teisės akto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Skirtingai nuo bendrosios kompetencijos teismų, administraciniuose teismuose sprendžiami ginčai, kurie kyla vidaus ir viešojo administravimo bei valdymo srityse. Kitaip tariant, administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kuriuose bent viena iš ginčo šalių yra valstybė, savivaldybė arba valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, ir kurie kyla šiems subjektams įgyvendinant vykdomosios valdžios funkcijas. Administraciniai teismai nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus (prašymus) dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų (pvz., ministerijų, departamentų, inspekcijų, tarnybų, komisijų ir kitų centrinių ar teritorinių valstybės bei savivaldybių institucijų) priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

Tokiu būdu, apeliantei ir jos atstovui išaiškintina, kad dėl jų ginčijamo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. T-139 „Dėl prekybos viešose vietose taisyklių patvirtinimo“ jie gali kreiptis su prašymu (skundu) į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kadangi Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. T-139 „Dėl prekybos viešose vietose taisyklių patvirtinimo“ šiuo metu yra galiojantis ir vykdytinas, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad I. N. nepagrįstai buvo pripažinta pažeidusi šio Savivaldybės tarybos sprendimo reikalavimus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarimas yra teisėtas ir iš esmės pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinio skundo reikalavimas dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. T-139 „Dėl prekybos viešose vietose taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo neteisėtu ir neatitinkančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pirmosios instancijos teismo pagrįstai paliktas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarimą nepakeistą ir I. N. bei jos atstovo A. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.