- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- 1-29-783/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01268-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Nukentėjusysis
- V. A.
- Kaltinamasis
- K. A.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
nukentėjusiajam V. A. (2019 m. spalio 11 d., 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2020 m. sausio 20 d. posėdžiuose),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis A. K. ūkyje (pagal paslaugų kvitus), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Panevėžio rajono apylinkės teismo 1994 m. birželio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 straipsnio 3 dalį (1961 m. BK redakcija) 3 m. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 47¹ straipsnį (1961 m. BK redakcija), bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) Panevėžio rajono apylinkės teismo 1994 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 90 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK redakcija), subendrinus bausmes, 3 m. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 47¹ straipsnį (1961 m. BK redakcija), bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 1996 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK redakcija), paskiriant galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę su 1/3 turto konfiskavimu; 4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK redakcija) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 100 Lt vertės turto konfiskavimu; 5) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK redakcija), BK 241 straipsnio 1 dalį (1961 m. BK redakcija), pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. amnestiją, paskirta galutinė 1 metų 9 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmė; Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 28 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. liepos 23 d. nuosprendžiu nustatyta veika perkvalifikuota iš BK 271 straipsnio 2 dalies (1961 m. BK redakcija) į BK 178 straipsnio 2 dalį (2000 m. BK redakcija), paskiriant K. A. 1 metų 6 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmę, BK 241 straipsnio 1 dalies (1961 m. BK redakcija) pagrindu nuo bausmės atleistas; 6) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 7) Panevėžio miesto apylinkės 2005 m. balandžio 25 d. teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme; 8) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 9) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 10) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 7 mėn. laisvės atėmimo bausme; 11) Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; 12) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi veika iš BK 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 3 dalį, bei pakeistas 2014 m. vasario 20 d. nuosprendis ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę subendrinus su Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 13) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 14) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį 1 m. 4 mėnesių laisvės atėmimu, bausmes atlikęs, teistumai neišnykę,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis K. A. 2018 m. gruodžio 19 d. apie 23.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė nukentėjusiajam V. A. priklausantį 363 eurų vertės turtą: 205 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo Idea Pad G 40-45“, 80 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „Asus U5F“, 5 eurų vertės kompiuterinę pelę, 30 eurų vertės modemą „Tele2“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 23 eurų vertės 3 vnt. 4 GB USB atmintinių, 20 eurų vertės 2 vnt. 16 GB USB atmintinių.
Kaltinamasis K. A. kaltės nepripažino. Parodė, jog tą dieną (2018 m. gruodžio 19 d.) paskambinusi R. B. pasiūlė jam išgerti, kaip vėliau paaiškėjo, pas nukentėjusįjį V. A. namuose. Pokalbio telefono metu R. B. paprašė prisistatyti jos pusbroliu, jis sutiko. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje nupirko alaus ir kartu su V. A. grįžo pas šį į butą, kur gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko nukentėjusysis nuėjo miegoti, R. B. jam sakė, jog susipyko su G. J., šis ją išvijo, ir ji neturinti kur gyventi. Jis R. B. pasiūlė eiti gyventi pas jį, R. B. sutikus, nurodė susirinkti savo daiktus. R. B. į maišus susidėjo drabužių, įsidėjo daiktų, taip pat ir kompiuterius, jis susidėjo į maišelį alaus bei abu išėjo pas jį į namus. Namuose jis išgėrė dar alaus, vėliau užmigo, o ryte prabudęs R. B. nerado. Ši į namus grįžo prieš pietus, sakė, kad buvo mieste, pardavė kompiuterius, nusipirko alkoholio. Jis klausė, kam ši pardavusi kompiuterius, ši atsakė, kad čigonams. Begeriant jam R. B. prisipažino, kad kompiuteriai buvo ne jos, o ji juos iš V. A. pavogė. Supratęs, jog gali būti apkaltintas, įsiuto, klausė R. B., ar ši nesveika, nes dabar visą kaltę suvers jam, nes yra ne kartą teistas, tačiau R. B. patikino, kad viskas bus gerai, nukentėjusysis pats prisigėrė. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog trumpąsias SMS žinutes nukentėjusiajam rašė R. B., jis, kaltinamasis, jai tik savo telefoną buvo paskolinęs, nes R. B. sąskaitoje pinigų neturėjo, be to, jis žinutes rašo be gramatinių klaidų, skirtingai nei R. B.. Neneigia, jog likusius R. B. pagrobtus daiktus nukentėjusiajam nuvežė ir atidavė jis, K. A., nes R. B. bijojo, kad V. A. ją puls, kadangi buvo kalbama, jog nukentėjusysis peiliu ne vienam yra grasinęs. Likusius daiktus nukentėjusiajam nuvežė po mėnesio, nes visa tai buvo iškritę jam iš galvos. Kaltinamasis taip pat parodė, jog R. B. buvo parašiusi ir prisipažinimą dėl vagystės, sakė, rašo dėl to, kad policija prie jo nesikabinėtų. Vėliau sužinojo, jog R. B. parodymuose kaip vagystės kaltininką nurodė jį, K. A., jis jos klausė, dėl ko šitaip, tai R. B. sakė, jog jam taip liepė tyrėja. Jis prokurorei pateikė prašymą dėl akistatos surengimo, akistatos metu R. B. pripažino melavusi apie tai, jog jis, kaltinamasis, apvogė nukentėjusįjį.
Nukentėjusysis V. A. parodė, jog dieną prieš vagystę kartu su O. V. ir R. B. pas jį namuose vartojo gėrimus, R. B. kitos dienos ryte atsinešė alaus, pasiūlė išgerti, jis sutiko. R. B. visą dieną pas jį prabuvo, o vakare pas jį į namus atėjo ir kaltinamasis (K. A.). K. A. jis susitiko parduotuvėje, kur pirko alų, K. A. sakė, kad yra R. B. pusbrolis, abu grįžo pas jį į namus, kur kartu su R. B. toliau visi trise vartojo alkoholį. Po kurio laiko jis nuėjo į kitą kambarį ir prigulė, o kai prabudęs ėjo į tualetą pamatė, jog namuose nebėra 3 kompiuterių („Lenovo“, „Asus“, „HP“), 5 atmintinių, kompiuterinės pelės, modemo. Dėl vagystės kreipėsi į policiją, po kurio laiko jam kaltinamasis ir R. B. skambino, K. A. atvežė ir grąžino modemą, 2 atmintines, tačiau iš jų tik viena atmintinė, 16 GB talpos, buvo gera. Kitų daiktų negrąžino, žalos neatlygino, tačiau dėl išneštų daiktų atsiprašė. Nukentėjusysis parodė, jog R. B. nei tą dieną, kai buvo su O. V., nei tą dieną, kai pas jį į namus atėjo K. A., su savimi jokių papildomų daiktų neatsinešė, išskyrus telefoną „Samsung“, kuriuo, būdama girta, visiems skambinėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta R. B. parodė, jog su kaltinamuoju K. A. susipažino 2018 m. lapkričio 23 d. pas G. J. namuose, ji K. A. pasakė savo telefono numerį. Nuo to laiko K. A. yra jai skambinęs kelis kartus, siuntęs trumpąsias SMS žinutes, taip pat jai skambino, kai ji pas V. A. gėrė alų. Paskambinęs K. A. klausė, ką ji veikianti, jai pasakius, jog pas V. A. geria alų, K. A. pasisiūlė į svečius. V. A. kaip tik ėjo į parduotuvę alaus, iš parduotuvės grįžo su alumi ir K. A., jie visi gėrė alų. Begeriant V. A. K. A. ir turimus kompiuterius parodė, paaiškino, kuris veikiantis, kuris - ne. Kažkur po valandos V. A. užmigus, K. A. pasiūlė eiti gyventi pas ją, ji tam neprieštaravo, pasiėmė telefoną, pakrovėją, rankinę ir kosmetiką. Matė, kaip K. A. nuėjęs į kambarį atsinešė kompiuterį, kurį, kartu su kitu kompiuteriu, modemu, užsikišo už striukės, į jos pastabas, kad nevogtų, nurodė jai nesikišti. Išėjus iš V. A. namų K. A. paskambino kažkokiam draugui, šis juos parvežė į K. A. namus (duomenys neskelbtini). Ją palikęs namuose, K. A. kažkur pusvalandžiui išėjo, grįžo be kompiuterių, bet su pinigais ir alumi. Kažkur po mėnesio sužinojęs, jog V. A. parašė policijai pareiškimą dėl vagystės, K. A. likusius daiktus nuvežė nukentėjusiajam ir grąžino. K. A. prašė jos prisipažinti padarius vagystę, sakė, kad ji neteista, jai nieko nebus, ji ir sutiko. Pasirašytą prisipažinimą K. A. nuvežė į policiją, ten atidavė, tarp jos ir K. A. buvo surengta akistata, ji akistatos metu pripažino padariusi vagystę. (II t. 127-128 b. l.)
Liudytojas O. V. parodė, jog su R. B. pas V. A. kažkurią dieną vartojo alkoholį, taip pat žino, kad R. B. kitą dieną po to pas V. A. alkoholinius gėrimus vartojo kartu su K. A.. Vėliau jam V. A. priekaištavo, jog jis ant jo užsiundė „chebrą“, ši iš jo pavogė kompiuterius. Su R. B. apie pavogtus iš V. A. daiktus nekalbėjo, su ja nebendravo, nes tą dieną, kai R. B. su K. A. gėrė pas nukentėjusįjį, jo, liudytojo O. V., dukterėčia R. B. išvarė iš jo namų. Kur nuo to laiko buvo R. B., jam nežinoma. Apie R. B. paaiškino, jog su ja susipažino prieš 14 metų, su ja kurį laiką gyveno, tačiau jiems begyvenant iš jo namų dingo nešiojamasis kompiuteris. Dėl kompiuterio vagystės įtarė R. B., rašė pareiškimą policijai, tačiau R. B. kaltės nepripažino, byla nebuvo ištirta. Mano, jog liudytoja R. B. yra melagė, linkusi į vagystes, tačiau taip pat pripažino, jog ikiteisminio tyrimo metu jam skambinėjo ir kaltinamasis K. A., teiravosi, kaip jam sekasi. K. A. iki tol nepažinojo, iš kur šis gavo telefono numerį ir dėl ko skambinosi, negalėjo pasakyti.
Liudytoja M. A. parodė, jog R. B. jos namuose su sūnumi apsigyveno nuo 2018 m. gruodžio mėnesio ir pragyveno apie 2 mėnesius. Begyvendama R. B. yra sakiusi, jog apvogė V. A. („S.“), taip pat yra sakiusi, jog policijai apkalbėjo jos sūnų dėl vagystės, tačiau minėjo, jog per akistatą pasakys, jog tai ji, R. B., kompiuterius yra pavogusi. R. B. pas ją pragyvenus apie 2 mėnesius, ji paprašė šios, kad išeitų, po ko R. B. išsikraustė.
Liudytojas K. D. parodė, jog tiek kaltinamąjį K. A., tiek liudytoją R. B. pažįsta. R. B. apibūdino kaip mėgstančią vagiliauti, jis ir pats ją buvo 2018 m. vasarą pagavęs vagiant daržoves. Taip pat parodė, jog 2018 m. gruodį, prieš naujus metus, R. B. pas jį ryte į namus buvo atėjusi su G. J., siūlė už 100 Eur pirkti du kompiuterius, nusileido iki 30 Eur, tačiau jis atsisakė pirkti. R. B. jam sakė, kad kompiuteriai yra jos, tačiau jis ja netikėjo.
Šalies argumentai
Iš protokolo-pareiškimo (1 t. 13 b. l.) matyti, jog pareiškimu dėl vagystės į policiją V. A. kreipėsi 2019 m. sausio 8 d., tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Pareiškime nurodė, jog 2018 m. gruodžio 20 d. prabudęs namie nerado nešiojamojo kompiuterio „Lenovo Idea Pad G 40-45“ (įvertino 205 Eur), nešiojamojo kompiuterio „Asus U5F“ (įvertino 80 Eur), nešiojamojo kompiuterio „HP Compaq Presario 2500“ su maitinimo adapteriu (nevertino), kompiuterinės pelės (įvertino 5 Eur), „Tele2“ modemo (įvertino 30 Eur), 3 vnt. 4 GB USB atmintinių (įvertino 23 Eur), 2 vnt. 16 GB USB atmintinių (20 Eur vertės). Pareiškime nurodė, jog 2018 m. gruodžio 19 d. vakare pas jį namuose girtavo R. B. su draugu.
Iš daiktų pateikimo protokolo (1 t. 51-52 b. l.) matyti, jog V. A. tyrėjai 2019 m. vasario 1 d. pateikė kompiuterinę pelę, modemą „Tele2“, 3 vnt. USB atmintinių (4 GB talpos atmintinę „ADATA“ C802, 16 GB talpos atmintinę „Kingston“ DT101 G2, 4 GB talpos atmintinę „K. D. Traveler“ 100 G2), šie daiktai apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (1 t. 54-62 b. l.) bei grąžinti nukentėjusiajam V. A. (1 t. 64-67 b. l.)
Iš daiktų pateikimo protokolo (1 t. 68-73 b. l.) matyti, jog V. A. tyrėjai 2019 m. vasario 4 d. pateikė 5 lapus su telefono NOKIA nuotraukomis, nuotraukose užfiksuotas susirašinėjimas su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris telefone nurodytas kaip „R. B.“, šis abonentas yra atsiuntęs trumpąsias SMS žinutes su turiniu: 1) „Kiek tu nori uz kompa kad nebutu problemu sumokes tau“, išsiųsta 2019 m. sausio 25 d. 11.37 val.; 2) Turi turejos numeri as viska sutvarkysiu atiduosim pinigus arba kompiuterius“, išsiųsta 2019 m. sausio 28 d. 9.41 val.; 3) „Gerai per sia savaite suveiksiu ir atnesiu“, „Ar gerai kitai savaitei as tau pasuksiu ir atnesim“, siųstos 2019 m. sausio 30 d.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo (1 t. 74-76 b. l.) matyti, jog V. A. 2019 m. sausio 17 d. buvo pateiktos atpažinimui 4 foto nuotraukos, V. A. iš šių nuotraukų atpažino Nr. 1 nuotraukoje užfiksuotą asmenį (K. A.), nurodė, jog šis asmuo yra K., kuris kartu su R. B. pas jį namuose vartojo alkoholį ir kuris galėjo jį apvogti.
Iš nutarties dėl kratos (1 t. 110 b. l.), tarnybinio pranešimo (1 t. 103 b. l.), kratos protokolo (1 t. 104-108 b. l.) matyti, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 23 d. nutartimi tenkino prašymą dėl kratos K. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), siekiant surasti iš V. A. pagrobtą turtą, krata atlikta 2019 m. vasario 4 d., kratos metu nieko nerasta ir nepaimta. Pareigūnai 2019 m. sausio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog kratos po nutarties priėmimo negalėjo atlikti, nes nieko nerado K. A. gyvenamojoje vietoje, bendraujant su K. A. motina M. A., ši nurodė, jog sūnaus nematė nuo 2019 m. sausio mėnesio pradžios, jo kontaktų neturi.
Iš nutarimo susipažinti su informacija (1 t. 111-112 b. l.), laikmenos (1 t. 117 b. l.), tarnybinio pranešimo (1 t. 118-119 b. l.), abonento Nr. 37063492204 sujungimo išklotinių (3 t. 3-28 b. l.) matyti, jog abonentui Nr. 863492204, kuriuo naudojosi R. B., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi K. A., buvo skambinta 2018 m. gruodžio 19 d. 16.55 val. (pokalbis truko 388 s.), 2018 m. gruodžio 20 d. 18.31 val. (pokalbis truko 330 s.) bei 19.11 val. (pokalbis truko 292 s.). Daugiau sujungimų tarp šių abonentų 2018 m. gruodžio 18-21 d. laikotarpiu nebuvo fiksuota. Iš šių dokumentų taip pat matyti, jog R. B. abonentas Nr. 863492204 2018 m. gruodžio 20 d. ryte buvo naudojamas (iš jo siunčiamos trumposios SMS žinutės 7.26 val., 7.46 val., 9.12 val., į šį abonentą siunčiamos trumposios SMS žinutes 10.23 val., 10.29 val., jam buvo skambinta 8.21 val.), visi prisijungimai buvo (duomenys neskelbtini). Taip pat, kaip matyti iš nutarimo susipažinti su informacija, laikmenos, buvo užklausta ir apie abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, pagal tarnybiniame pranešime užfiksuotą informaciją, naudojosi K. A., duomenų apie šio asmens prisijungimu nėra fiksuota, tačiau, kaip matyti iš akistatos tarp K. A. ir R. B. protokolo (1 t. 159 b. l.), K. A. abonento numeris buvo ne 860762687, bet (duomenys neskelbtini).
Iš liudytojos R. B. apklausos protokolo (2 t. 119-120 b. l.) matyti, jog R. B., 2019 m. sausio 10 d. apklausiama kaip liudytoja, parodė, jog 2019 m. gruodžio mėnesį geriant pas V. A. namuose, šis vakare į butą atsivedė K., kiek jai žinoma, prieš du ar tris mėnesius paleistą iš įkalinimo įstaigos, jie visi toliau gėrė. V. A. užmigus, K. pasakęs, jog eina pasižvalgyti po butą, nuėjo į kitą kambarį, iš jo grįžęs parsinešė kompiuterį, paėmė ir kitą kompiuterį, užsikišo po striuke, paėmė ir atmintines, kiek, tiksliai nematė, ir abu išėjo iš buto. Ji prieš išeidama pajudino miegantį V. A., pasakė, kad išeina. Supratusi, jog K. turtą pavogė, išėjusi iš buto apie tai jam pasakė, šis jai liepė nesikišti, kitu atveju jai bus blogai. Matė, kaip K. pasiėmė atvažiavęs automobilis, jų keliai išsiskyrė, ji nuėjo į namus. Po kurio laiko jai V. A. pasakė, kad dėl vogtų daiktų kreipėsi į policiją, ji jam sakė, kad daiktus paėmė K. Ji pati K. nepažinojo, su juo susipažino per G. J..
Iš liudytojos R. B. papildomos apklausos protokolo (2 t. 123-124 b. l.) matyti, jog R. B., 2019 m. vasario 4 d. apklausta kaip liudytoja, parodė, jog 2018 m. gruodžio 19 d. V. A. bute K. (A.) pasiūlė apsigyventi pas jį, ji nuėjo susirinkti bute buvusių daiktų, K. nuėjęs į kitą kambarį kažkam skambino. Ką K. veikė kitame kambaryje, ji nematė. Išėjus iš V. A. buto jų jau laukė automobilis, kurio vairuotojas juos nuvežė pas K. į (duomenys neskelbtini), ji nuėjo į butą, o K. su draugu kažkur išvažiavo. Grįžęs po valandos K. pasakė, jog pavogė iš V. (A.) kelis kompiuterius, kompiuterio pelę, kelias USB atmintines ir kad ką tik kažkam juos pardavė. 2019 m. vasario 1 d. ji sulaukė skambučio iš policijos pareigūnų, jie ieškojo K. Po pokalbio su policijos pareigūnais K. išsigando ir pradėjo ją įkalbinėti, kad prisiimtų kaltę dėl vagystės, tai yra ji prisipažintų, ko nėra padariusi.
Iš akistatos protokolo (1 t. 159-161 b. l.) matyti, jog 2019 m. kovo 22 d. akistatos metu R. B. paaiškino, jog ji, būdama V. A. bute, apie 23 val. su K. A. iš buto, kartu su savo daiktais pasiėmė „ir ne savo daiktus“, kitą dieną pakeleivingu automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini), kompiuterius pardavė nepažįstama romų tautybės asmeniui; grįžusi iš turgaus pasakė K. A. apie vagystę ir paprašė jo, kad šis likusius daiktus grąžintų V. A.. Akistatos metu K. A. neigė vogęs iš V. A. šiam priklausančius daiktus, parodė, jog kitą dieną jam apie tai, kad pavogė daiktus, sakė R. B., kalbėjo, jog pavogtus kompiuterius ryte pakeleivingu automobiliu nuvažiavusi į turgų pardavė romų tautybės asmeniui. K. A. akistatos metu nurodė, jog dalį R. B. pavogtų daiktų grąžino V. A., su juo susitarė, kad už likusius negrąžintus daiktus R. B. sumokės 200 Eur. Abu asmenys tvirtino, jog pas V. A. į butą K. A. pasikvietė R. B., paskambinusi jam iš abonento Nr. 863492204 į abonentą Nr. 860862687.
Iš pranešimo apie įtarimą (2 t. 109 b. l.), įtariamosios apklausos protokolo (2 t. 111 b. l.), nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (2 t. 114 b. l.) matyti, jog 2019 m. balandžio 29 d. surašytas įtarimas R. B. dėl įtarimo pavogus V. A. priklausančio 363 Eur vertės turtą, pranešimas apie įtarimą R. B. įteiktas 2019 m. balandžio 2 d., įtariamosios apklausos metu R. B. kaltės nepripažino, ikiteisminis tyrimas 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu prieš ją dėl V. A. turto vagystės nutrauktas.
Iš lapo (2 t. 146 b. l.) matyti, jog Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate 2019 m. vasario 4 d. gautas dokumentas, kuris įvardintas prisipažinimu, nurodoma data – 2019 m. vasario 4 d., tokio turinio: „Aš R. B. prisipažystų, kad esu kaltą ir paėmiau tuos kompiuterius. K. nieko nežinojo, kaip paėmiau tada ir parvažiavus jam ir pasakiau. Ankstį rytą atsikėlius aš nieko nesakiau ir išvažiavau į Panevėžį. Panevėžį nuėjaų į turgu ir kažkokiam čigonui pardaviau tuos kompjuterius Pardavus parvažiavau į (duomenys neskelbtini) ir tada aš jam viską papasakojau kaip viskas įvyko. Labai gailuos ką esu padarysių ir viską ką parašiau nesu nei verčiama ir sąžiningai parašau ir pasakau. R. B. (parašas)“ (kalba netaisyta)
Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis K. A. 2018 m. gruodžio 18 d. vakare, po išgertuvių V. A. bute, iš šio buto slapta pagrobė nukentėjusiajam priklausančio turto už 363 Eur, todėl jo veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota tinkamai. Nustatyta, jog po to, kai nukentėjusysis užmigo, kaltinamasis K. A. susirinko namie buvusius du veikiančius nešiojamus kompiuterius, vieną neveikiantį kompiuterį, modemą, USB atmintines bei viską iš buto išsinešė, kompiuterius pardavė nenustatytiems asmenims, dalį nukentėjusiajam priklausančio turto (modemą, tris USB atmintines) grąžino nukentėjusiajam, kitų atmintinių buvimo vieta nežinoma. Nustatydamas šias aplinkybes teismas remiasi nukentėjusiojo V. A. parodymais (dėl pagrobto turto turinio, jo vertės, tai, kad dalį turto grąžino jam pats kaltinamasis), remiasi ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais liudytojos R. B. parodymais, kuriuose ji teisėjai parodė, jog turtą iš V. A. pagrobė kaltinamasis K. A., dalį pagrobto turto tą pačią naktį kažkam pardavė bei už jį įsigijo alaus. Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytoja R. B. buvo nurodžiusi ir jos pirmos apklausos, vykusios 2019 m. sausio 10 d., metu, papildomos apklausos 2019 m. vasario 4 d. taip pat nurodė, jog V. A. turtą pavogė K. A.. Teismas kaip siekimą išvengti atsakomybės atmeta kaltinamojo K. A. parodymus, jog kompiuterius ir priedus (modemą, USB atmintines) pagrobė R. B., taip pat atmeta ir paties kaltinamojo pateiktą R. B. prisipažinimą pavogus V. A. turtą, įrodymu nelaiko ir akistatos tarp jo ir R. B. protokolo, kuriame R. B. pripažino pavogusi V. A. turtą. Visų pirma, tuo metu, kai buvo surašytas R. B. prisipažinimas, daryta akistata, R. B. gyveno su kaltinamuoju ir galėjo būti paveikta kaltinamojo K. A.. Nustatyta, jog kaltinamasis K. A. yra ne kartą teistas (jo atžvilgiu 14 kartų priimtas apkaltinamasis nuosprendis), didžioji dalis nusikalstamų veikų, už kurias buvo teisiamas K. A., buvo už nusikalstamas veikas nuosavybei), liudytoja R. B. buvo neteista, todėl kaltinamasis suvokė, jog R. B. net ir pripažinus kalta, jai reali laisvės atėmimo bausmė negrėsė, įvertinus turo vertę bei nukentėjusiojo V. A. požiūrį (praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui po nusikalstamos veikos padarymo trumposiomis žinutėmis sutiko su žalos dydžiu, ją atlyginus, pretenzijų neturėjo), buvo galimas ir susitaikymas su nukentėjusiuoju. Todėl kaltinamasis K. A. turėjo visas galimybes paveikti liudytoją, jog ši prisiimtų kaltę ant savęs, tokiu būdu jis pats tikėjosi išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad K. A. galėjo daryti poveikį liudytojai R. B., be teistumų skaičiaus, patvirtina ir tai, jog kaltinamasis yra teistas ir už smurtines veikas (sveikatos sutrikdymą pagal BK 138 straipsnį, plėšimus pagal BK 180 straipsnį), R. B. papildomos apklausos metu 2019 m. vasario 4 d. nurodė, jog kaltinamasis ją įkalbinėjo prisiimti kaltę. Visų antra, kaltinamojo K. A. pateiktame R. B. kaltės pripažinime, 2019 m. kovo 22 d. akistatos protokole nurodytos faktinės aplinkybės prieštarauja sutrinktiems objektyviems įrodymams ir jų negalėjo būti: tiek prisipažinime, tiek akistatos protokole R. B. teigė, jog ji kitos dienos ryte po išgertuvių nukentėjusiojo namuose pavogto turto dalį (kompiuterius) nuvežė į Panevėžio turgų ir pardavė romų tautybės asmeniui („čigonui“), tačiau R. B. telefono abonento susijungimų išklotinė patvirtina, jog jį tos dienos ryte buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje ar šalia jo ir į jokį Panevėžį, jame esantį turgų nevažiavo. Teismas taip pat nesiremia ir liudytojų M. A., teigusios, jog R. B. jai buvo pripažinusi pati pavogusi iš V. A. kompiuterius, bei K. D. parodymais, jog 2018 m. gruodžio mėnesio rytą pas jį atėjusi R. B., kartu su G. J., siūlė jam už 100 Eur pirkti du kompiuterius, kadangi šių jų parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, M. A. yra kaltinamojo motina, o K. D. – kaltinamojo draugas ir sugėrovas (3 t. 71 b. l.). Tai, kad K. D. parodymai yra keliantys abejonių, patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis teigė, kad R. B. jam siūlė du kompiuterius, nors, kaip matyti iš nukentėjusiojo V. A. parodymų, tą naktį buvo pagrobti trys kompiuteriai (vienas neveikiantis), todėl nepaaiškinama, dėl kokių priežasčių iškart po vagystės nešė du kompiuterius, o ne visus tris. Kita vertus, K. D. teisiamajame posėdyje, apibūdindamas santykius tarp jo ir R. B., nurodė, jog su ja nebendravo nuo 2018 m. vasaros, kai užklupo ją vagiančią daržoves iš jo šiltnamio, todėl tikėti, kad R. B. po kelių mėnesių buvo užsukusi ryte pas jį namus siūlyti kompiuterių, vargiai tikėtina, o patikrinti šių aplinkybių nėra galimybės – tiek R. B., tiek ir G. J. yra mirę. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas O. V. parodė, jog jis pažinojo R. B., ši kurį laiką buvo jo sugyventinė, jam gyvenant kartu, iš namų dingo jo nešiojamasis kompiuteris, įtarė, kad tai padarė R. B., tačiau tai nebuvo įrodyta. Visgi šie liudytojo parodymai taip pat nepatvirtina, jog R. B. apvogė nukentėjusįjį V. A. ar kad jos parodymais nėra pagrindo tikėti. Tuo labiau, jog pats liudytojas O. V. nurodė, jog nors K. A. iki bylos nagrinėjimo nepažinojo ir draugais nebuvo, šis jam skambinėjo, kol vyko ikiteisminis tyrimas, klausė, kaip jam sekasi. Kas taip pat kelia pagrįstas abejones, ar šis teisme apklaustas liudytojas yra sąžiningas. Teismas tik iš K. A. kaltinimo pašalina aplinkybę, jog kaltinamasis pagrobė bevertį nešiojamąjį kompiuterį „HP Compaq Presario 2500“ su maitinimo adapteriu, nes pagal baudžiamąjį kodeksą atsakomybė numatyta už vertę turinčio daikto vagystę, o ne už beverčio (nėra vagystės dalyko). Aplinkybės pašalinimas esminių faktinių bylos aplinkybių nepakeitė, kaltinamojo teisių nesuvaržė, padėties nepablogino.
Prokurorė D. Styrienė bylos nagrinėjimo metu pateikė pareiškimą dėl kaltinamojo K. A. veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tai yra veiką kvalifikuoti kaip vagystę, padarytą atvirai. Kaltinimo pakeitimo būtinumą ir kaltinamojo veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnio dalį prokurorė motyvavo tuo, jog kaltinamojo daromą vagystę matė liudytoja R. B., kaltinamasis tai, kad vagia atvirai, suprato ir numatė pasekmes. Iš tiesų, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį veika kvalifikuojama, kuomet vagystė yra padaroma atvirai. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis byloje 2K-91/2013). Byloje nustatyta, jog V. A. turto vagystės metu bute buvo ir R. B., matė jo veiksmus, galbūt ir suvokė, kad yra daroma vagystė, tačiau teismas, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, jog R. B. tą vakarą su kaltinamuoju K. A. nukentėjusiojo namuose vartojo alkoholinius gėrimus, tiriant nusikalstamą veiką ir pati buvo pripažinusi padariusi šią nusikalstamą veiką, neatmetama tikimybė, jog kaltinamasis K. A. tą vakarą būdamas bute galėjo susidaryti nuomonę, kad ir R. B. dalyvauja nusikalstamos veikos padaryme. Nustatyta, jog abu kartu, K. A. ir R. B., su nukentėjusiuoju V. A. vartojo alkoholį, užmigus nukentėjusiajam, kartu išėjo iš buto ir iškart apsigyveno, neginčytinai nebuvo nustatyta, jog liudytoja R. B. dar V. A. bute būtų išreiškusi pasipiktinimą kaltinamojo K. A. veiksmais, reikalavusi palikti nukentėjusiajam priklausančius daiktus ar apskritai pasisakiusi apie kaltinamojo neteisėtus veiksmus (pirmoje apklausoje, vykusioje 2019 m. sausio 10 d. (2 t. 119-120 b. l.), R. B. teigė, kad tik matė, jog K. A. kišasi daiktus, o apie tai, kad vagia, užsiminė išėjus jau iš buto), be to, pasak pačios liudytojos, ji tą pačią naktį, K. A. pardavus kompiuterius ir nupirkus alaus, jį kartu su kaltinamuoju vartojo, vėliau iš jos telefono buvo siunčiamos trumposios SMS žinutės tariantis dėl turto grąžinimo, turinyje panaudojamas asmeninis įvardis „mes“), todėl konstatuoti, kad K. A. dar būdamas nukentėjusiojo V. A. bute suprato, jog R. B. nedalyvauja nusikalstamos veikos padaryme ir kad jis atvirai, matant R. B., vagia nukentėjusiojo turtą, nepakanka duomenų, kaltinamąjį pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo K. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
Teismas, skirdamas kaltinamajam K. A. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreiptas į svetimą nuosavybę, tačiau pagrobto turto vertė nėra didelė (363 Eur), jis pagrobtas po to, kai pats nukentėjusysis V. A. su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus, dalį turto kaltinamasis po vagystės grąžino, nukentėjusysis prašo kaltinamojo griežtai nebausti („nesodinti“). Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: teistas 14 kartų, iš jų 12 kartų – už nusikalstamas veikas prieš nuosavybę, paskutinį kartą teistas 2018 m. sausio 22 d., jam skirta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė (2 t. 1-94 b. l.), po bausmės atlikimo iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo praėjęs ilgas laiko tarpas, kaltinamasis baustas administracine tvarka (1 t. 83-89 b. l.), yra dirbantis, seniūnijos pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai (3 t. 57 b. l.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veikas padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam už padarytą nusikalstamą veiką skirti laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos ribose, arčiau minimumo. Nurodoma, jog bausmę kaltinamasis atliks pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis).
Nukentėjusysis V. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 363 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t. 1 b. l.). Ieškinys tenkinamas iš dalies. Remiantis CK 6.245 straipsniu, 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Nustačius, kad kaltinamasis K. A. neteisėtais veiksmais padarė turtinę žalą nukentėjusiajam V. A., šis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (CK 6.247 straipsnis). Pareiškime dėl vagystės nukentėjusysis V. A. nurodė pagrobto turto vertę (363 Eur), šios pagrobto turto vertės kaltinamasis K. A. neginčija, būtų pagrindas kaip ir visiškai tenkinti ieškinį. Tačiau taip pat nustatyta, jog kaltinamasis K. A. dalį pagrobto turto grąžino (kompiuterinę pelę, modemą „Tele2“, 3 vnt. USB atmintinių (4 GB talpos atmintinę „ADATA“ C802, 16 GB talpos atmintinę „Kingston“ DT101 G2, 4 GB talpos atmintinę „K. D. Traveler“ 100 G2), viso grąžino turto už 61 Eur (1 t. 13-14, 54-62, 64-67 b. l.), todėl šia suma yra mažinamas ieškinys. Tai, kad ieškinio nemažino grąžinto turto verte, teismo posėdyje pripažino it pats nukentėjusysis. Nors kaltinimą palaikiusi prokurorė prašė tenkinti ieškinį visiškai, jos argumentai teisiškai nepagrįsti, įrodymų, jog grąžintas turtas apgadintas ir negali būti naudojamas, nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniai, teismas
nusprendžia:
K. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 mėn. (šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. A. sulaikymo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, paskirtas K. A., iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiojo V. A., tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo K. A. nukentėjusiojo V. A. naudai priteisti 302 Eur (tris šimtus du eurus) turtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus