- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-1975-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-2-28-3-01097-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- V. B.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Swedbank“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui G. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui ,,Swedbank“, AB, dėl santuokos nutraukimo ir kt., atsakovo G. B. priešieškinį ieškovei V. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims kredito unijai ,,Sūduvos parama“, ,,Swedbank“, AB, I. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuoka susijusių reikalavimų tenkinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Marijampolės rajono apylinkės nagrinėjama civilinė byla pagal V. B. ieškinį atsakovui G. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui ,,Swedbank“, AB, dėl santuokos nutraukimo ir kt., atsakovo G. B. priešieškinį ieškovei V. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims kredito unijai ,,Sūduvos parama“, ,,Swedbank“, AB, I. B. dėl santuokos nutraukimo ir kt.
Šalies argumentai
Teismui ieškovė V. B. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai yra dėl prašymo priteisti iš atsakovo G. B. po 1000 litų laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo G. B., laikiną išlaikymą ieškovei V. B., mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 800 litų nuo 2014-06-16 iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodė, kad atsakovė jokių pajamų iš bendro su sutuoktiniu G. B. ūkio negauna, nors ir atsakovas G. B. pripažino, kad anksčiau, kuomet santykiai tarp šalių nebuvo įtemti, šeima gyveno iš ūkio pajamų. G. B. nurodo, kad jis neturi pareigos mokėti išlaikymo, nes ieškovė ūkyje nedirba, o be to ūkio yra labai sunki padėtis. Šalys nuo 2013-01- 30 kartu negyvena, bendro ūkio neveda, ir ieškovė negauna jokių pajamų iš bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto-ūkio, nors tokią teisę turi, tačiau dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios negali šia teise pasinaudoti. Ieškovės pajamos tik 400 litų kas liečia nepilnamečio vaiko išlaikymą, taip pat jai pagal išgales, padeda abu pilnamečiai vaikai, tai yra ji negali pakankamai save išlaikyti ir užsitikrinti bent minimalius poreikius reikalingus butui išlaikyti, maistui, rūbams, vaistams. Teismas atsižvelgė į tai, kad orientacinis išlaikymo reikalingumo kriterijus yra minimali alga, tai yra 1000 litų, o atsakovas moka išlaikymą sūnui 400 litų kas mėnesį, tai ieškovės prašymą tenkintino dalinai ir iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį ieškovei po 800 litų.
III. Atskirojo skundo argumentai
A. G. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti. Atsakovas nurodo, kad teismas dar neišnagrinėjęs bylos pasisako dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo ir todėl priteisia V. B. laikiną išlaikymą, nors ji materialinio teisinio reikalavimo dėl periodinio išlaikymo jai priteisimo ieškiniuose ir nėra pareiškusi. Taigi, teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su V. B. ieškininiais reikalavimais ir išeina už bylos dalyko ribų. V. B. sutinkamai su CPK 178 str. neįrodė, bet apsiribojo teiginiu, kad ji darbo neradusi. Ji nepateikė Darbos biržos pažymų, kad negauna nedarbo išmokų, kad darbo birža jai darbo nepasiūlė, kad darbdaviai atsisakė ją priimti į darbą, kad ji savo iniciatyva darbo ieškojusi. Byloje yra pateikta V. B. sąskaitos išrašas nuo 2012-02-01 iki 2014-01-20, iš kurio matyti, kad V. B. nuėmusi dideles pinigų sumas grynaisiais, kad ji gauna pajamas iš įvairių fizinių asmenų, kad ji periodiškai moka Gyvybės draudimo įmoką po 418, 94 Lt UAGDPB „AVIVĄ LIETUVA“, kad ji 2012-05-03 pirkusi juvelyrinį dirbinį už 2235 lt. Teismas neatkreipė dėmesio ir neįvertino tai, kad per nurodytą laikotarpį V. B. pajamos buvo 111 722,23 Lt. V. B. neįrodė, kad nuimtas grynųjų sumas ji išleidusi būtiniems poreikiams tenkinti ir neturi pragyvenimo lėšų. V. B. išsilavinimas gali būti pritaikytas dirbant bet kuriame ūkyje, nes jos įgytas išsilavinimas nėra susijęs su atsakovo ūkio veiklos specifika. V. B. nepateikė įrodymų, jog ji ieškojo darbo ūkininkų ūkiuose ir jo negavo. V. B. pripažino, jog ji yra darbinga pagal amžių ir sveikatos būklę. V. B. nepateikė įrodymų, jog jai negali būti skirtos socialinės pašalpos. Kaip matyti iš V. B. sąskaitos išrašo, ji tik du kartus mokėjusi už vaiko darželį, todėl tai leidžia manyti, kad ji gauna kažkokią socialinę paramą, kuri, jei laikyti, jog atsakovas turi ją išlaikyti, turėjo būti įskaityta į bendrą išlaikymo sumą. Teismas motyvų neišdėstė, kodėl priteisia tik 800 Lt, o ne prašomus 1000 Lt, tik pasisakė, jog išlaikymas neturi būti mažesnis už 1 MMA. Teismas nutartyje nurodo, kad V. B. pajamos per mėnesį yra 1048 litai, t.y. daugiau nei 1 MMA, todėl visiškai neaiškūs teismo kriterijai, kodėl dar atsakovas turi mokėti jai išlaikymą po 800 Lt nuo nutarties priėmimo. Teismo išvada, kad darbinga ir ūkininko ūkyje pritaikomą išsilavinimą turinti V. B. negali pakankamai save išlaikyti ir užtikrinti bent minimalius poreikius butui išlaikyti, maistui, rūbams, vaistams. V. B. nepateikė įrodymų, jog ji turi skolų už buto išlaikymą. Tokiu atveju komunalines paslaugas V. B. teikiančios įmonės turėtų dalyvauti trečiaisiais asmenimis byloje. V. B. turi siuvėjos specialybę, tačiau tai slepia. Ji gali dirbti siuvėja tiek individualiai, tiek ir kaip samdoma darbuotoja. Teismas nenustatė ir įrodymais nepagrindę nei ieškovės pragyvenimo lygio, nei minimalių poreikių, nei atsakovo galimybių teikti išlaikymą. Spręstinas klausimas dėl teisėjos V. G. nušalinimo arba nusišalinimo, nes kyla abejonių dėl teisėjos veiklos skaidrumo.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).
Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, kol bus priimtas sprendimas byloje gali priteisti išlaikymą kitam sutuoktiniui. Tokiu atveju taikomos 3.72 str., kurio 1 d. nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kita, gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).
Byloje nustatyta, kad ieškovė V. B. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų(b.l.1-11, 19-27). Taip pat, teismui ieškovė V. B. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai yra dėl prašymo priteisti iš atsakovo G. B. po 1000 litų laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo G. B., laikiną išlaikymą ieškovei V. B., mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 800 litų nuo 2014-06-16 iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos (b.l.44-46).
A. G. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti. Atsakovas nurodo, kad teismas dar neišnagrinėjęs bylos pasisako dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo ir todėl priteisia V. B. laikiną išlaikymą, nors ji materialinio teisinio reikalavimo dėl periodinio išlaikymo jai priteisimo ieškiniuose ir nėra pareiškusi. Teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su V. B. ieškininiais reikalavimais ir išeina už bylos dalyko ribų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su pareikštais reikalavimais.
Pažymėtina, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str., 145 str. 2 d.). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti vykdymą teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, todėl laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu negali būti taikoma kaip pažeidžianti ekonomiškumo principą (CPK 145 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų (b.l.1-11, 19-27). Tačiau, kaip matyti iš ieškinio, ieškovė materialinio teisinio reikalavimo dėl išlaikymo jai priteisimo, nėra pareiškusi. Taigi, tam, kad teismas galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą sutuoktiniui, ieškinio pareiškime ieškovas privalo nurodyti, kad reiškia reikalavimą priteisti jam išlaikymą. Šiuo atveju taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas išlaikymo priteisimas ieškovei nėra susijęs su ieškovės atsakovui pareikštais reikalavimais bei neužtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti svarbias bylos faktines aplinkybes ir dėl to prašymą išsprendė neteisingai
Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręstinas iš esmės – ieškovės V. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmestinas (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam nagrinėjamos bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės V. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmesti.