- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-06-06
- Bylos Nr.
- e1-2558-1109/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13949-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- M. P.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epiz.) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, per visą bausmės atlikimo laiką įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių, per visą bausmės atlikimo laiką įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. 2023 m. gegužės 5 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. P. 2025 m. balandžio 21 d. apie 22.45val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, buitinio konflikto metu smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos narei - kartu gyvenančiai sugyventinei R. J., t. y. tyčia sugriebė nukentėjusiajai R. J. už plaukų ją tempė nuo lovos, taip sukeldamas fizinį skausmą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką dešine ranka paėmė už R. J. kairės rankos ją suspaudė, padarydamas kraujosruvas kairės rankos žaste bei dilbyje, bei kaire ranka tempdamas už plaukų pakėlė nuo grindų ir tris kartus R. J. trenkė į sieną, po ko ji atsitrenkė nugara ir galva, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis buvo teistas už smurtą artimoje aplinkoje, jam buvo paskirta registracija priklausomybės ligų centre, kur turėjo vartoti vaistus ir kt., jokiomis psichinėmis ligomis nesirgo. Maždaug prieš metus laiko jis susipažino su R. J., su kuria jis iš karto pradėjo kartu gyventi, veda bendrą ūkį. Su R. santykiai yra geri, jis kartais su ja pasipyksta, tačiau jokio smurto jos atžvilgiu tikrai nevartojo. Jis tikrai ją gerbia ir nežino, kodėl šį kartą taip pasielgė. 2025 m. balandžio 21 d. jis su R. buvo pas draugus (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau grįžo į namus, kur abu ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Jie gėrė namuose, iš pradžių buvo su jais dar vienas draugas, tačiau jis išėjo, tada jie liko dviese. Kiek išgėrė, negali pasakyti, tačiau buvo girtas ir atvykus policijos pareigūnams buvo nustatytas jo girtumas. Būnant namuose su R. tarp jų, kiek prisimena, įvyko konfliktas dėl alaus, kadangi ji jam nedavė savo alaus, tuomet jis pasakė, kad jai neduos savo. Visų to vakaro įvykių jis tikrai neprisimena, nes buvo girtas ir negali visko prisiminti. Jis tik prisimena, kad tikrai R. buvo stipriai suėmęs už rankos, ko pasekoje galėjo likti mėlynės, tačiau ar ją tampė už plaukų to tikrai negali patvirtinti, jis tik prisimena, kad R. laikydamas už rankos galėjo ir pastumti, ir ji galėjo atsitrenkti į lovos atlošą. Visko tikrai neprisimena. Neneigia, kad galėjo tempti už plaukų, tačiau to neprisimena ir smulkiai papasakoti kas kaip vyko negali. Kiek prisimena, R. ant jo supyko ir pradėjo ant jo šaukti, todėl jis nenorėdamas klausytis jos šaukimo, pasisuko ant šono ir užmigo, tačiau netrukus jį prikėlė policijos pareigūnai, kurie jam liepė pasiimti keletą būtinų daiktų ir išeiti. Jis iš karto sutiko su jų nurodymais ir išėjo iš namų, tačiau būdamas girtas vėl sugrįžo atgal į laiptinę ir susitiko su pareigūnais, todėl buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Žino, kad jam negalima matytis su R., todėl šiuo metu gyvens pas savo motiną. Daugiau papildymų neturi.
Papildomos apklausos metu M. P. patvirtino ankstesnius savo parodymus, jog būdamas neblaivus žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę R. J.. Dėl savo veiksmų gailisi. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka gydytis nuo alkoholizmo, kadangi visos problemos prasideda, kuomet panaudoja jo per daug, todėl mano, kad jam tai padės gražiau elgtis. Daugiau papildymų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, asmens apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Nukentėjusioji R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš metus laiko ji susipažino su M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Su juo pradėjo bendrauti, jų santykiai buvo geri ir netrukus jis persikėlė gyventi pas ją, veda bendrą ūkį. Viskas buvo gražu ir normalu maždaug pusmetį, tačiau vėliau tarp jų vis dažniau kildavo konfliktai ir jis prieš ją pradėjo vartoti fizinį smurtą, smurtas pasireikšdavo tuo, kad jis pradėdavo ją tąsyti, tampyti už plaukų. Ji nesikreipdavo į policiją, kadangi buvo sukeliamas skausmas, tačiau jokių mėlynių nebuvo. Jiems bendraujant ji susipažino su M. mama, iš kurios sužinojo, kad jis yra smurtavęs ir prieš savo mamą ir dėl to buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jam buvo paskirti apribojimai, uždėta „apykojė“. Kuo toliau tuo labiau jų santykiai turėjo problemų, M. yra labai pavydus ir jis jai pastoviai prikaišiodavo neištikimybę. Santykių pradžioje ji tikrai nesitikėjo, kad jie peraugs į rimtus santykius, tačiau vėliau, kuo labiau pažino T., suprato, kad atsirado meilė, planavo apie tolimesnį gyvenimą, ir su M. ne kartą buvo kalbėta, kad arba jis jai atleidžia jos tą neištikimybę ir toliau kuria ateitį arba jie skiriasi. M. pasakė, kad jis atleidžia ir kad bus viskas gerai, tačiau, kuomet jis pavartoja alkoholio, jis vis tiek ir toliau jai prikaišioja senus laikus, dėl ko ir kyla konfliktai. Jų konfliktai pagrinde kyla tuomet, kuomet abu būna pavartoję alkoholio, abu turi priklausomybę alkoholiui. 2025 m. balandžio 21 d. ji su M. buvo pas draugus, kur šventė Velykas, abu vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę bei alų, kiek buvo išgėrus tikrai, negali pasakyti, tačiau tikrai jautėsi apsvaigusi. Į namus grįžo apie 22 val. Ji buvo kambaryje, sėdėjo ant sofos ir tiksliai neprisimena, bet kiek prisimena, kaip paprastai M. pradėjo prie jos kabinėtis, pradėjo vėl jai prikaišioti senus laikus, kada ji miegojo su kitais. Žinodama, kad jis gali prieš ją pavartoti smurtą, ji stengėsi nesivelti į konfliktą, ignoruoti jo žodžius, tačiau tai jį dar labiau supykdė. M. būdamas girtas tampa labai agresyvus, impulsyvus, todėl tokio ji jo bijo. Kadangi stengėsi su M. kuo mažiau konfliktuoti, tačiau galimai tai jį dar labiau supykdė, kad jam nieko nesako, jis puolė prie jos, kur ji sėdėjo ant lovos ir sugriebęs už plaukų pradėjo temti per lovą, nuo ko ji nuslydo nuo lovos, buvo nutempta. Nuo plaukų tempimo juto stiprų skausmą galvoje. Nukritus jai ant grindų, jis sugriebė savo dešine ranka jai už kairės rankos žasto ir stipriai spausdamas bei galimai kita ranka laikydamas už plaukų ją kėlė nuo grindų, kad ji atsikeltų. Ji verkė, tai jis dar ant šaukė „kalbėk, ko čia verki“, jis ją tąsė už plaukų. Buvo išgėrusi, patyrė stresą, todėl tikrai tiksliai aplinkybių negali papasakoti. Tąsydamas už plaukų bei laikydamas už rankų, M. galimai tris kartus ją stūmė į sieną, nuo ko ji trenkėsi nugara ir galva į betoninę sieną, kas sukėlė jai stiprų fizinį skausmą. Ant rankų nuo jo spaudimo atsirado ryškios mėlynės, kuris buvo užfiksuotos policijos pareigūnų. Kadangi smurto metu su M. ji nesikalbėjo, jis nuėjo parūkyti į balkoną, todėl bijodama jo tolimesnio smurto, ji paklausė, ar gali nueiti į tualetą, eidama pasiėmė telefoną ir būdama tualete paskambino 112 ir pranešė dėl smurto artimoje aplinkoje. Buvo prasivėrusi duris ir išgirdusi, kad jis ateina, nutraukė pokalbį, nuėjusi į kitą kambarį telefoną paslėpė už pagalvės. M. dar paklausė „ką čia veikia, jei ėjo į tualetą“, tačiau jam pasakė, kad atėjo pasižiūrėti žiurkėno, kurį laiko, tai jis išėjo iš kambario, o pagalbos telefonu baigė pokalbį ir pasakė, kad kuo skubiau atvyktų policijos pareigūnai, nes jos atžvilgiu ir toliau gali būti naudojamas smurtas. Atvykus policijos pareigūnams, M. P. pareigūnų buvo išprašytas iš namų, tačiau jis apėjo ratą ir netrukus vėl sugrįžo prie namų, todėl policijos pareigūnai jį sulaikė. Jokio civilinio ieškinio nereikš. Jokiose med. įstaigose niekur nebuvo ir nesikreipė, GMP jai nebuvo iškviesta.
Iš 2025 m. balandžio 21 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. balandžio 21 d. apie 22:45 val. adresu (duomenys neskelbtini) tarp sugyventinių M. P. ir R. J. kilo žodinis konfliktas, kurio metu M. P. paėmęs su savo dešine ranka už R. J. galvos plaukų tyčia pastūmė ją į sieną, ko pasekoje ši atsitrenkė su savo nugara į sieną ir taip patyrė fizinį skausmą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką M. P. su savo kaire ranka paėmė už R. J. dešinės rankos žąsto, jį suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, M. P. tris kart R. J. kairę ranką stūmė į sieną taip sukeldamas fizinį skausmą.
Iš 2025 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini).
Iš 2025 m. balandžio 21 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė R. J., kuri buvo susijaudinusi, akivaizdžiai neblaivi, ant rankų matėsi mėlynės. Smurtu įtariamas asmuo M. P.. Atvykus nurodytu adresu, buto Nr. 36 duris atidarė pranešėja R. J. gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo akivaizdžiai neblaivi (nustatytas 2,87 prom. neblaivumas). Pastaroji paaiškino, jog prieš ją šiandien smurtavo jos sugyventinis, kaip vėliau nustatyta, M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Užėjus į buto vidų, buvo matomi girtavimo pėdsakai. Pabandžius pabendrauti su M. P., pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus (nustatytas 3.14 prom. neblaivumas), paaiškino, jog nieko jis blogo savo sugyventinei nepadarė, tik nenorėjo skirtis ir išeiti iš jai priklausančio buto. Pabandžius pabendrauti su R. J., pastaroji paaiškino, jog šiandien, 2025 m. balandžio 21 d. apie 22:45 val., M. P. su savo dešine ranka paėmė už R. J. galvos plaukų ir tyčia pastūmė ją į sieną, po ko ši atsitrenkė su savo nugara į sieną ir taip patyrė fizinį skausmą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, M. P. su savo kaire ranka paėmė už R. J. dešinės rankos žąsto, jį suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Sužalojimai ant R. J. kūno vietų buvo akivaizdžiai matomi, su jos sutikimu buvo atlikta matomų sužalojimų apžiūra.
Iš 2025 m. balandžio 21 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti R. J. kūno sužalojimai. Apžiūrint R. J., gim. (duomenys neskelbtini), neapnuoginant jos kūno, su jos sutikimu, ant šios kairės rankos žasto matomos mėlynos spalvos kraujosruvos. Ant tos pačios rankos dilbio matomos mėlynos spalvos kraujosruvos.
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui išrašo matyti, kad 2025 m. balandžio 21 d. 23.05 val. M. P. nustatytas 3,14 promilių girtumas.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.
BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Kaltinamojo kaltę 2025 m. balandžio 21 d. savo šeimos narei – kartu gyvenančiai sugyventinei R. J., tyčiniais veiksmais – tempiant už plaukų, paėmus už rankos ir suspaudus ją, bei tris kartus trenkiant nukentėjusiąją į sieną ir taip sukėlus jai fizinį skausmą, patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, asmens apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.
Kaltinamasis pripažino, jog 2025 m. balandžio 21 d. apie 22.45 val., būdamas namuose sukonfliktavo su sugyventine ir prisimena, jog buvo jai stipriai suėmęs už rankos, galėjo pastumti ir galėjo tempti už plaukų. Tikslių įvykio aplinkybių dėl neblaivumo negali prisiminti, bet neginčija, jog galėjo būti taip, kaip nurodyta pareigūnų. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusioji R. J., kuri parodė, jog kartu su kaltinamuoju veda bendrą ūkį, kad būdams neblaivus, jis tampa agresyvus, minėtą dieną jis tempė ją už plaukų, griebė jai už rankos, bei stūmė ją į sieną. Asmens apžiūros protokole užfiksuoti R. J. kūno sužalojimai – ant šios kairės rankos žasto matomos mėlynos spalvos kraujosruvos. Ant tos pačios rankos dilbio matomos mėlynos spalvos kraujosruvos, kas neabejotinai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog ji juto fizinį skausmą. Be to, likę fizinio poveikio žymės patvirtina, jog fizini poveikis nukentėjusiosios kūnui buvo stiprus, intensyvus ir netgi paliko žymes, todėl teismui nekelia abejonių, jog dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pristatytojo asmens testo alkoholiui išraše nurodyta, kad 2025 m. balandžio 21 d. 23.05 val. M. P. nustatytas 3,14 promilių girtumas.
Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. P. fiziniais veiksmais, nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą, o būtent: apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, buitinio konflikto metu smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos narei - kartu gyvenančiai sugyventinei (partnerei) R. J., t. y. tyčia sugriebė nukentėjusiajai R. J. už plaukų ją tempė nuo lovos, taip sukeldamas fizinį skausmą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką dešine ranka paėmė už R. J. kairės rankos ją suspaudė padarydamas kraujosruvas kairės rankos žaste bei dilbyje bei kaire ranka tempdamas už plaukų pakėlė nuo grindų ir tris kartus R. J. trenkė į sieną, ko pasekoje ji atsitrenkė nugara ir galva, taip sukėlė nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą.
Šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai fizinį skausmą sukėlė kaltinamojo vartotas fizinis smurtas – tempimas už plaukų, rankos paėmimas ir suspaudimas, nukentėjusiosios trenkimas į sieną, todėl konstatuojama, jog šios pasekmės – sukeltas fizinis skausmas, priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamojo neteisėtu veikimu – tempimu už plaukų, rankos paėmimu ir suspaudimu, nukentėjusiosios trenkimu į sieną.
Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas, anksčiau teistas už smurtą artimoje aplinkoje, neabejotinai suvokė, kad smurto vartojimas gali sukelti sužaloti asmeniui sveikatą ir taip veikdamas, jis siekė bet kurių pasekmių (sukelti fizinį skausmą ar sužaloti sveikatą), t. y. veikė nekonkretizuota, neapibrėžta tiesiogine tyčia.
Apibendrinant, konstatuojama, kad kaltinamojo 2025 m. balandžio 21 d. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo, sukeliant fizinį skausmą, požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. P. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu sutinka.
Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
M. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šia veika kėsintasi į šeimos nario sveikatą, nusikaltimas padarytas nesant svarios priežasties, konflikto metu. Veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Kaltinamasis anksčiau teistas už tokio pačio pobūdžio nusikaltimą, baustas administracine tvarka. Psichiatrijos klinikoje nesigydė, Priklausomybės ligų centre neregistruotas, todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamos veikų padarymą skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant 2 metų terminui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis nuo alkoholizmo.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto 3 papunkčiu, kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. balandžio 21 d. 23:58 val., iki 2025 m. balandžio 22 d. 13.18 val. (1 para), įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Kadangi kaltinamasis nusikalstamas veiką įvykdė prieš savo šeimos narį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, M. P. skirtinas įpareigojimas per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto 3 papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. balandžio 21 d. 23:58 val., iki 2025 m. balandžio 22 d. 13.18 val. (1 parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, M. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Išaiškinti M. P., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.