Kauno apygardos teismo nutartis

2011-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-262-508-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-19
Bylos Nr.
1A-262-508-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
Nuteistasis
V. N.
Advokatai
Romualdas Matonis

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-262-508/2011;

Teisėjas D. Gudas Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.4.6NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Romualdui Matoniui, nuteistajam V. N., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-01-21 nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 48 str. 6 d., V. N. įpareigotas per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Iš V. N. priteista I. S. 1000 Lt neturtinei žalai ir 1500 Lt teismo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. pagal LR BK 140 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-06-25, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), pavartodamas fizinį smurtą, t.y. tyčia suduodamas kumščiu I. S. į veidą, sukėlė jai fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-01-21 nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė. Nuosprendis grindžiamas nukentėjusiosios I. S., liudytojo V. S. parodymais ir teismo medicinos specialisto išvada. Teisėjas įrodymus įvertino tik pagal savo vidinį įsitikimą, kuris nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje pripažino, kad ji yra jo sesuo ir juos sieja nuolat vykstantys konfliktai dėl bendrai valdomo turto, naudojimosi žeme ir pan. Jis taip pat patvirtina, kad juos seniai sieja teisiniai konfliktai, todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad I. S. privataus kaltinimo tvarka jį apkaltino turėdama savanaudišką tikslą apkalbėti jį ir tuo sukelti teisines pasekmes, kurios turėtų įtakos sprendžiant nesibaigiantį civilinį ginčą dėl bendrai valdomo turto. Suprantama, kad tokį pat tikslą turi ir jos sutuoktinis V. S., todėl besąlygiškai tikėti šio liudytojo parodymais taip pat nebuvo galima. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2009-06-25 padarytam sužalojimui konstatuoti I. S. pas teismo medicinos specialistą kreipėsi praėjus vieneriems metams ir keturiems mėnesiams nuo jo padarymo 2010-10-21 t.y. po to, kai Kauno apygardos teismo 2010-07-15 nutartimi buvo atmestas jos apeliacinis skundas civilinėje byloje prieš jį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, naudojimosi tvarkos nustatymo ir kitų reikalavimų. Teismo medicinos specialistas išvadoje konstatavo, kad I. S. kliniškai konstatuotas kairės veido pusės sumušimas bei sprando srities raiščių patempimas paremti tik pačios nukentėjusiosios nusiskundimais. Pripažindamas nukentėjusiosios I. S. ir liudytojo V. S. parodymus nuosekliais ir vienas kitą patvirtinančiais, teismas, niekuo nemotyvuodamas, atsisakė vertinti byloje niekaip nesuinteresuoto liudytojo V. V., kurį kažkodėl laikė jo darbuotoju, nors jis pats niekur nedirba, parodymus, iš kurių seka, kad konfliktą tarp sesers ir jo, kurio metu nukentėjusioji pati ranka sudavė jam į veidą, jis matė ir tvirtina, kad jokio smūgio I. S. jis nesudavė. Priešingai, smūgį ranka į veidą jam sudavė ji pati. Esant tokioms aplinkybėms, apkaltinamasis nuosprendis, jo nuomone, gali ir turi būti panaikintas, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Skunde pažymėta, kad parinkdamas bei paskirdamas bausmę, teismas netinkamai atsižvelgė į jo asmenybę bei visiškai neįvertino jo sveikatos būklės. 2005 m. jis patyrė sunkią galvos smegenų traumą, kurios liekamieji reiškiniai yra išlikę iki šiol. Be to, šiuo metu gydosi po sunkios kairės pusės peties sąnario traumos, kurios tolesnės pasekmės jo sveikatai kol kas dar nežinomos, todėl atlikti nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą – atlikti nemokamus darbus jo sveikatos stovis tikrai neleidžia. Be to, į jo sveikatos būklę bei turtinę padėtį apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė ir nustatydamas bei priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą. Jis yra bedarbis ir nuolat dėl ankstesnės bei dabartinės traumų besigydantis asmuo, todėl patiria dideles išlaidas pirkdamas medikamentus, be to, jokie sužalojimai nukentėjusiajai faktiškai nebuvo padaryti, todėl mano, jog teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra neprotingai didelis.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo V. N. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo V. N. nusikalstamą veiką pagal LR BK 140 str. 1 d. ir teisingai paskyrė bausmę bei išsprendė civilinio ieškinio klausimą, nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Apeliantas skunde neigia savo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai I. S., tačiau pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios I. S. ir liudytojo V. S. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip V. N. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., įrodymus.

Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji I. S. nurodė, jog su broliu V. N. vyksta nuolatiniai konfliktai dėl bendrai valdomo turto. 2009-06-25 apie 15 val., tarp jų įvyko konfliktas, kada brolis atvažiavo prie jos namo permatuoti bendrai valdomą žemės sklypą. Besikalbant su V. N., šis supyko ir kumščiu trenkė jai į veidą, sumušdamas kairę veido pusę. Įvykį matė jos vyras V. S., kuris stovėjo netoliese, tačiau į konfliktą nesikišo. Po gauto smūgio nuvyko į ligoninę, kreipėsi į policiją.

Tai, kad nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 938/10(09), kurioje konstatuota, jog 2009-06-25 įvykio metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 9).

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodė, kad I. S. į teismo medicinos specialistą kreipėsi tik 2010-10-21, t.y. praėjus metams ir keturiems mėnesiams, tačiau atliekant tyrimą, yra vertinami ir medicininių dokumentų duomenys, kuriuose užfiksuota, jog nukentėjusiosios atžvilgiu pavartotas smurtas buvo vizualiai matyti: veidas asimetriškas, kairė veido pusė patinusi, kas paneigia V. N. skundo argumentą, jog kliniškai konstatuotas veido kairės pusės sumušimas paremtas tik pačios nukentėjusiosios nusiskundimais.

Teisme apklaustas liudytojas V. S. patvirtino nukentėjusiosios I. S. parodymus, nurodydamas tiesiogiai matęs 2009-06-25 konfliktą tarp jo sutuoktinės I. S. ir jos brolio V. N.. Pastarasis kumščiu sudavė I. S. į veidą, po ko jis ją vežė į ligoninę.

Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš karto po konflikto, I. S. kreipėsi į policiją ir ligoninę, šių įstaigų dokumentuose užfiksuota, jog V. N. sudavė ranka I. S. per veidą, buvo matyti, kad I. S. veidas kairėje pusėje patinęs, asimetriškas, nukentėjusioji buvo sujaudinta, verkė (b.l. 3, 5-8).

Šalies argumentai

Nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik pačios nukentėjusiosios ir liudytojo V. S. parodymais, tačiau niekuo nemotyvuodamas atsisakė vertinti bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo V. V. parodymus. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas motyvuotai nurodė, kodėl liudytojo V. V. parodymai vertinami kritiškai. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamojo ir liudytojo V. V. parodymai skiriasi. Kaltinamasis nurodė, kad I. S. smūgio jam į veidą nesudavė, tik palietė pirštų galais, tuo tarpu liudytojas V. V. patvirtino, kad smūgis kaltinamajam į veidą buvo, jis, stovėdamas apie 4-5 metrus nuo konfliktuojančių asmenų, aiškiai girdėjo pliaukštelėjimą, nebuvo tapatūs šių asmenų parodymai ir dėl fizinio smurtavimo I. S. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius liudytojo V. V. parodymus vertino kritiškai, nes jie ne tik nesutapo su nukentėjusiosios bei liudytojo V. S. parodymais, bet ir skyrėsi nuo V. N. parodymų dėl smūgio sudavimo pastarajam.

Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme nurodydamas, kad teismas netinkamai atsižvelgė į jo asmenybę ir neįvertino jo sveikatos būklės, dėl kurios jis negali atlikti teismo skirto įpareigojimo. Teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas bausmę V. N., pirmosios instancijos teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 str. 2 d. ir paskirtoji bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog kaltinamojo atsakomybę sunkinančių, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teismas atsižvelgė, kad V. N. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą. Paskirtoji vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, nėra pati griežčiausia LR BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis ir atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jo stadiją, motyvus, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, yra pakankama siekiant nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, LR BK 48 str. numato, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus. Pirmosios instancijos teismas V. N. paskyrė LR BK 48 str. 6 d. 5 p. numatytą įpareigojimą – neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Apeliaciniame skunde V. N. nurodė, kad dėl savo sveikatos problemų jis negali įvykdyti teismo skirto įpareigojimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimo momentu teismas nepreziumuoja, ar nuteistasis galės atlikti skirtą įpareigojimą, tačiau jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatyto įpareigojimo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (LR BK 48 str. 9 d.).

Nuteistasis V. N. nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimu nukentėjusiajai I. S.. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, civilinio ieškinio klausimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė nepažeisdamas LR BPK 109 str., 111 str. 1 d. ir 115 str. 1 d. reikalavimų ir vadovavosi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, priteistos neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Šalies argumentai

Žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodo asmuo, kuriam padaryta žala, o galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji I. S. pareiškė civilinį ieškinį 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, nurodydama, kad dėl neteisėto V. N. elgesio ji patyrė fizinį skausmą, dėl patirtų kaklo traumų, ji negalėjo pasukti galvos į šonus, veide atsirado kraujosruvos, dėl kurių jai buvo gėda pasirodyti viešumoje, jautė diskomfortą, pažeminimą, gėdą, nepatogumus kalbėdama su draugais, pažįstamais, bendradarbiais, juo labiau, kad smurtą prieš ją vartojo jos artimas giminaitis (b.l. 10-11). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios I. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies ir iš V. N. priteisė 1000 litų. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant nuosprendyje nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl 1000 litų neturtinės žalos priteisimo, kas neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose ir yra teisingas atlygis nukentėjusiajai, patyrusiai skriaudą dėl V. N. nusikalstamų veiksmų sukeliant jai fizinį skausmą. Apeliaciniame skunde nurodyta V. N. turtinė padėtis ir jo sveikata šiuo atveju nėra pagrindas dar labiau mažinti priteistą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismo jau buvo sumažintas iki 1000 litų. Pažymėtina, kad V. N. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką laikytina, kad tyčinės veikos atveju yra padaroma didesnė neturtinė žala, nei neatsargiais veiksmais. Tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamas vertybes, tokias kaip žmogaus sveikata, neturtinės žalos pasekmių ir ją padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-01-21 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį keisti ar naikinti V. N. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutar i a:

nuteistojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis kasacine tvarka neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Emilija AkelienėSvetlana Jurgaitienė