Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 2 d., 22 str. 1d., 187 str. 2 d., ir nubaustas subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 4 d., 65 str., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-02 baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, ir galutinė subendrinta bausmė I. S. paskirta 10 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 2d., įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, t. y. nuo 2014-12-30 iki 2015-05-18.

Kardomoji priemonė – suėmimas paliktas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. nuteistas už tai, kad jis 2014-12-30, apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,19 promilės etilo alkoholio), smurtavo prieš buvusią žmoną A. S., t. y. be jokios priežasties sudavė dešine ranka kumščiu pastarajai į dešinį skruostą, o A. S. nubėgus į kambarį, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, nuėjęs į minėto namo kambarį, dešine ranka apkabino A. S. kaklą ir jį suspaudė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A.S. fizinį skausmą.

Taip pat I. S. nuteistas už tai, kad 2014-12-30, apie 16.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,19 promilės etilo alkoholio), (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, tyčia pasikėsino padegti namą, priklausantį A. S., tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu nupjovęs dujų baliono žarną, atsuko dujų balioną ir padegė dujas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi į virtuvę atbėgusi A. S. užsuko dujų balioną ir užgesino ugnį, taip jis visuotinai pavojingu būdu pasikėsino sunaikini svetimą, nukentėjusiajai A. S. priklausantį, didelės vertės – 17 377,20 Eur turtą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti. Nukentėjusioji prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo matyti, kad I. S. prašo patikrinti bylą tik jam paskirtos bausmės aspektu.

Skundžiamu nuosprendžiu I. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirtą bausmę subendrinus su 2014-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu I. S. paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 mėnesių ir 10 dienų.

Nors nuteistasis I. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl nėra aiškiai per griežta. Skirdamas nuteistajam I. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 straipsnyje, 56 straipsnyje, nepažeidė. Teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, įvertino jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį. Vertinant apelianto asmenybę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad I. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jų padarymui, nuo 2007-03-28 įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad I. S. du kartus gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, nedirba, registruotas darbo biržoje, skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas praeityje teistas už analogiško tyčinio nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis) padarymą. Teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Tuo tarpu kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, I. S. teistumas bei piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais neigiamai charakterizuoja apeliantą bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog anksčiau paskirtos bausmės tikslai jo atžvilgiu nebuvo pasiekti, kadangi nuteistasis dėl savo neteisėto elgesio jokių tinkamų išvadų nepadarė. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, pagrįstai skyrė I. S. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis yra artimas minimaliam BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės dydžiui. Dar labiau švelninti I. S. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog į kitas jo skunde akcentuojamas aplinkybes (didelę jam paskirtos ir atliktos bausmės dalį, nuobaudų neturėjimą, pasižadėjimą nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir pan.) turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant galimo I. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Būtent taikant šį teisės institutą itin didelis dėmesys yra kreipiamas į nuteistojo pastangas pasitaisyti, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės atlikimo dalį ir pan. Tuo tarpu skiriant asmeniui bausmę už jo įvykdytus nusikaltimus šios aplinkybės jokios teisinės reikšmės neturi.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2015-05-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.