Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės G. V. ieškinio atsakovui A. M. A. A. S. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje sudarytą ir Vilniaus m. CMS (duomenys neskelbtini) įregistruotą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) santuoką, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Šioje byloje turi būti taikomas 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ (Toliau – Reglamentas „Briuselis II bis“). Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnyje nustatyta, jog bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: - yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba - yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba - yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba - yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta.

Pažymėtina, kad Reglamente „Briuselis II bis“ nėra pateikiama nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai. Reglamente „Briuselis II bis“ įtvirtintas nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijus negali būti siejamas su nuolatinės gyvenamosios vietos institutu nacionalinėje teisėje, todėl taikant reglamentą „Briuselis II bis“ CK 2.12 straipsnis neturėtų būti taikomas. Sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbūs yra šie kriterijai: 1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; 2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; 3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; 4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; 5) pilietybė; 6) darbo vieta ir sąlygos; 7) kalbos mokėjimas; 8) šeimos ir socialiniai ryšiai; 9) kitos susijusios aplinkybės.

Iš ieškovės pateiktų dokumentų – santuokos liudijimo, duomenų apie darbo ir gyvenamąją vietą matyti, kad ieškovė ir atsakovas dar nuo 2006 m. nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl reikalavimas dėl santuokos nutraukimo nėra teismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Teismas, spręsdamas bylos iškėlimo klausimą, turi pasitikrinti jurisdikciją kiekvienam šeimos byloje su tarptautiniu (užsienio) elementu keliamam reikalavimui atskirai. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą santuokos nutraukimo byloje, tai nereiškia, kad jis automatiškai turi jurisdikciją ir sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) išlaikymo klausimą, t. y. teismas gali turėti jurisdikciją spręsti tik vieną iš pareikštų reikalavimų, kelis iš pareikštų reikalavimų, visus reikalavimus arba nė vieno iš jų, todėl kiekvienoje byloje jis privalo įvertinti aplinkybes, lemiančias teisės akto, reglamentuojančio jurisdikcijos nustatymo taisykles kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, pasirinkimą.

ESTT yra pakankamai išplėtojęs savo praktiką, aiškindamas vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sąvoką. Visų pirma nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka reglamento „Briuselis II bis" 8 straipsnio 1 dalies prasme turi būti aiškinama taip, kad ši gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką (ESTT sprendimas byloje Nr. C-523/07, A, p. 44). Nustatant vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, be fizinio jo buvimo tam tikroje valstybėje narėje, reikia atsižvelgti ir į kitus papildomus veiksnius, galinčius atskleisti, kad toks buvimas visai nėra laikinas ar atsitiktinis. ESTT išvardijo tokius kriterijus, padėsiančius nagrinėjančiam bylą teismui nustatyti vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą valstybėje narėje: 1) trukmė; 2) reguliarumas; 3) persikėlimo į valstybę narę priežastys ir aplinkybės; 4) šeiminiai ryšiai toje valstybėje narėje; 5) vaiko tautybė; 6) mokyklos lankymas; 7) kalbos žinios; 8) socialiniai ryšiai. Nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvienam atvejui būdingas faktines aplinkybes. Toliau plėtodamas vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sąvokos aiškinimą, ESTT nurodė, kad norint atskirti nuolatinį gyvenimą nuo laikino buvimo reikia pabrėžti, jog šio buvimo trukmė turi būti tokia, kad atsirastų tam tikras stabilumas, todėl gyvenimo trukmė yra tik rodiklis vertinant gyvenamosios vietos stabilumą, o tai vertinama turi būti atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes (ESTT sprendimas byloje Nr. C-497/10 PPU, B. M. v. R. C., p. 51). Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti mokyklinio amžiaus vaiko atveju, yra kitokie nei tie, į kuriuos reikia atsižvelgti, kalbant apie studijas baigusį nepilnametį, arba tie, kurie yra svarbūs kūdikio atveju (ESTT sprendimas byloje Nr. C-497/10 PPU, B. M. v. R. C., p. 53). ESTT nurodė, kad mažamečio vaiko aplinka iš esmės yra šeiminė aplinka, kurią lemia referencinis asmuo ar asmenys, su kuriais vaikas gyvena ir kurie jį iš tiesų globoja ir juo rūpinasi (ESTT sprendimas byloje Nr. C-497/10 PPU, B. M. v. R. C., p. 54).

Pagal reglamento „Briuselis II bis" 8 straipsnį jurisdikciją nagrinėti tėvų pareigų bylą turi vaiko įprastinės gyvenamosios vietos teismas. Šiuo atveju teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi išsiaiškinti, kur yra vaiko įprastinė gyvenamoji vieta ir kurios valstybės teismas yra artimesnis vaikui. Iš turimų duomenų labiau tikėtina, kad vaiko įprastinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje – jis ten gimė, ieškovė nurodė, kad gyvena kartu su vaiku savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kokių nors įrodymų, kad sūnus gyventų Lietuvoje, čia lankytų mokyklą ar butų susijęs bent kokiais pastoviais, nuolatiniais socialiniais ryšiais, nepateikė. Todėl ir reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, skirtas daliai šeimos turtinių santykių, t. y. ir išlaikymo klausimams, spręsti. Reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo gali būti pareiškiamas kaip vienas iš teisme spręstinų reikalavimų santuokos nutraukimo byloje. Kadangi santuokos nutraukimo byla neteisminga šiam teismui, jame negali būti nagrinėjamas ir vaiko išlaikymo klausimas.

Tuo būdu nei vienas iš pareikštų reikalavimų nėra teismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, todėl ieškinį atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti G. V. ieškinį atsakovui A. M. A. A. S. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.