- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-740-580/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40762-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- I. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui I. V. (I. V.) dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, O. V., byloje išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. V. prašė:
nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo I. V. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti žemiau nurodomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: pradedant pirmuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas turi teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitę abi savaitgalio dienas nuo 13.00 val. iki 17.00 val. ieškovės akivaizdoje bendrauti su nepilnamečiu sūnumi; antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitę atsakovas turi teisę aplankyti savo nepilnametį sūnų jo gyvenamojoje vietoje sekmadieniais nuo 19.30 val. iki 20.30 val., prieš tai iš anksto apie savo vizitą informavęs ieškovę; padalinti ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą:ieškovei asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti 49 400 Eur vertės butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje; atsakovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti 3 010 Eur vertės garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 1 900 Eur vertės transporto priemonę „Volvo V70“; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 19 790 Eur dydžio kompensaciją už priteistiną didesnę bendro turto dalį; palikti ieškovei po santuokos nutraukimo jos iki santuokos turėtą pavardę.
Šalies argumentai
Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2008-02-02 sudarė santuoką. Santuokos metu šalims gimė sūnus Lukas, gim. 2008-07-01. Atsakovas naudoja psichologinį smurtą, kaltina ieškovę neprisidedant prie bendro šeimos ūkio. Ieškovė ne kartą kompiuteryje yra radusi atsakovo susirašinėjimų su kitomis moterimis, iš kurių matyti, kaip atsakovas deklaruoja jų pasiilgęs, kalba apie pasimatymus, apie dovanas. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu. Atšalo atsakovo ir nepilnamečio sūnaus tarpusavio santykiai, vaikas jaučiasi nesaugus, nenori pasilikti su atsakovu vienas, bijo, kad atsakovas jo kur nors neišvežtų. Ieškovė kartu su sūnumi buvo išėjo iš namų ir nuo 2016 m. birželio mėnesio yra apsistoję Vilniaus miesto krizių centre. Kartais atsakovas aplanko nepilnametį sūnų ir ieškovę Vilniaus miesto krizių centre, tačiau elgiasi impulsyviai. Ieškovę ir vaiką sieja glaudus dvasinis ryšys, nepilnametis sūnus prisirišęs prie ieškovės. Tuo tarpu atsakovo ir nepilnamečio sūnaus ryšys silpnesnis.
Atsiliepimas
Atsakovas I. V. atsiliepime prašė:
santuoką nutraukti dėl abiejų šalių kaltės;po santuokos nutraukimo palikti šalims jų dabartines pavardes, o jeigu ieškovė pageidauja – jos mergautinę pavardę;nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės kartu su ieškove;atmesti reikalavimą dėl šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalinimo ir bendrą turtą padalinti taip: atsakovui priteisti 49 400 Eur vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 3 010 Eur garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje; ieškovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje; iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 17 045,50 Eur piniginę kompensaciją; po santuokos nutraukimo solidariąją prievole pripažinti šalių prievolę grąžinti paskolą ir įvykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus kreditorei O. V. pagal 2011-11-12 paskolos sutartį;atmesti ieškinio reikalavimą dėl sūnaus bendravimo su atsakovu ir nustatyti žemiau nurodomą bendravimo tvarką iki vaiko pilnametystės: įpareigoti ieškovę užtikrinti, kad atsakovas galėtų neribotai bendrauti su sūnumi visomis galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, „Skype“ ir pan.); kas antrą savaitgalį atsakovui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadieniais nuo 18 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; poriniais metais:Šv. Velykų šventes ir mokyklines pavasario atostogas sūnus praleidžia kartu su savo tėvu;Šv. Kalėdų šventes ir mokyklines žiemos atostogas sūnus praleidžia kartu su savo tėvu;neporiniais metais:Vėlines ir mokyklines rudens atostogas sūnus praleidžia kartu su savo tėvu;Naujųjų Metų šventes sūnus praleidžia kartu su savo tėvu;kiekvienais metais:savo mokyklinių vasaros atostogų metu, suderinus su vaiko motina prieš 2 (du) kalendorinius mėnesius, ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų sūnus praleidžia kartu su savo tėvu;sūnaus gimtadienio šventės dieną (t. y. liepos 1 d.), jeigu tai nesutampa su savaitgaliu, kurį sūnus praleidžia su savo tėvu, ne mažiau kaip 2 (dvi) valandas sūnus praleidžia kartu su savo tėvu;tėvo gimtadienio šventės dieną (t. y. gegužės 20 d.), jeigu tai nesutampa su savaitgaliu, kurį sūnus praleidžia su savo tėvu, ne mažiau kaip 2 (dvi) valandas sūnus praleidžia kartu su savo tėvu.
Atsiliepimas
Nurodė, kad nesutinka, kad dėl jo kaltės iširo santuoka. Šalys vasarą susiginčijo tiek dėl skirtingo požiūrio į šeimos vertybes bei dėl vaiko auklėjimo, tiek ir dėl paskolos atsakovo seseriai grąžinimo. Ieškovės reikalavimai dėl vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos paremti emocijomis. Teiginiai apie nesaugią aplinką, apie atsakovo taikomą psichologinį smurtą ir pan. yra išgalvoti. Vaikas normaliai bendrauja su atsakovu ir kitais artimais giminaičiais iš atsakovo pusės, kai greta nėra ieškovės ir ji negali kontroliuoti vaiko emocijų ir daryti jam įtakos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-13 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė žemiau nurodomą atsakovo laikiną bendravimo su sūnumi tvarką:
tėvas turi teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitę abi savaitgalio dienas nuo 13 val. iki 17 val. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi motinai dalyvaujant;Antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitę tėvas turi teisę aplankyti savo nepilnametį sūnų jo gyvenamojoje vietoje sekmadieniais nuo 19.30 val. iki 20.30 val., prieš tai iš anksto apie savo vizitą informavęs motiną.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-13 nutarties, kuriame prašė: iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-13 nutartį ir nustatyti žemiau nurodomą laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:
įpareigoti ieškovę užtikrinti, kad atsakovas galėtų neribotai bendrauti su sūnumi visomis galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, „Skype“ ir pan.);pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitę abi savaitgalio dienas atsakovas turi teisę paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadieniais nuo 18 val., įpareigojant atsakovą grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.;antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitę tėvas turi teisę aplankyti savo nepilnametį sūnų jo gyvenamojoje vietoje sekmadieniais nuo 19.30 val. iki 20.30 val., prieš tai iš anksto apie savo vizitą informavęs motiną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-13 nutartį ir nustatė žemiau nurodomą atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką:
įpareigojo ieškovę užtikrinti, kad atsakovas galėtų neribotai bendrauti su sūnumi visomis galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, „Skype“ ir pan.)? pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitę tėvas turi teisę paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadieniais nuo 18 val., įpareigojant tėvą grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.? antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitę tėvas turi teisę aplankyti savo nepilnametį sūnų jo gyvenamojoje vietoje sekmadieniais nuo 19.30 val. iki 20.30 val., prieš tai iš anksto apie savo vizitą informavęs motiną.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatė, kad dėl techninių kliūčių nebuvo galima susipažinti su atsakovo atsiliepimo argumentais bei atsiliepimo priedais, kuriuose atsakovas pasisakė dėl ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (bendravimo su vaiku tvarkos). Kadangi teismas nevertino atsakovo atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų argumentų, sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-13 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naikintina.
Šalies argumentai
Nustatė, kad byloje išvadą teikianti institucija pateikė išvadą dėl ieškovės prašymo, kuriame nurodė, kad dėl ieškovės ir atsakovo konfliktiškų santykių šeimoje, ieškovė kartu su sūnumi gyvena Vilniaus miesto krizių centre. Vaiko teisių apsaugos skyrius iš esmės neprieštaravo ieškovės prašymui dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Atskiruoju skundu atsakovas nekėlė reikalavimo ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti visiškai, todėl laikė, kad atsakovas sutinka, kad jo ir vaiko laikina bendravimo tvarka būtų nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra minimali. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimas kenktų šalių sūnaus interesams. Tiek tėvas, tiek motina turi teisę praleisti su nepilnamečiu vaiku visą savaitgalį. Nepilnametis yra aštuonerių metų amžiaus, t. y. nėra itin mažo amžiaus, kad negalėtų likti pas tėvą namuose nakvynei. Nors Vaiko teisių apsaugos skyrius ir nustatė, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tačiau nenustatyta, kad tėvo namuose yra sudarytos netinkamos sąlygos nepilnamečiam vaikui vystytis ir būti, leisti savaitgalį bei nakvoti. Sprendė, kad nėra pagrindo netenkinti atsakovo prašymo leisti jam kas antrą savaitgalį bendrauti jo gyvenamojoje vietoje su nakvyne. Vaiko teisių apsaugos skyriuje šalys susitarė, kad tėvas nepilnametį sūnų gali aplankyti savaitgaliais, kuriais nepilnametis vaikas leidžia laiką su motina, t. y. bendrauti 1-2 valandas vakare ir tokios bendravimo tvarkos šalys laikosi. Sprendė, kad šis laikinos bendravimo tvarkos punktas taip pat nustatytinas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šiam punktui prieštaravimo nepateikė, kadangi ir pati kėlė tokį patį reikalavimą. Vaiko teisė bendrauti su kartu negyvenančiu tėvu užtikrinti yra motinos pareiga, todėl sprendė, kad tikslinga įpareigoti ieškovę užtikrinti, kad atsakovas galėtų neribotai bendrausi su sūnumi visomis galimomis ryšio priemonėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė J. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį.
Nurodė, kad ieškovė nedraudė ir nedraudžia sūnui bendrauti su atsakovu, tačiau sūnus atsakovo bijo. Nepilnametis sūnus yra 8 metų amžiaus, taigi suvokia aplinką ir gali išreikšti savo nuomonę. Ieškovės siūloma nustatyti laikina bendravimo tvarka pareikalautų papildomų tėvo pastangų derintis prie vaiko emocinės būklės, tačiau toks pasunkinimas nebūtų laikomas iš esmės suvaržančiu tėvo bendravimo su vaiku galimybes. Apie tai, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, kad su atsakovu jaučiasi nesaugus, kai atsakovas būna apsvaigęs nuo alkoholio, vaikas pats pasisakęs (duomenys neskelbtini) progimnazijos psichologei. Žinodama apie vaiko baimę pasilikti vienam su tėvu, bet nenorėdama, kad vaiko ir tėvo santykiai visiškai nutrūktų, ieškovė ir pasiūlė tarpinį variantą – atsakovas gali bendrauti su vaiku dalyvaujant ieškovei. Tokia bendravimo tvarka, kuri nustatyta skundžiama teismo nutartimi, traumuotų vaiką ir būtų žalinga jo interesams. Tą dieną, t. y. 2016-12-17, kuri pagal pradine nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką atsakovui priklausė kaip susitikimo su vaiku diena, atsakovas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, siuntė ieškovei necenzūrinio pobūdžio žinutes. Atsakovo bute girtaujama, rūkoma, todėl tokia aplinka, toks gyvenimo būdas yra žalingas vaikui. Atsakovo namuose netvarka, alkoholio tvaikas, t. y. sąlygos, kurios nesuderinamos su vaiko interesais.
Atsiliepimas
Atsakovas I. V. atsiliepimu prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d nutartį nepakeistą (atsakovas atsiliepimo rezoliucinėje dalyje nurodė 2016-12-13 nutartį, tačiau iš motyvų aišku, kad atsakovas prašo palikti nepakeistą skundžiamą nutartį, todėl teismas klaidingos nutarties datos nurodymą laiko rašymo apsirikimo klaida). Nurodė, kad nesutinka su tuo, kad ieškovė nedraudė ir nedraudžia sūnui bendrauti su atsakovu. Šalys dar iki teismo proceso tarpininkaujant Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistams buvo nustatę bendravimo tvarką, kurioje nebuvo jokių sąlygų, kad vaikas bendrauja su savo tėvu tik dalyvaujant ieškovei. Ieškovė ne tik nesistengia atkurti vaiko ryšį su atsakovu, bet ir įtakoja vaiką ribodama jo bendravimą su atsakovu. Nustačius tokią bendravimo tvarką, kai tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravime neigiamą įtaką daro pati ieškovė, kuri kaip mama skatina vaiko tariamas baimes ir neigiamai įtakoja vaiką, tarpusavio vaiko ir jo tėvo ryšys negali būti atkurtas. Atsakovas nuo tos dienos, kai teismo nutartimi buvo nustatyta laikinoji jo ir vaiko bendravimo tvarka, vaiko nematė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Vadovaujantis CK 3.155 straipsniu, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.
Vertinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-13 nutartimi su skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka (El. b. t. 1, b. l. 93-94, 195-198) matyti, jog 2016-12-13 nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo tvarka su vaiku buvo orientuota į minimalų bendravimą su tėvu, nes atsakovui buvo nustatyta galimybė bendrauti su vaiku tik dalyvaujant motinai, nėra galimybės vaiko pasiimti nakvynei. Skundžiamoje nutartyje numatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka orientuota į dažnesnę galimybę atsakovui matytis su vaiku nedalyvaujant motinai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų smurtavęs prieš nepilnametį vaiką, nėra duomenų ir apie tai, jog atsakovo namuose sudarytos netinkamos sąlygos vaikui gyventi. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-01-12 išvadoje nurodyta, jog atsakovo būstas su visais patogumais, jame yra reikalingi baldai bei namų apyvokos daiktai, vaikui skirtas atskiras kambarys (El. b. t. 2, b. l. 30-31). Ieškovė kritikuoja netinkamą atsakovo elgesį (atsakovas girtauja, baugina ieškovę bei vaiką), tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Vien į bylą pateiktos atsakovo būsto kambarių nuotraukos, kuriuose užfiksuoti cigarečių pakeliai ar netvarkingas stalas (El. b. l. t. 2, b. l. 18-19) nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovas nuolat girtauja, ar sudaro netinkamas vaikui gyventi sąlygas. Papildomai pažymėtina, jog vaiko prisirišimas prie vieno iš tėvų, ypač kai vaikas ne naujagimis ir neturi fiziologinių ryšių, nėra esminė aplinkybė sprendžiant klausimą dėl konkrečios laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog vaikas yra 8 metų amžiaus, lanko ugdymo įstaigą (2 klasę), specialiųjų poreikių neturi, vaiko prisirišimas prie vieno iš tėvų sprendžiant klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos neturi esminės įtakos. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, nepriklausomai nuo to, prie kuriuo iš tėvų yra labiau prisirišęs. Skundo motyvai nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, o apelianto skunde nurodomos aplinkybės daugiau susijusios su pagrindiniu bylos reikalavimu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu, o ne su pačiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nors Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad pabendravus su vaiku, vaikas išreiškė norą labiau būti su mama ir nurodė, kad vienas su tėvu bijo likti (t. 2, b. l. 30-31). Taip pat ir minimoje Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje pažymėta, jog atskirai gyvenantis tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Vaiko teisių apsaugos skyrius jokių rekomendacijų riboti atsakovo bendravimą su sūnumi nedavė. Vaikas tik nuo 2016 m. birželio pradėjo gyventi atskirai nuo tėvo, šis laikas yra pakankamai trumpas, palyginus su tuo, kad Lukui aštuoneri metai. Kaip matyti iš bylos medžiagos I. V. liko gyventi šeimos bute, kai J. V. 2016 m. birželį persikėlė į Vilniaus miesto krizių centrą. Taigi, aplinka tėvo namuose vaikui yra įprasta. Vaiko nuomonė yra svarbus kriterijus, tačiau vertintinas visos bylos įrodymų kontekste. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko bendravimas su tėvu du kartus per mėnesį savaitgaliais nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. be motinos dalyvavimo nepažeis vaiko interesų. Vaiko bendravimas su tėvu tik dalyvaujant ieškovei nebūtų visavertis, o esant konfliktiškiems šalių santykiams neužtikrintų saugios, vaiko interesus atitinkančios aplinkos sukūrimo, nepadėtų atkurti ir stiprinti tėvo ir sūnaus ryšį. Teismo vertinimu, nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia vaiko interesų, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą nutartį.
Papildomai pažymėtina, jog išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus visas bylos aplinkybes, vaiko poreikius bei nuomonę, bus nustatyta ne laikina, o nuolatinė bendravimo tvarka, kurioje teismas įvertins šalių bendravimo su vaiku sąlygas detaliau, esant poreikiui, galės nustatyti pereinamąjį laikotarpį, atsižvelgiant į faktinę situaciją tarp šalių bei tėvo ir sūnaus bendravimo rezultatus pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas papildomai pažymi, kad iš ieškovės nėra atimama galimybė kreiptis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, jei paaiškėtų, kad atsakovas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus ieškovės atskirąjį skundą, atsakovas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismui nepateikė teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog ieškovės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės J. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.