- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-05
- Bylos Nr.
- 2K-439/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Nuteistasis
- A. Š.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) bauda. Iš A. Š. priteista S. N. 650 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria A. Š. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 29 d., apie 12.30 val., vairuodamas automobilį VW LT 28, Kaune (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 145, 158 ir 269 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, partrenkė ir nesunkiai sužalojo už automobilio ėjusią pėsčiąją S. N., ir, nepranešęs policijai, iš įvykio vietos pasišalino.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu A. Š. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartį bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis, ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turėtų būti naikintini.
Pasak kasatoriaus, teismai pažeidė įrodymų vertinimo nuostatas. Teismai rėmėsi vien tik nukentėjusiosios S. N. ir liudytojos R. T. parodymais. Be to, teismai netinkamai įvertino specialisto ir Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadas. Teismai, vertindami įrodymus, padarė neginčijamą išvadą, kad nuteistasis partrenkė nukentėjusiąją, nors visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis nepartrenkė S. N.. Kasatoriaus teigimu netinkamai įvertinta ir specialistės S. B. išvada, kurioje nurodoma, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo būti padarytas autoįvykio metu, t. y. 2005 m. liepos 29 d., S. N. sužalojant kaip pėsčiąją. Kasatorius akcentuoja, kad byloje esančios automobilio nuotraukos patvirtina, kad jam priklausantis automobilis VW LT 28 turi galinį bamperį, taigi automobilis negalėjo liesti nukentėjusiosios nugaros, nes bamperis būtų pirmiausia palietęs kojas.
A. Š. teigimu teismai netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, priteisdami 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į tai, kad kasatoriaus vadovaujama įmonė patyrė 14 908 Lt nuostolių 2005 metais. Taigi, neturėdamas pajamų, A. Š. nepajėgs sumokėti priteistos sumos. Teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, neatsižvelgė į nukentėjusiosios argumentus, kuriais remiantis prašoma suma neturtinės žalos atlyginimui, pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu pažymėjo, kad taip nori nubausti A. Š.
Motyvuojamoji dalis
A. Š. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio taikymo
BPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų nevertina. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 304, 305, 307 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nuosprendyje nuteistojo kaltė įrodyta nukentėjusiosios S. N., liudytojos R. T. nuosekliais parodymais, specialisto išvada ir kitais įrodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo. Baudžiamosios bylos įrodymai įvertinti pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį. A. Š. kasacinis skundas – tai iš esmės apeliacinio skundo pagrindų ir motyvų pakartojimas. Nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka ir nuteistojo skundas atmestas, nurodžius atmetimo motyvus. Tai, kad kasatoriaus jie netenkina, dar nereiškia, kad pažeisti Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai. A. Š. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Kasatorius nurodo, kad teismai nesilaikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, o fakto klausimas. Todėl, kasacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl priteistos atlygintinos neturtinės žalos dydžio, o tik patikrina ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. patirtos žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusioji S. N. patyrė ne tik fizinę, bet ir moralinę žalą, nes nuteistasis A. Š. kaltino pačią nukentėjusiąją, įžeidinėjo bei morališkai ją traumavo. Priteisdamas neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios fizinius, dvasinius išgyvenimus, pasekmes, nepatogumus – sužalota nukentėjusios S. N. ranka buvo laužiama du kartus, nukentėjusioji negalėjo pasirūpinti savimi, ilgą laiką buvo nedarbinga, į nuteistojo turtinę, šeimyninę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei priteistinos sumos dydį sumažino. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami neturtinės žalos dydžio klausimą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką. Nėra pagrindo teigti, kad neturtinės žalos dydis nustatytas pažeidžiant teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. Š. kasacinį skundą atmesti.