Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl 7297,75 Eur skolos, 15,60 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovei (duomenys neskelbtini) pateikus prieštaravimus dėl priimto 2021-01-06 preliminaraus teismo sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 82 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur atstovavimo išlaidos.

Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose dėl priimto teismo preliminaraus sprendimo pagal ieškovės ieškinį nurodė, kad neneigė ir neneigia skolos ieškovei už atliktus darbus fakto ir šių prieštaravimų surašymo laikui su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi, apie ką yra informavusi teismą, tačiau atsakovė su ieškove atsiskaitė ne pavėluotai, o laiku, t.y. nepraleidusį jokių atsiskaitymo terminų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad „skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai <...> skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą“. 6.205 straipsnyje - „Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą“.

Šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė ieškinyje nurodytų miško ruošos paslaugų sutartis, tad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ir atsakovė yra ūkio subjektai, šiai žodinei sutarčiai taikytinos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 1 str. 1 d., 2 d., numatyta, jog šio įstatymo tikslas - nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydi, ju skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai. Šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai.

Remiantis aukščiau minimo įstatymo 4 str. 1 d. numatyta, jog komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų nustatytas mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpis negali būti ilgesnis negu 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl to komercinėje sutartyje aiškiai susitariama kitaip ir jeigu tai nėra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas. Šio str. 2 d. 1 p., numato, jog jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą.

Remiantis aukščiau minimo įstatymo 7 str. 1 d., 2 d. kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą bei turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Šiuo atveju ieškovė su atsakove sudarė žodinę komercinę sutartį ir, priešingai nei teigia ieškovė, šalys nesitarė dėl atsiskaitymų už atliktas paslaugas terminų. Ieškovės teiginiai, kad „sumokėjimo terminas su atsakove suderinta“ yra deklaratyvūs ir niekuo neparemti. Ieškovė, teigdama, jog „sumokėjimo terminas su atsakove suderinta“ turi šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 str.). Pažymi, jog ieškovės atsiųsta atsakovei PVM sąskaita - faktūra nėra ir negali būti prilyginama rašytinei šalių sutarčiai, apibrėžiančiai šalių teises ir pareigas, tad ieškovės vienašališkai šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas terminas negali būti laikomas privalomu atsakovei, kai dėl tokio termino šalių susitarta nei žodžiu, nei raštu nebuvo.

Taigi, kadangi šalys nebuvo susitariusios dėl apmokėjimo už ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas, atsiskaitymo terminai pagal šalių sudarytą žodinę sutartį nustatytini pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas ir yra 30 dienų nuo tada kai atsakovė iš ieškovės gavo sąskaitą faktūrą ir tik po šio termino ieškovė turėtų teisę reikalauti iš atsakovės palūkanų mokėjimo (įstatymo 4 str. 2 d. 1 p.) bei reikalauti su išieškojimu susijusių išlaidų (įstatymo 7 str.).

Atsakovė su ieškove atsiskaitė 2021-01-14, nepažeisdama įstatymo tam numatyto termino, tad savo prievolės nėra pažeidusi. Ieškovė, kreipdamasi į teismą nesuėjus prievolės įvykdymo terminui, neturėjo reikalavimo teisės, tad jos ieškinys laikytinas nepagrįstu. Kadangi atsakovė su ieškove atsiskaitė laiku, ieškovė neturi teisės į palūkanų mokėjimą (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 str. 2 d. 1 p.) bei neturi teisės reikalauti su išieškojimu susijusių išlaidų (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str.). Dėl išdėstyto, pateiktą ieškinį laiko nepagrįstu, kadangi atsakovė savo pareigas atsiskaityti vykdė tinkamai ir laiku, tad atsakovė prašys panaikinti teismo priimtą preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.

susitarimas dėl sąskaitos apmokėjimo tvarkos buvo. Ieškovė yra nuosekli, faktines aplinkybes sąžiningai išdėstė ieškinyje, kurias pilnai palaiko ir pažymi, kad atsakovei buvo išsiųsta elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra 2020-12-15, kurioje buvo nurodytas jos apmokėjimas terminas – 2020-12-15, t.y. iš karto, tą pačią dieną, pažymėta, kad mokėjimas turi būti atliktas pavedimu. Tai visiškai atitiko šalių susitarimą. Ieškovė papildomai paaiškina, kad ji buvo suinteresuota gauti apmokėjimą už šį darbą iš karto ir tai buvo jos pagrindinė sąlygas priimant atsakovės užsakymą dėl darbų atlikimo. Atsakovei nesutikus, atsisakius apmokėti iš karto, ieškovė būtų nesutikusi atlikti darbus. Pažymi, kad šis užsakymas tarp šalių buvo antras, ieškovė atsakovei jau buvo atlikusi darbus ir anksčiau ir išrašiusi 2020-11-23 sąskaitą faktūrą DAR 00096, 9301.88 Eur sumai.. dėl kurios apmokėjimo šalys buvo sutarusios 5 dienų apmokėjimo terminą, atsakovė apmokėjo ieškovei iš karto, t.y. 2020-11-23 ir 2020-11-24 pavedimais. Atsakovės nurodytus argumentus, kad šalys nebuvo susitarę dėl apmokėjimo termino, paneigia sąskaitoje faktūroje nurodytas apmokėjimo terminas . Pažymi, kad atsakovei laikantis ankstesnio susitarimo su ieškove, ieškovei nebuvo pagrindo abejoti dėl vėlesnio susitarimo sąlygų įvykdymo. Atsakovė nei gavusi sąskaitą, nei 2020-12-16 dieną gavusi raginimą apmokėti skolą iki 2020-12-18, jokių pretenzijų dėl apmokėjimo termino ieškovei nereiškė, o kėlė klausimą dėl sąskaitoje nurodytos sumos, bei patikino, kad „..pinigus gausite per vieną darbo dieną“, tačiau ne per mėnesį kaip dabar teigia atsakovė. Pažymi, kad atsakovės pretenzijos dėl sąskaitoje nurodytos sumos nepasitvirtino, sąskaita yra apmokėta pilnai. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, pratęsdama apmokėjimo terminą iki 2020-12 -18 buvo lanksti ir sudarė galimybę atsakovei, nors pavėluotai, tačiau įvykdyti susitarimą , o tuo tarpu atsakovė darė bandymus vilkinti atsiskaitymą, motyvuodama neva neteisingai nurodyta suma. Ieškovė į teismą kreipėsi gerokai po to, kai suėjo pratęstas terminas, taigi atsakovė visą tą laiką galėjo įvykdyti įsipareigojimą ir atsiskaityti. Atsikertant į argumentus dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatų taikymo, kadangi šalys yra ūkio subjektai pažymi, kad šis įstatymas yra taikomas netesybų skaičiavimui „kai sumokama pavėluotai“, atvejams, kai šalys nėra susitarusius dėl atsiskaitymo tvarkos ir terminų. Kadangi šioje byloje šalys susitarė dėl įsipareigojimų vykdymo, šalims galioja susitarimas. Nurodo, jog ieškinys teismui buvo pareikštas pagrįstai. Atsakovė privalo sumokėti ieškovei delspinigius ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Priimtas teismo 2021-01-06 preliminarus sprendimas pakeistinas, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tarp šalių ginčas kilęs iš sutartinių santykių ir šalių prievolių pagal sutartį tinkamo vykdymo.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, toliau-CK, 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos spręsti dėl sutarties sudarymo ir jos sąlygų nustatymo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl šalys privalo tinkamai, sąžiningai ir laiku vykdyti sutartines prievoles (CK 200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Iš bylos duomenų ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad šalys buvo sudarę žodinę sutartį dėl miško medienos ištraukimo atsakovės naudai, ieškovės lėšomis , atsakovei apmokant ieškovei už suteiktas medienos ištraukimo paslaugas. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė atsakovės naudai , žodine sutartimi sutartus medienos ištraukimo darbus, įvykdė 2020-12-15 ir išrašė bei pateikė atsakovei apmokėjimui už atliktus darbus 2020-12-15 PVM sąskaitą-faktūrą DAR Nr.00098 7297,75 Eur sumai. Teismo vertinimu , tarp šalių buvusi sudaryta žodinė sutartis atitinka rangos sutarties sampratą , todėl ginčo išsprendimui taikytinas rangos sutarčiai nustatytas teisinis reglamentavimas( CK 6.644-6.645,6.655 straipsniai).

Byloje tarp šalių, kurios yra juridiniai asmenys, yra kilęs ginčas dėl ieškovės 2020-12-15 išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyto atsakovės atsiskaitymo termino, t.y. atsiskaityti tą pačią dieną, kai išrašyta PVM sąskaita-faktūra-2020-12-15.

Aukščiau nurodytos aplinkybės bei tai, kad tarp šalių yra buvę ir anksčiau sudarytų sutarčių dėl paslaugų atlikimo, bei buvo susitarimas dėl trumpesnių apmokėjimo už paslaugas terminų, ką rodo ir atsakovės 2020-12-15 išrašytoje PVM sąskaitą –faktūrą Nr. IR 0003938 nurodytas atsiskaitymo terminas, laikytina , kad buvo tarp šalių buvo susitarimas atsiskaityti ieškovės išrašytoje 2020-12-15 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas terminas-2020-12-15. Todėl atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškove susitartu šalių terminu, t.y. tinkamai įvykdyti prievolę, o prievolės neįvykdžius laiku , atsirado pareiga mokėti įstatymu nustatytas procesines palūkanas (CK 6.38, 6.210, 6.656 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Tačiau CK 6.4 straipsnis numato, kad sutarties šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos įvykdymo ar pasibaigimo metu.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2020-12-31 pateikdama ieškinį atsakovei dėl 7297,75 Eur skolos priteisimo iš atsakovės, nenurodė, kad pati ieškovė atsakovei ieškinio pateikimo teismui dieną buvo skolinga ir neįvykdžiusi prievolės atsakovei 181,50 Eur sumai ir šia savo neįvykdytos prievolės suma pateikto atsakovei reikalavimo nemažino, ką ieškovė pripažino jau atsakovei pateikus prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo . Be to, nors ieškovės prievolės atsakovei įvykdymo terminas dėl 181,50 Eur sumokėjimo atsakovei taip pat jau buvo baigęsis 2020-12-25, ieškovė pateikdama reikalavimą dėl 6 procentų dydžio palūkanų nuo 2020-12-18 iki 2020-12-30(15,60 Eur) jas skaičiavo nuo 7297,75 Eur sumos, o ne nuo 7116,25 , kurią atsakovei įvykdžius 2021-01-14, pripažino, kad atsakovės prievolė ieškovei dėl skolos pagal 2020-12-15 PVM sąskaitą-faktūrą įvykdyta.

Įvertinus išdėstytą, teisingumo ir protingumo kriterijus, šalių pareigas , numatytas CK 6.4 straipsnyje, laikytina, kad priteistinos iš atsakovės ieškovei 6 procentų dydžio palūkanos skaičiuotinos nuo 7116,25 Eur sumos, kas sudarytų po 1,17 Eur už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną , todėl už laikotarpį 2020-12-18 iki 2021-01-14 (28 d.), todėl priteistina iš atsakovės ieškovei 15,21 Eur palūkanų ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2021-01-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinys netenkintinas.

Ieškovė pateikdama ieškinį ir prašydama jį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka sumokėjo 82 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 615 Eur jos atstovavimo išlaidų už procesinių dokumentų teismui parengimą, atstovavimą teisme. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, kad atsakovei įvykdžius 2021-01-14, 7116,25 Eur skolos prievolę ieškovei, ieškovė prievolę pripažino įvykdyta, įvertindama savo turimą neįvykdytą prievolę atsakovei 181,50 Eur sumai, laikytina, jog ieškovės reikalavimai 7313,35 Eur (7297,75 Eur+15,60 Eur), įvertinus atsakovės prievolės įvykdymą -7116,25 Eur , palūkanas po 1,17 Eur už kiekvieną dieną nuo 2020-12-18 iki 2020-12-30(13 d.), kas sudaro 15,21 Eur sumą (bendra suma- 7131,46 Eur) laikytini patenkintais 98 procentais nuo pateiktų reikalavimų sumos .

Proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistina iš atsakovės ieškovei 683 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu ir 7,8 dalimis, 268 straipsniu teismas

nusprendžia:

pakeisti 2021-01-06 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų preliminarų sprendimą (civilinė byla Nr.e2-785-233/2021) ir ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 32,76 Eur (trisdešimt du eurus 76 centus ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2020-12-18 iki 2021-01-14 , 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2021 m. sausio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 683 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Likusioje dalyje pateikto ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.